Gimimo tragedija: motinystės šešėliai ir pagalbos stoka
Nors visuomenėje dažnai propaguojamas idealizuotas motinystės paveikslas, realybė gali būti kur kas sudėtingesnė. Daugelis moterų po gimdymo susiduria su emociniais iššūkiais, nuovargiu, pasimetimu ir spaudimu atitikti „švytinčios mamos“ stereotipus. Šie sunkumai, nors ir dažni, ne visada sulaukia tinkamo dėmesio ir palaikymo, o kartais gali peraugti į tragediją.
Kotryna, prieš du mėnesius susilaukusi vaikelio, pasakoja apie savo patirtį: „Paliekant ligoninę niekas nepaklausė, kokios būsenos išeinu.“ Ji, kaip ir daugelis kitų moterų, po gimdymo patyrė emocinius sunkumus. Nors pirmi trys nėštumo mėnesiai nebuvo lengvi, likęs laikotarpis iki kūdikio gimimo buvo gana lengvas tiek fiziškai, tiek emociškai. Vis dėlto jau pirmąją parą po gimdymo Kotryną užplūdo emocijų banga. „Buvo sudėtinga. Buvau fiziškai nepailsėjusi. Rūpintis vaiku reikėjo nuo pat pirmos minutės, ligoninės specialistai rekomendavo kartu miegoti. Buvo keista, nejauku, nesmagu, bijojau prispausti vaiką. Iššūkiu tapo ir vaiko maitinimas - pirmąją konsultaciją dėl žindymo ji gavo praėjus kone pusei paros po gimdymo.“
Kotrynai ypač sunkų laikotarpį apsunkino tai, kad ji nepajuto meilės vaikui iš pirmo žvilgsnio. „Tiesą sakant, tik dabar, kai praėjo du mėnesiai, ta meilė ateina. Todėl labai sunku atiduoti visą savo gyvenimą žmogui, kurio nemyli, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų. Įtaką tokiai savijautai, jos manymu, padarė paskutiniai nėštumo mėnesiai.“ Ji ilgėjosi senojo, nepriklausomo gyvenimo, kurį apibūdina kaip laikotarpį, kai turi daug laiko tik sau, gali beveik nieko neveikti, tenkinti savo poreikius, ilsėtis.
Savaitės po gimdymo Kotrinai buvo dar sunkesnės. Ji palygino savo patirtį su draugės, kuri pagimdė savaitę po jos: „Jai viskas buvo atvirkščiai - ji iškart tapo labai laiminga, labai norėjo rūpintis kūdikiu, jai viskas kažkaip lengvai išėjo.“ Kotryna pripažino, kad nors ir žinojo apie pogimdyminės depresijos stereotipus, susidūrusi su realybe jautėsi pasimetusi. „Atrodė, kad esu kalėjime, bet kartu nenorėjau iš jo išeiti, nes atrodė, kad tiesiog nėra prasmės kažką daryti.“ Pirmą mėnesį po gimdymo ji net nenorėjo valgyti, nors save vadina pavalgyti mėgstančiu žmogumi. „Nieko nenorėjau: nei ką nors veikti, nei kur nors išeiti, nors visada buvau iš tokių aktyvesnių žmonių.“ Ji svarsto, kad tai galėjo būti lengva pogimdyminės depresijos forma.
Pripažinti, kad jai reikalinga pagalba, Kotrinai nebuvo paprasta. Nors ligoninėje buvo suteikta informacija apie fizinės sveikatos problemų sprendimo būdus, ji buvo abstrakčiai pateikta, o kilus tikrai problemai, pagalba buvo sunkiai prieinama. „Dar būnant ligoninėje, kai ateidavo akušerės pažiūrėti, kaip mums sekasi, buvo palaikymas, padrąsinimas, kad nesinervinčiau, kad viskas bus gerai, kad viskas susitvarkys ir tai tiesiog laikinas etapas. Bet ką daryti išėjus, niekas nepasakė, jokios informacijos apie tai nebuvo. Tiesą sakant, paliekant ligoninę niekas net nepaklausė, kokios būsenos išeinu.“
Kotryna susidūrė su aplinkinių nesupratimu, kai žmonės teigė, jog „vaikas sveikas, ko čia liūdi, gimdymas praėjo gerai, vyras padeda“ ir ieškojo loginio paaiškinimo jos liūdesiui. Vis dėlto, jos šeimoje ir artimoje aplinkoje daugiau domėjosi, kaip ji jaučiasi.
Galų gale Kotryna nutarė kreiptis pagalbos. „Ieškojau ir gavau, nes žinojau, ir kur ieškoti, ir ko tikėtis. Tai tikrai padėjo. Dabar gailiuosi, kad pagalbos nesikreipiau anksčiau, jau pirmą mėnesį, kuris ir buvo sunkiausias.“ Ji bandė neigti, įtikinti save, kad jai nėra taip blogai. „Aš, kuri žino, ką reikia daryti, kaip reikia spręsti tas problemas, kur ieškoti pagalbos, vis tiek ilgą laiką delsiau. Buvo sunku žengti tą žingsnį, išeiti į psichoterapiją, nes ir kūdikį reikėjo su kažkuo palikti, tai taip pat buvo baisu.“
Dabar ji jaučiasi geriau ir į gyvenimą žvelgia šviesiau - jauna mama kreipėsi pagalbos į specialistus. „Taip. [Specialistai jai padėjo].“
Pogimdyminės depresijos mastas ir stereotipai
Diskusija apie sunkumus, kuriuos po gimdymo patiria moterys, viešojoje erdvėje suaktyvėjo po nelaimės Kaune, kai žuvo jauna moteris ir tą pačią dieną iš ligoninės namo parsivežtas naujagimis. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atliktos 2019-2020 metais gimdžiusių moterų apklausos metu „Mano gimdymas“ surinkti duomenys parodė, kad su pogimdyminę depresija susidūrė 21 proc. gimdžiusių moterų, o 3 proc. jų po gimdymo patyrė potrauminio streso sutrikimus. Sunkesnių ar silpnesnių potrauminių reakcijų po gimdymo turėjo dar beveik 20 proc. moterų. Su pogimdyminę depresija gali susidurti ir iki 10 proc. vyrų.
Projekto „Mama mums rūpi - pogimdyminė depresija ir pagalba“ bendraautorė N. teigia, kad visuomenės lūkestis, jog mama su vaiku visada bus laiminga ir rami, yra vienas iš pirminių, bet neužfiksuotų streso šaltinių. „Tikrai ryškiai matyti mamų sutrikimas, kurį apipina sunkesni jausmai, tokie kaip pasimetimas, kaltė, baimė dėl to, kad tu neatitinki tų lūkesčių, kuriuos įsivaizdavai, kad automatiškai turi atitikti.“
Apie tą emocinę, šešėlinę pusę, sudėtingus jausmus, kuriuos patiria, mamos per mažai girdi. „Per mažai apie tai diskutuojama, o kai mamos realybėje su tuo susiduria, jau būna per vėlu“, - aiškina N. Moteriai, nežinančiai, kad po gimdymo yra visiškai normalu turėti visą puokštę skirtingų emocijų, suvokti tai, kaip ji jaučiasi, gali būti sudėtinga. Euforiniai ir sunkūs jausmai gali eiti greta. Kai tai žinai, anot N., yra lengviau. „Bet kai tu to nežinai, tokius jausmus yra sunku priimti, nes tu tai suvoki kaip savo nesėkmę, kaip tai, kad tu kaip mama esi nevykusi, netinkama. O pasakyti apie tai kažkam yra gėda ir jauti kaltę, kad per mažai padarei, nepasiruošei. Mamos užsisklendžia ir mano, kad pačios turi tai išspręsti.“
DEPRESIJOS PSICHOLOGĖ: Perfekcionizmas, DEPRESIJOS mitai, kaip atpažint, gydymas | Tapk Geresniu 048
Pagalbos sistema ir jos spragos
Nors ir egzistuoja įvairios iniciatyvos, kaip teigia „Mama mums rūpi - pogimdyminė depresija ir pagalba“ bendraautorė, pagalbos mamoms, susiduriančioms su psichologiniais iššūkiais po gimdymo, vis tiek stinga. „Ten nieko apie tai nėra. Viskas palikta sveikatos priežiūros specialistams ir jų geranoriškumui, empatijai ar emociniam išprusimui. Bet tai nėra sveikatos specialistų asmeninis reikalas ir tuo labiau nėra mūsų, kaip NVO sektoriaus, reikalas, nes tai labai didelis klausimas, į kurį reikia pažiūrėti net ir reformos lygiu.“
Vieno iš Seimo departamentų Tyrimų skyrius parengė analizę apie tai, kokia psichikos sveikatos pagalba prieinama mamoms bei tėčiams, susilaukusiems vaikelio, palyginant su kitų šalių pavyzdžiais. Šiuo metu nėščiosios neturi konsultacijų nei su psichologu, nei su kitu gerovės specialistu. Jų nėra teiraujamasi apie savijautą, apie jų būseną, apie jų baimes bei lūkesčius. Nors metodiniuose nėščiųjų priežiūros aprašymuose rekomenduojama pasiteirauti moters apie jos gyvenimo sąlygas ir išskirtas smurto artimoje aplinkoje klausimas, tai nėra vykdoma, nes medikai nežino, kaip tai daryti.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad moterims rekomenduojama pradėti ruoštis motinystei jau planuojant nėštumą. Psichikos sveikatos centruose teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir siuntimo nereikia. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda. Esant sudėtingesniems atvejams, gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas gali paskirti psichoterapijos seansus, kuriems reikalingas gydytojo siuntimas.
Tačiau, kaip rodo užsienio žiniasklaidos pranešimai, tragedijos gali įvykti ir nepaisant egzistuojančių pagalbos sistemų. Maskvoje tinklaraštininkė Aisha po namų gimdymo neteko naujagimio. Jungtinėje Karalystėje Jennifer Cahill ir jos naujagimė dukra Agnes Lily mirė po namų gimdymo, kuris turėjo būti alternatyva traumuojančiam pirmajam gimdymui ligoninėje. Šie atvejai kelia klausimus apie gimdymo namuose saugumą ir tinkamos medicininės priežiūros svarbą.
Psichologinis pažeidžiamumas ir sistemos spragos
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad pirmosios savaitės po gimdymo yra fiziškai ir emociškai alinantis laikotarpis, kai moters psichika tampa itin pažeidžiama. „Pirmosios savaitės yra ištisinio būdravimo ir nepakankamo miego laikas, atimantis daug jėgų ir kantrybės, todėl moters psichika tampa itin pažeidžiama, savikontrolės gebėjimai nusilpsta, sudirginimo slenkstis tampa itin žemas.“
Kai moteris gyvena blogomis sąlygomis - triukšme, nuolatiniame strese, stokoja socialinio saugumo, jaučia nuovargį ir miego trūkumą, jos psichika ima veikti išlikimo režimu. „Tokiose būsenose silpnėja dėmesio koncentracija, lėtėja reakcijos, blogėja sprendimų priėmimas. Žmogus tampa labiau impulsyvus arba, priešingai, apatiškas. Realiai didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė - ne todėl, kad motina neatsakinga, o todėl, kad nervų sistema yra perdegimo būsenoje.“
E. Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad tokie tragiški įvykiai beveik niekada nebūna vieno žmogaus „klaida“. „Tai visos sistemos - psichologinės, socialinės, ekonominės - spragos. Kai motina lieka viena su per dideliu krūviu, pasekmės gali būti fatališkos.“ Norint išvengti panašių atsitikimų, svarbu didinti materialinę, socialinę, psichologinę paramą mamai ir šeimai. „Daugelyje šalių skiriamos solidžios išmokos, kurios leidžia nupirkti komfortą, reikiamą pagalbą, susitvarkyti buitį, tad lieka tik susitelkti ties vaiku. Nenuostabu, kad gimstamumas mažėja, šiuo metu vaiko gimdymas labiau panašėja į herojišką žygdarbį nei į įprastą gyvenimo įvykį, todėl nestebina ir demografinė situacija.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
