Amnionas: Vaisiaus Apsauginis Maišelis ir Jo Funkcijos
Amnionas, dar vadinamas vandenmaišiu, yra skysčio pripildytas maišelis, kuris vystosi nėščios moters įsčiose ir supa gemalą, o vėliau ir vaisių. Šiame maišelyje dar negimęs vaisius „gyvena“ ir auga visą nėštumo laikotarpį. Amniono maišelis yra sudarytas iš dviejų membranų: amniono ir choriono. Paprastai amniono maišelis plyšta gimdymo proceso pradžioje, o iš jo ištekantis skystis vadinamas vaisiaus vandenimis. Tačiau pasitaiko ir retų atvejų, kai maišelis lieka neplyšęs iki pat gimimo, tuomet gydytojai ar akušerės turi jį prakirpti, kad kūdikis galėtų išsilaisvinti.
Amniono sieną sudaro plonas, permatomas ir blizgantis amniono epitelis bei negemalinė mezoderma. Jo ertmę, vadinamą cavitas amniotica, užpildo skaidrus, į vandenį panašus amniono skystis, liquor amnioticus, dar žinomas kaip vaisiaus vandenys. Šis skystis sudaro 98% vandens, 1% neorganinių medžiagų ir 1% organinių medžiagų, tokių kaip riebalai, fermentai, hormonai, pigmentai, bei nusilupusios gemalo ar vaisiaus ląstelės.
Amniono Skysčio Susidarymas ir Apykaita
Vaisiaus vandenys yra gimdos sienos, placentos ir vaisiaus odos kraujagyslių filtratas, taip pat amniono ir vaisiaus kvėpavimo takų epitelio sekrecijos produktas. Amniono skysčio kiekis nuolat didėja iki pat gimimo, nes jis sunkiasi iš placentos ir virkštelės kraujagyslių, taip pat iš vaisiaus kūno. Amniono skystis yra nuolat atnaujinamas: vaisius jį pradeda ryti nuo 4-ojo nėštumo mėnesio. Prarytas skystis patenka į vaisiaus kraujotaką ir per placentą grįžta motinai, arba per vaisiaus inkstus ir šlapimo takus yra išskiriamas atgal į amniono skystį kaip šlapimas. Taip vaisiaus vandenys visiškai pasikeičia kas maždaug 3 valandas.
Amniono Skysčio Funkcijos
Amniono skystis atlieka keletą gyvybiškai svarbių funkcijų:
- Amortizuoja smūgius ir kratymą, apsaugodamas vaisių nuo išorinių sukrėtimų.
- Suteikia vaisiui galimybę laisvai judėti, kas yra svarbu tinkamam raumenų ir kaulų sistemos vystymuisi.
- Neleidžia vaisiui suaugti su amniono siena.
- Užtikrina normalią vaisiaus plaučių raidą ir sklaidą.
- Palaiko simetrišką vaisiaus kūno augimą.
- Reguliuoja ir palaiko pastovią vaisiaus kūno temperatūrą.
Gimdymo metu, suplyšus amniochorioninei plėvei ir nutekėjus vandenims, vaisiaus užgimimas tampa sparstesnis ir lengvesnis.
Kitos Svarbios Vaisiaus Plėvės ir Priedai
Be amniono, normaliam vaisiaus vystymuisi svarbios ir kitos plėvės bei priedai:
Chorionas (Gaurelinis Dangalas)
Chorionas - tai maišo formos plėvė, susidariusi iš trofoblasto ir negemalinės mezodermos. Gemalo laikotarpiu visas chorionas yra apaugęs gaureliais. Nuo vaisiaus laikotarpio pradžios gaurelių lieka tik gemalo poliuje, formuojant chorion frondosum, kuris dalyvauja formuojantis placentai. Likusi choriono dalis, chorion laeve, netenka gaurelių.
Atkrintančioji Gimdos Gleivinės Plėvė (Decidua)
Tai gimdos gleivinės funkcinis sluoksnis, kuris gimdant atsiskiria ir pasišalina. Dalys, kuriose implantuojasi blastocista (decidua basalis), ją supanti (decidua capsularis) ir likusi gimdos gleivinė (decidua parietalis), vėliau suauga ir sudaro dalį vaisiaus dangalų.
Trynio Maišas (Saccus Vitellinus)
Tai priedas, kuriame trečią savaitę atsiranda pirmosios kraujagyslės ir kraujo forminiai elementai. Nuo 5-os savaitės kraujodaros funkciją perima gemalo kepenys. Trynio maiše formuojasi ir pirmosios lytinės ląstelės. Vėliau jis subliūkšta ir lieka virkštelėje kaip trynio pūslė.
Alantojis (Vaisiaus Šlapimo Maišelis)
Alantojis yra trynio maišo sienos išauga, kurioje 3-5 savaitę formuojasi kraujagyslės, jungiančios gemalo kraujotaką su choriono gaureliais. Šios kraujagyslės tampa pagrindu virkštelės kraujagyslėms. Žmogaus alantojis neatlieka šlapimo kaupimo funkcijos, kaip paukščių ar roplių.
Virkštelė (Funiculus Umbilicalis)
Virkštelė formuojasi jungiamojo stiebelio vietoje, į kurį įauga alantojis ir jo kraujagyslės. Jos viduje trynio maišas ir alantojis sunyksta, o alantojo kraujagyslės persitvarko ir sujungia gemalo kraujotaką su placenta. Virkštele eina dvi arterijos ir viena vena, kurios padengtos drebutiniu jungiamuoju audiniu (Vartono drebučiais) ir amniono epiteliu.
Placenta (Nuovala)
Placenta, dar vadinama nuovala, yra disko formos organas, kuris užtikrina gyvybinį ryšį tarp motinos ir vaisiaus. Ji formuojasi iš choriono ir pamatinės atkrintamosios plėvelės. Placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu. Ji veikia kaip vaisiaus „plaučiai“, aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį, perduoda maistines medžiagas ir vitaminus, kartu su motinos imunoglobulinais suteikia vaisiui pasyvųjį imunitetą. Taip pat placenta gamina svarbius hormonus, tokius kaip progesteronas ir estrogenai, ir palaiko imuninę toleranciją tarp motinos ir vaisiaus.
Gimimas Amniono Maišelyje: Retas Reiškinys
Nors dauguma amniono maišelių plyšta prasidėjus gimdymui, kartais (mažiau nei vienas iš 80 tūkst. gimdymų) kūdikis gimsta dar neplyšus šiam maišeliui. Toks reiškinys vadinamas gimimu „su kepure“ arba „apsiaustu“. Tai savaime nėra pavojinga, tačiau reikalauja medicininio personalo įsikišimo, kad būtų prakirpta membrana ir vaikas galėtų laisvai kvėpuoti. Kartais dalis maišelio gali likti pritvirtinta prie kūdikio galvos ar veido, dažniausiai aplink ausis.
Vengimas schemų psichoterapijos požiūriu: ką atskleidžia šis režimas ir darbo su juo galimybės
Gyvybės pradžia - tai sudėtingas ir magiškas procesas, kurio metu iš vienos ląstelės išsivysto naujas žmogus, apsaugotas ir maitinamas per daugybę specializuotų struktūrų, tokių kaip amnionas ir placenta.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
