Privatus verslas Lietuvoje tampa vis svarbesnis šalies ekonomikoje ir aktyviai skverbiasi į sritis, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtine valstybės kompetencija, pavyzdžiui, švietimą. Nors ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip pat priskiriamos švietimo paslaugoms, privačiojo sektoriaus atsiradimas šalia valstybinio kol kas yra neryškus. Vis dėlto, ateityje privatūs darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams, ypač atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, kai paklausa yra didelė, o pasiūla - minimali.

Tradicinėje lietuviškoje literatūroje ikimokyklinės ugdymo įstaigos dažniausiai vertinamos tik edukologiniu požiūriu, pabrėžiant humanistinės pedagogikos idėjas, ugdymo modelius ir praktinius veiklos vadovus. Tačiau šiuolaikinė verslo aplinka, kuriai būdinga nuolatinė kaita, reikalauja organizacijų lankstumo ir gebėjimo reaguoti į pokyčius. Žvelgiant vadybiniu aspektu, privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra pelno siekianti organizacija, kurios tikslai integruoja socialinius, edukologinius ir ekonominius aspektus.
Pagrindinis skirtumas tarp privačios ir valstybinės įstaigos yra veiklos pobūdis: valstybinės įstaigos gauna finansinę paramą, todėl paslaugų kaina yra mažesnė, o privačios įstaigos turi pačios padengti veiklos kaštus ir konkuruoti dėl klientų. Siekiant įvertinti veiklos efektyvumą, privačioms įstaigoms tampa aktualūs pardavimų pelningumo skaičiavimai ir lūžio taško analizė.
Vaikų priėmimas į savivaldybių švietimo įstaigas yra griežtai reglamentuotas. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybėje šį procesą optimizuoja informacinė sistema (IS). Prašymus gali teikti tik deklaravę gyvenamąją vietą tėvai, o vieta eilėje nustatoma pagal prašymo pateikimo datą bei nustatytas pirmumo teises.

Nors savivaldybės teigia siekiančios užtikrinti vietas visiems norintiems, realybė rodo, kad problemų išlieka. Dažnai tėvai negali patekti į konkrečias, jų pageidaujamas įstaigas, nors kitose vietose laisvų vietų gali būti.
Pavyzdžiui, Klaipėdoje šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse laisvų vietų nėra, o eilėje laukia šimtai vaikų. Tuo tarpu Vilniuje situacija yra itin įtempta: laisvų vietų savivaldybės darželiuose yra apie 450, o laukiančiųjų priėmimo skaičius siekia daugiau nei 1400. Tai skatina tėvus ieškoti alternatyvų privačiame sektoriuje arba palikti vaikus neugdymo įstaigose.