Arvydas Juozaitis: biografija, visuomeninė veikla ir šeimos vertybės
Arvydas Juozaitis - ryški ir gerbtina asmenybė Lietuvos istorijoje. Jis yra filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas, gimęs 1956 m. balandžio 18 d. Vilniuje.
A. Juozaitis 1980 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijęs ekonomisto diplomą, o 1986 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Jo profesinė veikla buvo itin įvairiapusė: nuo 1987 iki 2001 m. jis dirbo mokslinį darbą Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, taip pat dėstė filosofiją.
Sportinė karjera ir pasiekimai
Prieš pasinerdamas į filosofiją ir politiką, Arvydas Juozaitis buvo žinomas sportininkas - plaukikas. Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse jis laimėjo bronzos medalį, Peskaroje (Italija) - Europos taurę. Jo tėvas, Jonas Algimantas Juozaitis, buvo nusipelnęs Lietuvos treneris, kuris 54 metus dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete ir išmokė plaukti savo sūnų Arvydą, ruošdamas jį olimpinėms žaidynėms.
Visuomeninė ir politinė veikla
A. Juozaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Prieš 30 m. Vilniuje, Dailininkų sąjungoje, jis perskaitė garsų pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Tuomet, 1988 m. balandžio 20-ąją, šis pranešimas tapo postūmiu burtis ir siekti politinės nepriklausomybės. Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ pristatymas Vilniuje
A. Juozaitis ėjo aukštas pareigas: 2001-2003 m. dirbo Ministro Pirmininko patarėju švietimo ir kultūros klausimais, o 2004-2009 m. ėjo kultūros atašė pareigas Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade.
Požiūris į pilietybę ir emigraciją
Daugelis Arvydo Juozaičio teiginių ir šaukinių yra keisti ir netikėti, skuboti, ypač pamenant, jog Juozaitis - ne tik karštas Lietuvos patriotas, bet ir politiko patirtį turintis filosofas, kuriam pirmiausia derėtų išklausyti abi puses. Jis dalyvavo Tautininkų partijos sąskrydyje, pasisakančios prieš dvigubą pilietybę. Netrukus pasirodė straipsnis „Dvigubos pilietybės spąstai“, kuriame tvirtinama, jog dviguba pilietybė - tai kelias į Lietuvos galutinį išvalstybinimą, tai pataikavimas globalistams ir eurocentristams.
Tuo tarpu kiti nuomonių formuotojai teigia, kad jo baimės yra teorinės ir didele dalimi - spekuliatyvios. Ne teoriškai, bet praktiškai ir be tyrimų akivaizdu, kad kaip tik dvigubos pilietybės nebuvimas žudo Lietuvą ir yra kelias į Lietuvos išnykimą. Dabartinė politinė situacija pirmą kartą per šios nepriklausomybės laikotarpį tokia palanki įteisinti dvigubą pilietybę, kurios poreikis ir vienos, ir kitos pusės atžvilgiu seniai yra tiesiog degantis.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Vilniuje gimusiam, augusiam ir čia pirmą šeimą sukūrusiam A. Juozaičiui naujais namais tapo Klaipėda. Rašytoją ne mažiau nei atžalos džiugina kultūrinė terpė, kurią jis čia rado. Antroji žmona - dailininkė O. Juozaitienė. Šeimoje šnekama rusų ir lietuvių kalbomis. Filosofas džiaugiasi visomis keturiomis savo atžalomis.
Pirmoji Arvydo žmona Laima, buvusi mokytoja, ir jų suaugę vaikai gyvena sostinėje. Rašytojas tikino, kad po skyrybų jo santykiai su buvusia šeima nenutrūko, nes jie vieni kitiems nelaiko pykčio, normaliai bendrauja.
Rašytojui kūryba svarbi kaip oras. „Rašau viską, kas rašosi: apsakymus, pjeses, neseniai leidyklai atidaviau knygą „Klaipėdos civilizacija“. Ji grožinė, esė rinkinys“, - sakė A. Juozaitis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
