Gintautas Tautkus: „Rondo“ balsas, dvasinio kelio ieškojimai ir gyvenimo pokyčiai
Gintautas Tautkus, vienas iš legendinės Lietuvos popgrupės „Rondo“ įkūrėjų ir ilgametis jos muzikos lyderis bei pagrindinis vokalistas, gimė 1957 metais. Šis talentingas muzikantas, kurio gyvenimas patyrė radikalų posūkį, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje ir vėliau pasuko į dvasinę tarnystę.
Ankstyvasis gyvenimas ir „Rondo“ ištakos
Gintautas Tautkus yra ketveriais metais jaunesnis už savo brolį Alvidą Tautkų, kuris gimė 1953 metų gruodžio 24 dieną Šiluvoje. Gintautas mokėsi Panevėžio sporto mokykloje. Kartą Alvidas su juo pakalbėjo ir nusprendė, kad jiems reikia drauge pagroti. Raseiniuose broliai pradėjo groti restorane „Rasa“, pasiūlius pačiai restorano direktorei. Šis muzikavimas buvo paremtas alga ir suteikė pagrindą tolesniam kolektyvo kūrimui.
Iš Panevėžio Gintas pasikvietė savo klasioką Antaną Morkevičių, kuris grojo bosine gitara. Iš raseiniškių buvo prisitrauktas Romas Užusienis, kuris mušė būgnus, ir Arūnas Armonas, grojęs gitara ir saksofonu. Alvidas grojo klavišiniais ir dainavo. Taip Raseiniuose ir atsirado grupė, kurią mes manome, kad „Rondo“ įkūrimo data - 1976 m.
Pagrindinis ansamblio vokalistas, legendinis „Rondo“ balsas, buvo Gintautas. Jis buvo muzikinis grupės lyderis, o Alvidas rūpinosi vadybine ansamblio puse. Gūdžiu sovietmečiu „Rondo“ sutraukdavo minias lankytojų miestuose ir miesteliuose bei didžiosiose koncertų salėse.
„Rondo“ šlovės metai ir tautiškumo dvasia
„Rondo“ sparčiai populiarėjo. Jų šlagerius „Laukų gėlė“, „Pelenė“, „Margarita“ tada dainavo visa Lietuva. Daugiausia „Rondo“ dainų sukūrė Gintautas, jis buvo labai produktyvus kompozitorius. Ansamblis buvo išsiplėtęs iki didelio kolektyvo: ritminė grupė, pučiamųjų grupė ir šokėjų grupė.
Dainose „Egle, mano sese“, „Nuo Dubysos“, „Lietuva“ buvo jaučiama stipri lietuviškumo dvasia, kuri buvo puoselėjama brolių šeimoje, augusioje tarp Šiluvos šilų ir miškų. Poetui Baliui Sriubui teko daug prisidėti prie dainų tekstų, kuris suprato grupės tendencijas.
1983 m. rudenį grupė surengė įsimintiną koncertą Vilniuje, Vingio parke, į kurį atėjo nė kiek ne mažiau žmonių nei į 1988-ųjų vasarą surengtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingą. Iš koncerto minia išėjo dainuodama „Ant kalno mūrai“. Dėl didelio grupės populiarumo ir dainų apie Lietuvą, kurios neįtiko sovietinei valdžiai, netgi buvo pasirašytas įsakymas uždrausti viešus mokamus koncertus.
Tačiau viskas susiklostė taip, kad 1985 m. grupę priglaudė valstybinė Filharmonija, ir ji tapo jos kolektyvu. Tais pačiais metais ansambliui buvo parinktas „Rondo“ pavadinimas, kurį patvirtino Kultūros ministerija. Šis pavadinimas reiškia savarankišką muzikinį kūrinį, kuriame kartojasi posmelis ir priedainis, idealiai atitikęs „Rondo“ dainų struktūrą. „Rondo“ - tai tautiškumo, lietuviškumo idėja.
Lūžis gyvenime ir atsidavimas tikėjimui
1989-ųjų metų pabaigoje grupę paliko broliai Tautkai. Gintautas tuo metu jau negrojo grupėje ir buvo pakeitęs gyvenimo vertybes, domėjosi filosofija bei teologija. Tą Kūčių vakarą, kai buvo švenčiamas Alvido gimtadienis, Gintautas išvažiavo namo su žmona taksi ir tą naktį įvyko nelaimė. Gintautas iškrito pro langą iš savo buto kažkelintame aukšte ir susižalojo stuburą. Vyras kelias valandas buvo be sąmonės, paskui ligoninėje atsigavo. Svarbu paminėti, kad Gintautas buvo abstinentas ir yra iki dabar.
Po traumos Gintautas buvo neįgalus, sunkiai vaikščiojo, teko kęsti metalinius strypus nugaroje, nes buvo lūžęs stuburas. „Daugelis žmonių, išgyvenę tokią nelaimę, jau niekada neatsistoja ant kojų. O aš galiu vaikščioti, nes giliai meldžiausi ir tikėjau Dievą“, - pasakojo Gintautas. Dainininkas pripažino, kad prieš nelaimę nesilankydavo bažnyčioje ir niekada nesimelsdavo.
Gintautas įtikėjo 1991 metų vasarą. Po truputį jis pradėjo kurti ir šlovinti Kūrėją, nes, kaip pats sako, jo muzika prieš tai buvo tik jo nuodėmingo gyvenimo atspindys. Nors iš pradžių muzika jam atrodė „velnio įrankis“, Šventoji Dvasia padėjo jam atsikelti iš tokio mąstymo.
Gintauto Tautkaus gyvenimo kelio įvykiai
- 1957 m. - gimė Gintautas Tautkus.
- 1976 m. - įkūrė grupę „Rondo“ su broliu Alvidu.
- 1985 m. - Kultūros ministerija oficialiai suteikė grupei pavadinimą „Rondo“.
- 1989 m. pabaiga - Gintautas paliko „Rondo“ grupę.
- 1989 m. Kalėdų naktis - patyrė sunkią stuburo traumą.
- 1991 m. vasara - įtikėjo, tapo krikščioniu.
- 1999 m. - pradėjo mąstyti apie pastorystę, būdamas Londone.
- 2000 m. - persikėlė į Airijos sostinę Dubliną.
- Apie 2010-2011 m. - Dubline įkūrė Lietuvių Krikščionių bažnyčią ir tapo jos pastoriumi.
- Dabar - gyvena Airijoje, kuria ir atlieka krikščionišką muziką, tarnauja pastoriumi.
Gyvenimas Airijoje ir pastorystės tarnystė
Nuo 2000 m. Gintautas su šeima gyvena Airijos sostinėje Dubline. „Jau 14 metų, kai su šeima gyvename Airijoje. Du vaikai Mary ir Davidas jau gimė Dubline“, - minėjo Gintautas, turintis penkis vaikus. Nors Lietuvą pasiilgsta, lankydamas tėvus Kaune 2-3 kartus per metus, jo dabartinis gyvenimas yra Airijoje.
Dubline jis įkūrė lietuvių krikščionių bažnyčią ir yra jos pastorius. Niekados negalvojo ir nesiruošė būti pastoriumi, nes tai atrodė visiškai priešinga jo prigimčiai - gyvenime jis buvo tylus ir uždaras. Tačiau, kaip pats teigia, „galiausiai susitaikiau ir pasakiau Dievui taip. Niekados neįsivaizdavau, kokia didžiulė atsakomybė tarnauti žmonių sielų išgelbėjimo ir išganymo tarnystėje.“ Jo veikla dėl pašaukimo pasireiškė tuo, kad trejus metus aktyviai priešinosi pastoriškai tarnystei.
Apie bendruomenės vystymąsi Gintautas pasakoja, kad tai buvo banguota, žmonių rinkdavosi tai daugiau, tai mažiau, ir paskutiniu metu renkasi apie 20. Jis patiria begalinį džiaugsmą, kai žmonės ateina pas Viešpatį. Daug žmonių įtikėjo per nepilnus dešimt metų, daug buvo išgydytų ir atstatytų gyvenimų bei šeimų. Bažnyčios tarnystė jam tapo svarbia gyvenimo dalimi. Bendruomenė susiduria ir su sunkumais, pavyzdžiui, bažnyčios pastato problemomis ir nuolatiniu naujų vietų susirinkimams ieškojimu.
Krikščioniška muzika ir kūryba
Nors po savo traumos 1989 gruodžio mėnesį nenorėjo paimti gitaros į rankas, manydamas, kad muzika kalta dėl tragedijos, įtikėjęs po truputį pradėjo kurti ir šlovinti Kūrėją. „Netrukus dienos šviesą išvydo ir pirmoji audio kasetė „Krikščioniškos giesmės““, - prisimena Gintautas.
„Ramybės uostas“ - tai jau turbūt koks penktas jo krikščioniškos muzikos projektas, kuriame atsispindėjo panaši muzikinė forma, kaip „Rondo“ laikais, tik su krikščionišku turiniu. Jis yra perdainavęs keletą „Rondo“ dainų, pavyzdžiui, pagal žinomą šlagerį „Laukų gėlė“ parašė kūrinį „Dievo jėga, gaivi, tyra“. Taip pat jis pabandė „atrestauruoti“ hitus „Egle, mano sese“, „Pelenė“ ir „Laukų gėlė“ su Šventosios Dvasios pagalba.
Šiuos kūrinius gerbėjai galės išgirsti jo naujame projekte „Gyvasis Vanduo“, kurį jis ruošia išleisti. „Tekstai, kuriuos dainuodavau „Rondo“ laikais, formavo ne tik mane, bet ir tūkstančius klausytojų. Tačiau šiandien aš nenorėčiau formuoti žmonių su savo senojo gyvenimo stiliaus pasekmėmis... Mano dainos - mano senojo „Aš“ atspindys, mano giesmės - mano naujojo „Aš“ atspindys“, - pabrėžia Gintautas, atkreipdamas dėmesį, kad dainuoti ir kalbėti reikia suprantant žodžio svarbą.
Gintautas dažniausiai koncertuoja Airijoje, teko koncertuoti Anglijoje, Vokietijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Jis sako, kad įsimintiniausi koncertai būna, kai nužengia Dievo Dvasia, o vienas tokių prisiminimų - koncertas Berlyne „International Gospel Centre“.
Santykis su „Rondo“ praeitimi
Nors Gintautas - „Rondo“ vėliava ir niekas jo nei pakeis, nei pakartos, jo ir brolio Alvido pozicijos išsiskyrė. Gintautas paliko grupę, o Alvidas nustojo groti ir ėmėsi grupės vadybos. Vėliau „Rondo“ pradėjo dominuoti Aleksandras Ivanauskas-Fara, užpatentavęs „Rondo“ vardą kaip savo, nors pavadinimas jau buvo suteiktas Kultūros ministerijos 1985 m.
Gintautas atsisakė grįžti į „Rondo“ kolektyvą, net ir po Alvido pasiūlymų atkurti senąją grupę. „Pirmiausiai jo dabar nesuprastų tie žmonės, su kuriais bendrauja, su kuriais tenka daugiausiai susidurti, o kita jo frazė buvo tokia: „Palikime, kaip yra. Žmonės žino, kas yra, ir kas buvo. Žmonės atskirs““, - prisiminė Alvidas Gintauto žodžius. Pasak Gintauto, jo širdyje įvyko esminiai pasikeitimai, ir jis gerbia pasiūlymus, bet negalėtų grįžti į sceną, kaip anksčiau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
