Nėštumo planavimas ir laukimas yra jaudinantis laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau, kai pirmasis vaikas gimė atlikus Cezario pjūvį, natūraliai kyla daug klausimų apie antrojo nėštumo eigą ir gimdymo būdą. Ar galima gimdyti natūraliais takais po Cezario pjūvio? Kokios galimos rizikos ir komplikacijos? Šiame straipsnyje apžvelgsime visą svarbią informaciją, susijusią su antrojo vaiko gimimu po Cezario pjūvio operacijos.
Gamta sukūrė natūralųjį gimimą kūdikio perėjimui iš jo mažojo pasaulėlio motinos įsčiose į šį didelį pasaulį po saule. Deja, ne visiems tai sklandžiai pavyksta. Nors natūralus gimdymas yra pageidaujamas, Cezario pjūvio operacija (CPO) atliekama, kai gresia pavojus moters arba naujagimio sveikatai bei gyvybei.
Lietuvoje iš visų gimdymų Cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. CPO. Vakarų Europoje apie 40-45 proc. sudaro planinės Cezario pjūvio operacijos, o 55-60 proc. - skubios.
Priežasčių, dėl kurių atliekamas Cezario pjūvis, gali būti labai įvairių. Šiuolaikiniu požiūriu daugiau kaip 85 proc. visų Cezario pjūvio operacijų išsivysčiusiose šalyse sudaro šios pagrindinės grupės:
Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos.
Svarbu ne tik indikacija, tačiau ir kaip greitai reikia atlikti Cezario pjūvį. Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes:
Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino, ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti.
Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Operacijos metu dirba trys specialistų komandos - gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos.
Atvežus moterį į operacinę, ją pasitinka slaugytoja anestezistė, moteris guldoma arba pasodinama ant operacinio stalo, įvedamas intraveninis kateteris, anesteziologas atlieka nuskausminimą. Jei pagal akušerinę situaciją yra laiko ir nėra kontraindikacijų, daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą.
Jei laiko neturime arba regioninės nejautros atlikti negalima, nejautra būna bendrinė (intubacinė). Ji atliekama tada, kai visa komanda yra pasiruošusi atlikti operaciją tam, kad kuo mažiau medikamentų patektų į vaisių.
Prasidėjus operacijai svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant. Išvedant naujagimį iš gimdos yra lyg imituojamas gimdymo procesas - kontroliuojama jėga spaudžiamas gimdos dugnas, kad naujagimis užgimtų per atliktą pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje.
Gydytojai neonatologai priima naujagimį, teikia pagalbą, juo rūpinasi. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių - pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys.

Dažnas klausimas, iškylantis po pirmojo Cezario pjūvio, yra ar kitus nėštumus galima užbaigti gimdant natūraliais takais. Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios Cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Tačiau kiekvienas atvejis labai individualus.
Šansus pagimdyti pačiai didina:
Svarbu suprasti, kad nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta. Svarbiausia yra sveikas naujagimis ir jo mama.
Nors Cezario pjūvio operacija šiais laikais yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.
Cezario pjūvis yra rimta pilvo atvėrimo operacija, kurios metu gali kilti įvairių komplikacijų:
Ar naujagimiui gimti per CPO yra lengviau nei natūraliu būdu? Pjūvis pilvo sienos audiniuose, ypač gimdoje, gali būti atliktas tik tam tikro pločio, todėl naujagimį išimti, ištraukti per tokį pjūvį tikrai nėra lengva. Komplikacijų gali pasitaikyti 1-3 proc. atvejų - kraujosruvos, galūnių kaulų, kaukolės, raktikaulio lūžiai, nervų patempimas. Dažniausiai pasitaiko vaisiaus odos pažeidimas įpjaunant (apie 70 proc.).
Vaisiui natūralus gimdymas yra lyg ženklas, kad jis tuoj gims, prasidės gyvenimas naujoje aplinkoje, reikės prie jos prisitaikyti. Tai vyksta fiziologiškai, gimdymas vaisių brandina. CPO metu gimimas įvysta labai greitai, dažniausiai užtrunka 5-10 min. Taigi, tie fiziologiniai pokyčiai neįvyksta. Vaisius gimimo metu slinkdamas gimdymo takais yra suspaudžiamas, iš kvėpavimo takų išstumiami vaisiaus vandenys, gleivės, todėl būna lengviau įkvėpti, lengviau išsiskleidžia plaučiai.
Kita vertus, atliekant Cezario pjūvį, kūdikis, kuris dar nėra visiškai tam pasirengęs, staigiai ištraukiamas iš mamos pilvo, o aplink esančius vandenis pakeičia dujinė aplinka, ir tokia situacija sukelia kūdikiui didžiulį šoką ir stresą.
Mama dėl gimdymo per Cezario pjūvį gali patirti daug įvairių emocijų. Ypač jeigu ši operacija buvo neplanuota. Neretai mamos nusivilia, kad nepavyko pagimdyti pačioms, nors tik apie tai svajojo. Jos gali netgi bijoti, jog tai kažkokia netikusi lemtis, todėl gali nepavykti ir žindyti.
Nors nėra daug tyrimų apie Cezario pjūvio įtaką vaiko emocinei, psichinei raidai ir mamos elgesiui, vienas tyrimas parodė, kad moterų, gimdžiusių vaikučius su Cezario pjūvio operacija, smegenų žievėje esantys centrai, atsakingi už empatiją, emocijas, taip pat ir vidinės smegenų struktūros, atsakingos už motyvaciją, įprastas mintis ir veiksmus, ne taip jautriai reagavo į kūdikio verksmo garsus, nei moterų, kurios gimdė natūraliai.
Taip pat yra žinoma, kad natūraliai gimdant išsiskiria įvairūs hormonai, kurie po vieną ir visi kartu skatina mamą „įsimylėti” savo kūdikį. Šie hormonai taip pat veikia ir smegenų sritis, atsakingas už sprendimų priėmimus ir prioritetus. Kai atliekama planinė Cezario pjūvio operacija, moteris netenka galimybės patirti tokio šių hormonų poveikio, kaip natūraliai gimdžiusi. Taip pat spėjama, kad tai gali turėti įtakos ir pogimdinės depresijos atsiradimui.
Po Cezario pjūvio operacijos moterys, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, turi atsigauti ir po paties gimdymo, ir po pilvo operacijos. Atkūrimo laikotarpis yra ilgesnis, operacinės žaizdos skausmas išlieka ilgiau.
Po Cezario pjūvio (CP) operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima būklė (dažniausiai iki ryto). Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas.
Po CPO moteris prižiūrima gydytojų anesteziologų poanestetinėje palatoje, kol atsistato jutimai. Maždaug po 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Pirmomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja. Rekomenduojama išgerti ar suleisti mažiausią reikalingą, kad nejaustų skausmo, vaisto dozę. Tikrai neverta bandyti būti kankine ir vaistų atsisakyti visiškai.
Foley kateteris ištraukiamas kaip galima greičiau, tai yra, kai tik moteris gali atsikelti ir pati vaikščioti, nueiti iki tualeto. Pirmas 24 val. moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės.
Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CPO, gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, želė ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapinantis jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokite prižiūrintį mediką. Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas.
Po CPO operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3-5 paras.

Kiek laiko įprastai jaučiamas skausmas po Cezario pjūvio operacijos? Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.
Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją.
Žindymas po Cezario pjūvio operacijos yra ypač svarbus. Nors po Cezario pjūvio laktacija gali užtrukti. Iš pradžių tai bus vos keli lašai, bet būtent tiek reikia jūsų kūdikiui, nes kelias valandas po gimimo jis naudos energijos išteklius, kuriuos sukaupė dar būdamas mamos pilve.
Kuo greičiau pradėti žindyti po Cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai. Tai skatina pieno gamybą krūtyse, o dėl spenelių dirginimo pagausėjęs hormonas oksitocinas stimuliuoja ne tik pieno tekėjimą, bet ir spartesnį gimdos susitraukimą ir jos gijimą. Priešpienis teikia imunines medžiagas naujagimio atsparumui prieš infekcijas ir - kaip pirmoji maisto porcija - sužadina žarnyno judesius ir pirmųjų naujagimio išmatų, kuriose susikaupęs nebereikalingas bilirubinas, greitesnį pašalinimą.
Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė - kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis. Geriausia, jei tuo laiku su vaikeliu galėtų būti tėtis. Jis kalbintų, glostytų, panešiotų ir gal net pasiguldytų nuogutį sau ant krūtinės, taip suteikdamas naujagimiui taip svarbų nuraminimą ir betarpį oda prie odos sąlytį su artimu žmogumi.
Žindymas paprastai pradedamas pooperacinės slaugos palatoje, kai mama jau prabunda ir naujagimis darosi guvesnis, ima nerimauti. Dažniausiai tai atsitinka jau per pirmąją valandą po gimimo. Prabudusi iš narkozės, mama jau gali drąsiai žindyti naujagimį, nors jos kraujyje dar būtų nemažai žaizdų skausmą malšinančių vaistų. Dėl kūdikio galimybės apsinuodyti mamos vaistais nerimauti nereikia - jos beveik nėra.
Labai svarbu pažindyti kuo greičiau po operacijos. Suraskite jums abiems patogią žindymo poziciją - dažniausiai tai būna gulėjimas ant šono, kai naujagimis paguldytas šalia ant pagalvės. Pirmojo žindymo po operacijos metu nerekomenduojama atsisakyti nuskausminamųjų, nes skausmas susitraukinėjant gimdai gali trukdyti atsipalaiduoti ir laisvai tekėti pienui.
Jeigu atsitiktų taip, jog dėl sveikatos problemų naujagimis laikinai negalėtų būti kartu su mama, per tą laiką pieną iš krūtų reikėtų ištraukinėti dirbtinai. Geriausiai tam tiktų elektrinis pientraukis.
Ant žaizdos tam tikrą laiką yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų. Atlikus Cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas.
Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą.
Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu.
Po CPO operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Dar kurį laiką po operacijos pjūvio vietoje juntamas diskomfortas. Kai kurios moterys jaučia nestiprų skausmą ar tempimą aktyviau pajudėjusios dar kelis mėnesius po gimdymo. Ilgainiui tai praeina.
Niežulys Cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs Cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs. Jeigu atliekama antra (ir paskesnės) Cezario pjūvio operacijos, dažniausiai pjaunama per pirmosios operacijos randą.
Gimdymo per Cezario pjūvį buvo didelė operacija. Kol išgys ir sustiprės, mamai poilsio reikės dar daugiau negu po įprasto gimdymo. Namie susikurkite „žindymo stotį“. Kūdikį guldykite lopšyje greta mamos lovos arba, dar geriau, toje pačioje lovoje. Turėkite šalia pakankamai vystyklų, ąsotį su sultimis ar vandeniu, užkandžio. Ir daug pagalvių! Po operacijos mama nepajėgs viską padaryti pati. Net vien tik atlikti savo pačios ir vaikelio priežiūros reikalus jai gali būti sunki užduotis. Reikės beveik nuolatinės pagalbos. Tegu tėvelis gauna bent kelias išeigines dienas, o dar geriau - savaites, atostogų. Jeigu tai būtų neįmanoma, gal galėtų padėti giminaitė ar geriausia draugė. Arba bent samdyta moteris.
Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 savaites venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį.
Vairuoti galima pradėti, kai tik nebeskauda pjūvio vietos. Vaikščiokite. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Lengvus pratimus, galite pradėti daryti ketvirtą - šeštą savaitę po gimdymo. Tačiau tai darykite tik leidus gydytojai ar Jus prižiūrinčiai akušerei. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.

Lytiniame gyvenime po CP galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą.
Jei maitinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą.