Neramus kūdikis: priežastys ir ką daryti?

Po ilgų savaičių ir mėnesių laukimo pagaliau susitinkate su savo mažyliu. Rodos, kad visi iki tol patirti vargai ir iššūkiai pasibaigė ir nuo dabar jau prasidės namų idilės metas. Tačiau kartais realybė būna kitokia, ir žindymas, kuris atrodė toks natūralus procesas, tampa iššūkiu. Ką daryti, jei naujagimis nežindo krūties ar nuolat yra neramus? Aptarkime dažniausias priežastis ir veiksmingus sprendimo būdus.

Žindymo problemos ir priežastys

Iš pradžių būtų naudinga aptarti aplinkybes, kurios gali lemti, kad po gimimo vaikelis nenori ar negali žįsti. Priežastys gali būti individualios ir būdingos tik vienai ar kitai šeimai arba susijusios su fiziniais bei anatominiais iššūkiais.

• Cezario operacija: Vaikelio gimimas šiuo būdu pirmosiomis paromis gali turėti neigiamos įtakos mamos galimybei žindyti, o vaikeliui žįsti.
• Hiperbilirubinemija arba fiziologinė naujagimių gelta: Įprastai ši būklė tiesioginės įtakos žindymui nesukelia, tačiau jei prižiūrintys gydytojai ir neonatologai paskirs gydymą fototerapija, laikinai naujagimį atskirs nuo mamos. Po to būdingas vaikelio vangumas ir mieguistumas gali lemti nepakankamą ar neefektyvų žindymą.
• Mamos ir naujagimio atskyrimas: Tikėtina, kad tokios situacijos nėra dažnos. Atskyrimo faktas rodo, jog aplinkybės buvo kritinės ir galbūt buvo iškilęs pavojus mamai bei jos vaikeliui. Dėl savaime suprantamų priežasčių tiesioginis žindymas tuo metu nevyks.
• Priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio gestacinis amžius: Kai dėl fizinės ar nervų sistemos nebrandos vaikeliui gali būti sunku kontroliuoti kvėpavimą, kūno temperatūrą ar aktyvuoti pirminius refleksus, reikalingus žindymo metu.

Aplinkybės ir vaikelio nežindymo priežastys įvairios, ir gali tiesiogiai nepriklausyti nuo mūsų pastangų ar norų. Nurodytos ir aprašytos situacijos nėra nei itin retos, nei negirdėtos. Reikėtų išsiaiškinti, kodėl naujagimis nežindo krūties. Dažniausiai taip atsitinka dėl blogos žindymo technikos.

Svarbu naujagimį taisyklingai laikyti prie krūties, ją tinkamai paduoti ir taip koreguoti žindymo techniką. Jeigu vis tiek nutinka taip, kad naujagimis nežindo ar jam nepavyksta, tokiu atveju galima priešpienį ar pieną nutraukti ir sugirdyti specialia taurele.

Atrodo savaime aišku, kad vaikelis turi būti pavalgęs. Tačiau kartais, net ir sąmoningai to nesiekiant, šis bazinis poreikis lieka antrame plane, ypač jei dar vyrauja ir kitos nepalankios aplinkybės, pvz.: vaikelio mieguistumas, aktyvumo stoka, nemokėjimas atpažinti vaiko siunčiamų alkio ženklų ir pan. Todėl itin svarbu sekti mažylio pasisotinimo rodiklius, tokius kaip - svorio priaugimą.

Alternatyvūs maitinimo būdai

Jei vaikelis visai nežinda ar kyla pagrįstas įtarimas, kad naujagimiui reikia pagalbos iš šalies, idealiausiu atveju ypač pirmomis valandomis bei dienomis visas maitinimo poreikis turėtų būti patenkinamas tiesiogiai iš krūties arba primaitinant nusitrauktu mamos pienu. Jei tokių galimybių nėra, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kaip alternatyvą pasirinkti donorinį pieną.

Pirmomis dienomis itin svarbu netrikdyti naujagimio kitais dirbtiniais speniais ar žindukais ir, kiek tik galimybės leidžia, visą reikiamą priešpienio normą sumaitinti žindymui draugiškomis priemonėmis, tokiomis kaip taurelė, vamzdelis/zondukas, pipetė, šaukštelis ar be adatos naudojamas švirkštas.

Buteliukas taip pat gali būti geras pasirinkimas (ypač didėjant išgeriamo pieno kiekiui), tik vertėtų atkreipti dėmesį į 2 svarbius dalykus: žinduko formą bei maitinimo techniką. Rekomenduojama pasirinkti buteliuką, kurio žindukas būtų panašesnis į piramidės formą (ne toks staigus praplatėjimas) arba kurio pagrindas būtų nedidelio pločio (maždaug dviejų pirštų apimties) - taip skatinant platų išsižiojimą, kuris labai svarbus žindant. O siekiant vaikeliui palengvinti ir sumažinti srovės stiprumą, maitinant buteliuku patariama naudoti Vaikelio kontroliuojamą primaitinimo būdą (ang. Paced bottle feeding technique).

Pieno gamybos skatinimas

Pagimdžius pirmųjų valandų priešpienio ištraukimas gali turėti tiesioginės įtakos tolesnei pieno gamybai, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas šiam laikotarpiui. Jei mažylis nežinda, stimuliuojant krūtis reikia nusitraukti pieną taip dažnai, kaip žinda vaikelis (ne mažiau kaip 8 kartus per parą). Priešpienio lašus įprastai 2-5-ąją parą keičia gausesnė pieno gamyba, kurią svarbu skatinti dažnais nusitraukimais rankomis, o paskui efektyviu stimuliavimu su pientraukiu.

Švelnus masažas ir neskausmingi kompresijos paspaudimai rankomis taip pat gali turėti įtakos nutraukiamo pieno kiekiui, todėl juos patariama atlikti kas kartą stimuliuojant pieno gamybą. Naudojant pientraukį taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą gaubtelio dydį bei paties pientraukio specifikacijas. Tyrimai rodo, jog vienu metu stimuliuojant abi krūtis, nusitraukto pieno kiekis bus didesnis, nei naudojant vieną pientraukį.

Gaubtelio dydis, t.y. tas tunelis ar vamzdelis, į kurį įtraukiamas spenelis, turėtų būti parenkamas individualiai. Paprasta liniuote ar specialia matuokle galima pamatuoti spenelio skersmenį (plotį) ties susijungimu su ruduoju laukeliu. Prie šio skaičiaus pridėjus 2-3 mm (kad būtų erdvės judėti audiniams), gauname gaubtelio dydį, t.y., jei spenelio plotis yra 15 mm, prie šio skaičiaus pridedame 2-3 mm - jums tinkamas gaubtelis bus 15-18 mm dydžio. Nors pagrindinis šio etapo tikslas yra stimuliuoti pieno gamybą tiek, kad būtų galima visą mažylio maisto poreikį patenkinti vien mamos pienu, net ir vienas mamos meilės pieno lašas yra vertingas ir naudingas vaikeliui.

Kaip elgtis susidūrus su žindymo sunkumais

Net jei kūdikis nenori imti krūties ar susiduria su sunkumais, yra svarbu kantriai bandyti vėl ir vėl. Galbūt prireiks laiko, kol mažylis sustiprės, tačiau suteikiant jam visą prieigą ir galimybes paimti krūtį, tai įvyks greičiau. Taip pat šiame procese svarbu kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes emocinis artimųjų palaikymas iš šalies, laiku ir vietoje specialisto duoti patarimai gali greičiau padėti pasiekti šeimos tikslų - sėkmingai žindyti savo vaikelį.

Papildomi patarimai žindymui

• Oda-oda kontaktas: Kai nuogas arba tik su sauskelnėmis vaikelis glaudžiamas prie nuogos mamos krūtinės ar pilvo, yra itin svarbus faktorius šiame etape. Idealiomis sąlygomis vaikelis ir mama neturėtų būti atskirti vienas nuo kito; dažnas laikymas ant krūtinės bei glaudimas prie savęs, išlaikant oda-oda kontaktą, sąlyginai nėra sudėtinga. Tomis aplinkybėmis, kai vaikelis nežinda ar neima krūties, alternatyvūs sumaitinimo būdai taip pat gali būti naudojami taikant oda-oda kontaktą.
• Pažeisti speneliai: Svarbiausia, kad naujagimis taisyklingai žįstų nuo pat pradžių, todėl reikėtų atrasti tinkamą žindymo poziciją ir paprašyti pagalbos akušerės, kad ji pažiūrėtų, ar taisyklingas krūties apžiojimas. Jeigu spenelis labai pažeistas ir skausmo nebegalima kentėti, tuomet moteris gali pieną nutraukinėti ir taip leisti speneliams sugyti, taip pat juos galima patepti įvairiais tepalais ir taikyti „oro vonias“.
• Įdubę speneliai: Kartais taip nutinka, kad speneliai įdumba arba būna šiek tiek plokštesni, tačiau moterims nereikėtų dėl to jaudintis, nes dažniausiai prieš žindymą užtenka juos suformuoti pačioms pasukiojant tarp pirštų. Galima spenelius paformuoti ir pagalbiniu būdu - tam skirti specialūs spenelių formuokliai.
• „Prisegtas“ naujagimio liežuvis: Prisegtas liežuvis gali ir trukdyti, ir netrukdyti. Pirmosiomis dienomis stebime, ar pavyks kūdikį su „prisegtu“ liežuviu tinkamai žindyti. Jeigu matome, kad nesusidaro vakuumas ir naujagimis krūti žindo neefektyviai arba pažeidžia spenelius, tada kviečiame į pagalbą veido ir žandikaulio chirurgą, kuris liežuvėlį pakerpa. Dažniausiai po šios procedūros problema išsisprendžia ir moteris gali glausti prie krūties kūdikį.
• Pieno sąstovis ar guzeliai: Šiuo atveju taip pat svarbu pasirinkti tinkamą žindymo poziciją. Pavyzdžiui, kai vaikutis žindomas kamuolio padėtyje, jis pieną geriau ištraukia iš pažastinės pusės. Prieš maitinimą galima šiek tiek pašildyti krūtį, po maitinimo - atvėsinti. Dažniausiai naujagimis ištraukia pieno sąstovius, todėl ir reikia jį žindyti pagal poreikį, kad pieno sąstovis nesusidarytų. Masažuoti reiktų švelniai nesukeliant papildomo skausmo.
• Žindymas sergant COVID-19: Sergant COVID-19 liga, žindyti yra saugu ir rekomenduotina. Žinoma, reikia laikytis visų saugumo reikalavimų: prieš kiekvieną žindymą nusiplauti rankas, dėvėti veido kaukę. Jeigu moters būklė sunki, tada galima pieną nutraukinėti.

Kiek laiko žindyti? Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Nėra jokių taisyklių dėl to, iš vienos ar iš abiejų krūtų vieno maitinimo metu kūdikis turėtų valgyti. Krūtis visą laiką pieną gamina. Ir kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau ji pieną gamina. Dauguma kūdikių vieno valgymo metu linkę suvalgyti apie 2/3 krūtyje esančio pieno. Kuo mažiau pieno lieka, tuo lėčiau jis teka, taigi kūdikiai suvalgę maždaug du trečdalius linkę tiesiog paleisti krūtį, tampyti ją ir muistytis, jeigu iš jos suvalgyto pieno kiekio negana tam, kad pasisotintų. Tokiu atveju mama turėtų perkelti kūdikį prie kitos krūties.

Kai kūdikis paleidžia krūtį ir atrodo patenkintas, jis tikrai sotus. Kai kūdikis užmiega prie krūties, tikriausiai jis taip pat sotus. Jeigu kūdikis prie krūties užmiega tuojau pat ar per kelias minutes ir taip yra kiekvieną kartą, vargu ar jis spėja pavalgyti. Todėl pirmąsias savaites, arba tokiu atveju, jeigu kūdikis šlapinasi ir tuštinasi mažai ir yra nuolatos mieguistas prie krūties, reikėtų žadinti, skatinti žįsti dažnai keičiant krūtis, o jeigu ir tai nepadeda, tuomet jau pradėti išsitraukinėti pieną ir maitinti kūdikį su papildoma maitinimo sistema prie krūties ar pasinaudoti šaukšteliu ar švirkštuku, kol kūdikis atsigaus ir imsis iniciatyvos žįsti pats.

Ar kūdikis gauna pakankamai pieno? Svarbiausi rodikliai

Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekiai didėja ir jau nuo 6 dienos žindomas kūdikis turėtų šlapintis bent 6 kartus per parą (min. 45 ml per vieną kartą, tai trys valgomi šaukštai) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45 dienos. Vienas pasituštinimas gali būti „užskaitytas“, kai išmatų yra bent 22-25 mm dydžio skrituliukas. Kad lengviau būtų orientuotis, mamoms rekomenduojama visa tai žymėtis lentelėse ar užrašuose.

Normalu, jog po gimimo naujagimio svoris pirmomis paromis šiek tiek nukrenta. Kad pasisotintų, kūdikis turi žįsti iš vienos krūties apie 30 min. Taip jis ir „atsigeria“, ir „pavalgo“. Maitinimo pradžioje teka skystesnis pienelis. Jį vaikutis lengviau ištraukia. Giliau esantis pienukas yra kaloringesnis. Nuo jo kūdikis pasisotina ir po to miega apie porą valandų. Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!

Naktinis maitinimas yra labai svarbus, nes naktinis pienukas yra kaloringesnis. Pirmas savaites, kol mama ir kūdikis susipažįsta - abu dar tik mokosi žįsti ir žindyti - žindymas gali būti ir labai dažnas. Nereikia bijoti ir panikuoti. Mamos kantrybės gali pareikalauti vadinamieji kūdikių „augimo šuoliai“ (pirmosiomis gyvenimo dienomis, antrą trečią, ketvirtą-šeštą savaitę, trijų, keturių, šešių, devynių mėnesių). Tada gali atrodyti, kad vaikelis neprivalgo, nes tampa irzlus, nekantrus, blaškosi, spjauna krūtį. Tokiomis dienomis reikia pasitelkti kantrybę ir skirti daugiau laiko kūdikiui. Patartina 2-3 dienas praleisti lovoje su kūdikiu, kuo dažniau liestis su kūdikiu nuogu kūnu. Taip yra stimuliuojama pieno gamyba, o dažniau žįsdamas kūdikis duoda mamos organizmui signalus, kiek jam reikia pienuko. Kūdikis mažiau nerimaus ir blaškysis, jei žindysite prieblandoje arba kambaryje, kuriame niekas nepatraukia akies.

Naujagimio nerimo priežastys ir ką daryti

Pasitaiko, kad mažas kūdikėlis atsisako žįsti. Tokio elgesio priežastys gali būti pačios įvairiausios, nuo sveikatos sutrikimų iki kūdikio valgymo įpročių nepaisymo.

• Žindukas ir buteliukas: Jau yra gavęs žinduką, o ypač buvo maitintas buteliuku. Per žinduką pienas arba mišinukas teka lengviau, o norėdamas pasimaitinti iš krūties mažylis jau turi padirbėti. Skiriasi žindymo mechanika. Kūdikiui žindant krūtį yra visai kita jo apatinio žandikaulio padėtis, nei maitinant buteliuku.
• Skausmas burnoje ar liga: Kūdikiui skauda burnytę arba jis serga. Tada galima mažylį maitinti nutrauktu mamos pieneliu šaukšteliu ar iš puodelio, kad kūdikis neprarastų sugebėjimo žįsti.
• Dygstantys dantukai: Jei vaikeliui dygsta dantukai - prieš žindymą galima patepti dantenas specialiu tepaliuku. Nors dygstant dantims kūdikis gali tapti irzlesnis, blogiau miegoti ir valgyti, sveikas kūdikis dygstant dantims nevemia, neviduriuoja, nekarščiuoja.
• Pakitęs pieno skonis: Taip gali atsitikti mamai suvalgius svogūnų, česnakų, aštriais prieskoniais pagardinto maisto, alkoholio ir pan.
• Neatliepti poreikiai: Verkia, nes tėvai ilgai nereagavo į kurį nors mažylio poreikį (pvz., yra šlapias, išsigandęs, nori bendrauti, yra peralkęs).
• Aplinkos faktoriai: Nepaisoma susiformavusių valgymo įpročių. Vaikelis gali atsisakyti žįsti, jei patalpoje yra neramu, triukšminga, daug judėjimo, vyrauja jam valgymo metu neįprasta atmosfera.
• Mamos kvapas: Kartais vaikelis gali atsisakyti žįsti mamai pasikvėpinus kvepalais. Mažylį klaidina neįprastas kvapas, todėl jis mamą gali priimti kaip svetimą žmogų. Kūdikiai mamą atpažįsta iš kvapo.
• Mamos stresas: Svarbu, kad mamai būtų sudarytos sąlygos žindyti kūdikį. Šeimos nariai turėtų perimti dalį buities darbų, palaikyti moterį moraliai. Tada mama bus atsipalaidavusi ir galės lengvai maitinti vaikelį. Nes kai mama atsipalaidavusi ir rami - pieno latakais ima tvinkti pienas. Kai mama sunerimusi, išsigandusi ar supykusi - pieno latakėliai susitraukia. Dėl to gali imti nerimauti ir žindantis kūdikis, nes per mažai pienuko teka į burnytę.

Virškinimo problemos ir neramus pilvelis

Anot statistikos, mitybos ir virškinimo problemos pasitaiko maždaug 10-15 proc. kūdikių, tačiau, kaip rodo praktika, jos gali kamuoti kur kas daugiau mažylių. Kūdikiams augant virškinimo problemų mažėja.

Pilvo diegliai (kolikos)

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos.

Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Pilvo diegliai (kolika) - tai raižymas, diskomfortas, kiti nemalonūs ir skausmingi pojūčiai virškinimo sistemoje. Labai dažnai dėl pilvo dieglių naujagimiai ir kūdikiai gali verkti be perstojo net kelias valandas.

Ką daryti?

• Jei mama žindo natūraliai, patariama koreguoti mitybą (dažniausiai atsisakoma pieno produktų, kopūstų, ankštinių).
• Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, patariama išstudijuoti jo sudėtį ir rinktis tuos, kurie pagaminti ne karvių pieno pagrindu.
• Kūdikiui reikėtų leisti kuo dažniau atsirūgti, taip pat patariama jį dažniau maitinti: skubant į peralkusių kūdikių skrandį patenka daugiau oro, kuris, manoma, gali sukelti ir pilvo dieglius.
• Diegliai gali kamuoti ir dėl per didelio nuovargio, todėl būtina subalansuoti mažylio dienotvarkę.
• Efektyvios priemonės kovojant su pilvo diegliais - pilvuko ir nugaros masažas, kojyčių mankšta, sūpavimas, maudynės šiltoje vonelėje.
• Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų.
• Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą.
• Nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas.

Viduriavimas

Naujagimių išmatos būna košės konsistencijos. Žindomi kūdikiai yra linkę tuštintis dažniau, nei maitinami pieno mišiniais. Tačiau išmatoms tapus neįprastai skystoms galima įtarti kūdikių viduriavimą. Viduriavimo požymiai: paprastai išmatos būna gausios, vandeningos, nemalonaus kvapo, dažnai ir gleivėtos bei putotos. Viduriavimas gali užsitęsti iki 5-7 dienų.

Ką daryti?

1. Jeigu kūdikis viduriuoja, visais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, nes ši būklė kelia pavojų vaikelio sveikatai. Dėl gausaus viduriavimo kūdikis netenka daug skysčių. Jų trūkumą rodo išsausėjusi oda, burnos gleivinė, iškilęs momenėlis, retas šlapinimasis, tamsiai geltonos spalvos šlapimas. Dėl skysčių trūkumo kūdikis tampa irzlus, vangus, mieguistas.
2. Maitinkite skystu maistu: Kūdikiui viduriuojant ir toliau jį žindykite pagal poreikį (išimtinai žindomam kūdikiui iki 6 mėn. papildomai vandens duoti nereikia).
3. Drėkinkite: Kūdikį drėkinkite gydytojo paskirtais kelių elektrolitų tirpalais. Tai gali padėti viduriuojančiam kūdikiui atstatyti normalią skysčių ir druskų pusiausvyrą.
4. Dažnai keiskite sauskelnes.
5. Duokite kieto maisto: jei kūdikis jau valgo papildomą maistą.
6. Probiotikai: Profilaktinė priemonė žarnyno negalavimams, tarp jų - ir viduriavimui gydyti - probiotikai (gerosios bakterijos) skiriami atsižvelgiant į kūdikio amžių.

Visiškai normalu, jei naujagimiai ir kūdikiai, ypač maitinami motinos pienu, tuštinasi tiek po kiekvieno maitinimo, tiek ir vos kartą per savaitę (nes motinos pienas - itin gerai pasisavinamas). Įprastinės ar viduriuojančio kūdikio išmatos niekada neturėtų būti dviejų spalvų - baltos ar raudonos: blyškios ar baltos išmatos gali būti kepenų problemos požymis, o raudonos gali reikšti, kad prasidėjo vidinis kraujavimas.

Viduriavimo priežastys:

• Mamos mityba: Gali sukelti pasikeitusi mamos mityba, pvz., aštrus maistas ar saldūs desertai.
• Vaistai: Mamos vartojami antibiotikai gali patekti į pieną.
• Skrandžio negalavimai: „Skrandžio gripas“ (gastroenteritas) gali sukelti viduriavimą, vėmimą ir nedidelį karščiavimą.
• Kūdikio vaistai: Antibiotikai ar kiti vaistai gali laisvinti kūdikio vidurius.
• Kūdikio mitybos pokyčiai: Pradedant papildomą maitinimą, virškinimo sistemai gali prireikti laiko prisitaikyti.
• Mišinio ingredientai: Tam tikras mišinys ar mišinių kaitaliojimas gali sukelti viduriavimą.
• Alergija ar netoleravimas: Alergija pienui ar laktozės netoleravimas.

Vidurių užkietėjimas

Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Neretai kūdikių vidurių užkietėjimo priežastis yra atsiradę nemalonūs pojūčiai tuštinantis, pvz., skausmas. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Esant vidurių užkietėjimui tuštinantis gali pasirodyti išangės gleivinė.

Ką daryti?

• Jei viduriai užkietėjo kūdikiui iki 4 mėn., visuomet patariama kreiptis į gydytoją.
• Kūdikiams tarp maitinimų reikėtų duoti gerti vandens.
• Kūdikiams nuo 4-6 mėn. per dieną galima duoti iki 120 ml laisvinamuoju poveikiu pasižyminčių perpus su vandeniu atskiestų džiovintų slyvų, obuolių ar kriaušių sulčių.
• Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
• Mažylio maitinimas turi būti įvairus, t.y. kasdien turi būti duodama daržovių, vaisių, viso grūdo košių (pvz., grikių, avižų), pieno produktų ir atsigerti vandens.
• Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, arba kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, būtina konsultuotis su gydytoju.

Naujagimio priežiūra ir fizinė raida

Naujagimiui atėjus į šį pasaulį, visas jo organizmas pradeda prisitaikyti prie naujo režimo ir mitybos. Per pirmąsias gyvenimo paras naujagimiai netenka iki 10 proc. pirminio svorio, tačiau jei kūdikiui užtenka maisto, - motinos pieno arba pieno mišinio, - jis greitai atgauna pirminį svorį ir po truputį pradeda jo priaugti.

Plokščios galvos sindromas (Plagiocefalija) ir kreivakaklystė

Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.

Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.

Dažniausios galvos deformacijos:

• Plagiocefalija: Dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija.
• Brachicefalija: Kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
• Skafocefalija: Galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.

Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo. Šie veiksniai yra kontroliuojami.

Prevencinės priemonės:

1. Pakaitomis sukti galvytę: Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
2. Guldymas ant pilvuko: Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims.
3. Nešiojimas: Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems, t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis. Svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas.
4. Mimos pagalvės: Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
5. Ribotas įrangos naudojimas: Kūdikio priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.

Kreivakaklystė: Laikysenos sutrikimas, nustatomas gimimo metu ar iškart po gimimo, pasireiškiantis vienos kūno pusės galvos sukamojo raumens sutrumpėjimu ir dėl to galva būna palenkta į vieną pusę. Įgimta raumeninė kreivakaklystė nustatoma vienam iš 300 naujagimių. Kreivakaklystė gali atsirasti ir po gimdymo, jei mama kūdikį žindo tik iš vienos krūties ir vis ta pačia poza, nešioja tik ant tos pačios rankos toje pačioje pozoje, guldo ant tos pačios pusės. Gydymas priklauso nuo kūdikio amžiaus, nuo kreivakaklystės požymių išreikštumo. Konservatyvus gydymas apima gydymą padėtimi, fiziniais pratimais, botulino toksinu ir specialių įtvarų/šalmų dėvėjimu.

Naujagimio ir kūdikio miegas

Naujagimis - tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3-4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40-50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti.

Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju.

Bendroji naujagimio priežiūra

Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.

Naujagimio temperatūra ir virkštelės priežiūra

Išnešioto, normaliai gimusio, normalaus svorio naujagimio temperatūros matuoti nereikia. Mamos dažnai nerimauja, kai pradeda matuoti temperatūrą. Naujagimių termoreguliacijos centras dar yra labai labilus, išrengti jie greitai atvėsta, o prirengti - greitai sušyla, todėl ir jų kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,3 iki 37,3 laipsnių, o kartais - ir iki 37,5 (matuojant pažastyje arba kirkšnyje). Matuojant temperatūrą išangėje reikia atmesti 0,5-0,6 laipsnio.

Kol virkštelė nenukritusi, reikia stengtis užlenkti sauskelnių viršutinį kraštelį, kad bambutė nešustų ir gautų oro. Valyti ją reikia du kartus per dieną virintu vandeniu, išvalius būtina sausai iššluostyti.

Laktostazė

Trečią ar ketvirtą parą prasidėjus intensyviai pieno gamybai, staiga krūtys pasidaro karštos ir sunkios, pažastyse juntamas veržimas, pakyla kūno temperatūra. Atminkite, kad laktacijos metu kūno temperatūrą reikia matuoti kirkšnyje, o ne pažastyje. Neišsigąskite, jei kūno temperatūra pakilo - tai dar ne uždegimas. Dažna to priežastis - laktostazė. Maitinti tokiu atveju galima ir reikia, kad kūdikis visiškai ištuštintų krūtį. Ant karštų, skausmingų krūtų patariama dėti ne šiltus, o šaltus kompresus arba ledą, o prieš pradedant maitinti - šiek tiek šiltą kompresą.

tags: #gime #girtutelis #kudikis

• Istorinio dubleto apžvalga
• Gidas tėvams: individuali veikla ir išmokos
• Kunigas Antanas Valatka: gyvenimo kelias
• Vaikiškų drabužių tiekėjai Lietuvoje
• privalomas priešmokyklinis ugdymas