Priešmokyklinis Ugdymas Lietuvoje: Privalomumas, Pasirinkimai ir Finansavimo Iššūkiai

Kiekvienos šeimos gyvenime ateina metas, kai tenka spręsti dėl vaiko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo. Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka trys ar keturi metai, nerimauja ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle, ar močiute.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos - tai lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, taip pat specialiųjų poreikių turinčių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirti lopšeliai-darželiai, sanatorinės-reabilitacinės įstaigos.

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t.y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Nuo 6 metų yra privalomas priešmokyklinis, t.y. 0 klasės, ugdymas. Ir Jūs jo praleisti, deja, bet negalite.

Tad jei nenorite, kad vaikas eitų į darželio grupę, kur vykdomas priešmokyklinis ugdymas, eikite į mokyklą. Iškilus klausimams dėl vaiko parengties, svarbu atsižvelgti į vaiko raidą. Leidus vaiką į priešmokyklinę grupę 7 metų ir 8 mėnesių, į pirmą klasę jis išeis nuo 8 metų ir 8 mėnesių (beveik 9 metų), o tai gali nuskriausti vaiką. Remiantis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas.

Darželio Privalumai ir Ugdymo Galimybės

Pradėjus lankyti darželį vaiką supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis didėja su lig kiekviena diena. Darželio lankymas turi daug privalumų, kurie palengvina tėvų kasdienybę ir padeda vaikui pasirengti tolimesniam mokslui bei socialiniam gyvenimui.

• Pagalba tėvams: Darželis suteikia galimybę tėvams derinti darbą ir šeimos pareigas, žinant, kad jų vaikas yra saugioje ir ugdančioje aplinkoje.
• Savarankiškumo ugdymas: Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškeni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus.
• Socialinių įgūdžių lavinimas: Vaikui mokantis išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.
• Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai: Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų.
• Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės: Reguliarus režimas padeda vaikams priprasti prie struktūros, kuri bus svarbi mokykloje.
• Papildomas ugdymas, t.y. būreliai: Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius.
• Lengvesnė adaptacija mokykloje: Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau. Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Be to, dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to paties darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu.
• Mažiau ligų mokykloje: Nors darželis gali būti ligų šaltinis pradžioje, ilgainiui tai sustiprina vaiko imunitetą.
• Darželių įvairovė: Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti jiems priimtiniausią.

Galimi Darželio Trūkumai ir Iššūkiai

Nepaisant akivaizdžių privalumų, darželio lankymas gali turėti ir tam tikrų trūkumų ar sukelti iššūkių tiek vaikams, tiek tėvams.

• Sudėtinga adaptacija: Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo.
• Individualaus dėmesio stoka: Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų, todėl individualus dėmesys kiekvienam vaikui gali būti ribotas.
• Dažnos ligos: Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas.
• Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka: Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti arba nuolat tobulina savo įgūdžius.
• Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas: Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis.
• Standartizuota ugdymo sistema: Kai kuriems tėvams nepatinka per daug standartizuotas ugdymo turinys, norėtųsi daugiau lankstumo ir individualumo.

Kaip palengvinti adaptaciją darželyje?

Prieš pradedant vaikui lankyti darželį, turi pasiruošti visa šeima. Pastebėta, kad dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai, todėl rekomenduojama prie darželio pratinti pamažu. Nepatartina vaikutį nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje. Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus.

Jei tėvai apsisprendė leisti vaiką į darželį - turi būti ryžtingi. Jei motina labai ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad mama pati nėra užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai. Kaip tada bus užtikrintas vaikas? Mama turėtų vaiką pastiprinti: “Čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų…” ir, ilgai nelaukus, išeiti. Svarbu atsiminti, kad nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas.

Vietų trūkumas ir finansavimo iššūkiai

Viena iš didžiausių problemų Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemoje yra nepakankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina. Apie 20-28 tūkstančiams Lietuvos mažylių ikimokyklinis ugdymas - neprieinamas, nes lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų.

Dabar ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 56% vaikų, iš jų - apie 75% mieste ir 20% - kaime. Net pokario Lietuvoje, kai visos pajėgos buvo skiriamos ekonomikai atstatyti, o socialinės lengvatos buvo minimalios, ikimokyklines įstaigas lankė daugiau Lietuvos vaikų (64 proc. / 1967-1968 m.). Ši problema turi gilias istorines šaknis.

Ikimokyklinių įstaigų Lietuvoje sumažėjo perpus iš 1681 - liko 748 1990-1993 m. Iš viso per pastaruosius 20 metų darželių sumažėjo iki 642 (2010 m.). Darželius lankė mažiau vaikų ir dėl valstybės politikos: paramos šeimai (1991 m.), valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus (1994 m.) įstatymai suteikė tėvams pasirinkimo laisvę - kur ugdyti vaiką. Tačiau 1997 m. valstybinių darželių poreikis, ypač didesniuose miestuose, vėl išaugo, buvo steigiamos priešmokyklinės grupės/klasės, negausiai radosi privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Darželių, o ypač - priešmokyklinių grupių - lankomumas kasmet augo. Reformuotas ugdymo turinys pasiūlė krypčių ir metodų bei organizavimo formų įvairovę.

Remiantis 2008 metų savivaldybių duomenimis, 27 tūkstančių tėvų, besikreipusių dėl ikimokyklinuko priėmimo į darželį, prašymai buvo nepatenkinti. Šiemet - 28 000. Jei mažylis nepatenka į valstybinį darželį, jis valstybės paramos negauna. Visi tėvai moka mokesčius valstybei, tačiau jeigu vaiką veda į valstybinį darželį - jo paslaugų kaina yra dotuojama, o jei į privatų - ne. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje veikė 649 valstybinės ir tik 10 nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Apžvelgiant ikimokyklinio ugdymo įstaigų raidą ir paklausą Lietuvoje:

Valstybės parama ir perspektyvos

Siekiant spręsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo ir finansavimo problemas, Lietuvoje buvo svarstomos ir įgyvendinamos įvairios priemonės. Praėjusį pirmadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymui nuo 2011 m. sausio 1 d. įvesti ikimokyklinuko krepšelį, kuris finansuotų 4 val. vaiko ikimokyklinio ugdymo.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia: „Siūlydami ikimokyklinio ugdymo sistemoje pradėti taikyti krepšelio modelį, siekiame, kad šeimos galėtų pasirinkti įvairesnių ir aukštesnės kokybės paslaugų, kad būtų skaidresnė ir aiškesnė įstaigų finansavimo tvarka.“ Darželinuko krepšelio finansavimo principas paskatintų ir valstybines, ir privačias mokyklas, todėl valstybės sektoriuje atsirastų konkurencija. Švietimo įstaigos orientuotųsi į tėvų ir vaikų poreikius suprasdamos, kad tik taip gali pritraukti vaikų. Valstybei įvedus darželinuko krepšelį, būtų steigiama daugiau privačių darželių, kurie sukurtų ir naujų darbo vietų rinkoje.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, ikimokyklinukų tėvai už darželį per metus sumoka apie 1,5 - 1,7 tūkst. litų. Savivaldybei kiekvieno darželinuko išlaikymas kainuoja vidutiniškai 5 tūkst. litų per metus (nuo 3,5 tūkst. iki 7 tūkst. litų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus). Nuo 2011 m. sausio 1 d. planuojamo įvesti ikimokyklinio ugdymo 4 valandų krepšelio dydis - 2555 Lt (palyginimui, moksleivio krepšelis - 3310 Lt). Jei vaikai įstaigą lankys daugiau nei 4 valandas, susidariusį skirtumą apmokės savivaldybės. Šis krepšelis būtų vienodas visiems - nepriklausomai nuo grupės dydžio ar vietovės (miesto ar kaimo). Specialiųjų poreikių vaikui skiriamas 30% didesnis krepšelis. Nevalstybinėms įstaigoms ikimokyklinio ugdymo krepšelis būtų skiriamas per savivaldybę kaip tikslinė dotacija. Šiuo metu pagal panašų principą yra finansuojami „parengiamukai“ (nuo 2003 metų sudarytas specialus 4 valandų krepšelis priešmokyklinio amžiaus vaikams).

Šios iniciatyvos rodo pastangas spręsti finansavimo ir prieinamumo problemas, sekančias ir kitų šalių pavyzdžiais. Įvairiose šalyse taikomi skirtingi vaikų ugdymo finansavimo modeliai. Estijoje priešmokyklinis ugdymas finansuojamas darželinuko krepšelio metodu. Priešmokyklinį ugdymą organizuoja tiek viešasis, tiek privatus sektoriai. Privačios ugdymo įstaigos nustato mokestį. Nuo 2008 m. Norvegijoje už ikimokyklinį ugdymą tėvai paprastai moka mėnesinį mokestį. Mažas pajamas gaunančių tėvų mokesčius sumoka savivaldybė. 2002 m. Danijoje mokesčių mokėtojų pinigai „keliauja paskui vaiką“, lopšeliai darželiai, kiti vaikų priežiūros centrai finansuojami savivaldybių iš valstybės paskirstomų dotacijų. Vyriausybė apmoka didžiausią dalį (80-85 proc.) vaiko ugdymo kaštų. Tėvai apmoka likusią dalį - 15-20 proc. Vokietijoje savivaldybės (komunos) privalo užtikrinti vietas dienos priežiūros centruose. Olandijoje tėvai turi teisę rinktis tiek privačią, tiek nepriklausomą įstaigą. Pasiūla ir įvairovė - didelė. Lėšos ikimokyklinėms įstaigoms skiriamos pagal principą „pinigai paskui vaiką“. Mokyklų biudžetas priklauso nuo vaikų skaičiaus ir poreikio. Vyriausybė padengia visus ugdymo mokykloje kaštus. Tėvai gali mokėti už papildomą veiklą mokykloje.

Alternatyvos darželiui: privatus sektorius ir auklės

Jeigu valstybinio darželio negavote arba dėl kitų priežasčių norite leisti vaiką į privatų darželį, turėtumėte kreiptis tiesiogiai į darželio administraciją. Reikėtų žinoti, kad negavus valstybinio darželio, tėvams yra skiriama savivaldybės kompensacija už privačią ugdymo įstaigą. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė skiria 120 eurų kompensaciją per mėnesį už kiekvieną vaiką, lankantį privačią ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Norint gauti šią kompensaciją nebūtina būti laukiančiųjų eilėje į savivaldybei pavaldžius darželius. Kompensacija mokama pasirašius trišalę sutartį tarp tėvų (globėjų), savivaldybės ir privačios ugdymo įstaigos.

Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas nurodė: „Savivaldybė taip pat skiria 100 eurų kasmėnesines kompensacijas tėvams ir globėjams už vaiko priežiūrą ir ugdymą. Tokia kompensacija skiriama už tuos vaikus, kurie yra užregistruoti į laukiančiųjų eilę ne mažiau kaip vienerius metus ir jokios ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelanko.“

Nors privatūs darželiai gali būti alternatyva, jų kaina dažnai yra didelė. O juk mokestis už privatų vaikų darželį Vilniuje siekia apie 1500 litų (apie 434 eurus), auklės paslaugos sostinėje kainuoja apie 1000-1500 Lt (apie 290-434 eurus, apie 5 kartus brangiau už valstybinio darželio paslaugas!). Brangesni privatūs darželiai Vilniuje už mėnesį gali kainuoti 500-600 eurų ir daugiau, net pritaikius savivaldybės skiriamą kompensaciją. Dar reikėtų prie šios sumos pridėti ir maitinimą, kuris vidutiniškai siekia apie 10 eurų per dieną - taigi dar 200 eurų per mėnesį papildomai. Tiesa, yra ir pigesnių darželių, už mėnesį prašančių 200-300 eurų, taip pat jau pritaikius kompensaciją. Visgi, maitinimas gali atsieiti ne ką pigiau, 8-9 eurus per dieną, todėl vis tiek reikėtų nusimatyti 170-180 eurų papildomai. Kai kurie darželiai užkandžius papildomai siūlo nemokamai. Taip pat reikia turėti omenyje, kad visais atvejais dar reikės susimokėti vienkartinį stojimo mokestį. Pigesniuose darželiuose jis sieks 200 eurų, brangesniuose - ir 400. Tačiau siūlomos nuolaidos, jei į darželį vedamas ne vienas, o keli vaikai.

Auklės samdymas ir valstybės parama

Nuo 2025 m. pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis šiemet siekia 364 eurus. Ši išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį. Nuo ateinančių metų sausio valstybė mokės kompensacijas aukles legaliai samdantiems dirbantiems tėvams, kurių vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Todėl auklę pasisamdyti bus gerokai pigiau - už vieną vaiką kompensacija turėtų siekti 364 eurus, o jeigu auklė samdoma dviem, tuomet ir kompensacija bus didinama. Tiesa, ši kompensacija mažai padėtų auginantiems vyresnius vaikus, nes numatyta, jog išmoka kas mėnesį būtų mokama iki vaiko priežiūros sutarties pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki jo ikimokyklinio ugdymo pradžios. Norėdami gauti išmoką, tėvai savivaldybei turės pateikti darbo sutartį su aukle, Valstybinės mokesčių inspekcijos auklei išduotą individualios veiklos pažymą bei tėvų užimtumą patvirtinančius dokumentus.

Nors atrodo, kad privatus ikimokyklinis ugdymas tikrai nėra pigus ir ne kiekvienas gali sau leisti tam skirti mažiausiai apie 500 eurų per mėnesį, samdyti auklę vaikui gali būti dar kelis kartus brangiau. Auklei gali tekti atseikėti ir daugiau nei vidutinį atlyginimą. Auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė atskleidė, jog visą dieną dirbančių auklių atlyginimai svyruoja nuo 1 100 iki 2 000 eurų į rankas, todėl ir dienos alga gali stipriai skirtis. Anot jos, „auklės sostinėje nori dirbti ne daugiau kaip 40 valandų į savaitę, todėl, jei šeimos poreikis didesnis, darbuotojos brangsta ne pridėjus valandos įkainį, o daug labiau. Kartais kalbėdama su klientais matau, kad jiems sunku suprasti tokį nenorą: juk mes mokame pinigus? Pasiaiškinę, kad papildomos valandos stipriai sumažins darbo norinčių kiekį ir dar jas pabrangins, šeimos randa ir kitų išeičių. Arba tiesiog samdomas tandemas - keli žmonės, prireikus ir pavaduojantys vienas kitą“.

Valandinių auklių atlygiai skiriasi dar smarkiau. I. Augustinienė teigia: „Pirmiausia kalbamės apie „keturių valandų taisyklę“ - t. y., kad auklė samdoma ne mažiau kaip keturioms valandoms arba mokama kaip už keturias. Užmiestyje - šešias. Taigi, teoriškai, jei auklę samdysite tik vienai valandai, gali tekti mokėti keturgubai. Tačiau pasisamdę gerą auklę tėvai tuoj pastebi, kad tos keturios valandos greitai pralekia. Šiuo metu valandiniai auklių atlyginimai svyruoja nuo 8 iki 25 eurų už valandą. Vakaruose mačiau agentūrų, viliojančių aukles 40 dolerių arba eurų valandiniu atlygiu, skelbimų.“

Visgi, I. Augustinienės teigimu, nėra daug tėvų, kurie darželį visiškai pakeičia auklės priežiūra. „Mažylius, ikidarželinukus tikrai dažnai prižiūri auklės. Saugus prieraišumas su atliepiančiais tėvais augančiam vaikui susiformuoja maždaug trejų metukų, vieniems dvejų, kitiems ir ketverių, todėl skubėti tam mistifikuojamam „socializavimui“ neverta. Vaikas puikiai pabendrauja su bendraamžiais būrelyje ir lauke, tik tą daro komfortiškiau, su atsitraukimo galimybe, nes nereikia nuolat būti kolektyve.“ Tačiau kalbant apie trimečius vaikus ir vyresnius, dažniausiai su darželiu lygiagrečiai samdoma ir auklė. Tokių variantų išties yra daugiau nei pasirinkusių tik auklę. I. Augustinienė pati teigė dažniausiai patarianti darželio neatsisakyti, jeigu vaikas ten gerai jaučiasi ir jo imunitetas gana stiprus.

„Dažniausios priežastys, dėl ko atsisakoma darželio, - vaiko sveikatos būklė, alergija, astma, negalios, hiperaktyvumas, vėluojanti raida. Kai nusimato antras vaikas - irgi norima, kad iš darželio vyresnėlis neatneštų ligų. Taip pat yra tėvų, kurie nusprendė, kad į darželį neves dėl savo įsitikinimų ir ieško gerų alternatyvų ugdymui įstaigoje. Buvo ir klientų, kurie patikrino aplinkinius darželius ir nerado, kas jiems tiktų. Arba vaikas išsigando darželio ir daroma ilgesnė pertrauka“, - įvardijo I. Augustinienė.

Pašnekovės teigimu, po buvusio kritimo 2022-2023 metais, auklių paklausa normalizavosi. Dabar jų ieškoma panašiai, kaip ir anksčiau, be to, pastebimas padidėjęs namų ekonomių, namų vadybininkių poreikis. „Nemažai aptarinėjame pageidavimą, kad pagalbininkė sveikai ir skaniai gamintų, šis pageidavimas net dažnesnis už vežiojimą, lyginimą ar tvarkymą. Dar viena įdomesnė tendencija - ieškoma auklė, kuri padėtų nustatyti ribas auklėjant vaiką, teiraujamasi ir vaikų psichologo paslaugų“, - sakė I. Augustinienė.

Svarbu atkreipti dėmesį į praktinius aspektus, jei nusprendžiama dėl darželio ar kitų ugdymo formų. Pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Nuo kovo 1 d. galima teikti prašymus dėl priešmokyklinio ugdymo 2025-2026 m.m., galioja nuo 2025 m. Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Ruošiantis susitikimui su darželio administracija vertėtų susirašyti jums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui: Kada grupė pradeda ir kada baigia darbą? Kiek grupėje dirba auklėtojų ir jų padėjėjų? Ar galima lankyti pusę dienos? Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.

tags: #priesmokyklinio #ugdymodarzeliai #priesmokyklinis #aukle

• kaip adaptuojasi šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus
• Kas slypi už rusiškų kriminalinių gimtadienio sveikinimų?
• Sužinokite apie priėmimą į priešmokyklinio ugdymo grupes
• saugios laikinos tatuiruotės vaikų kūrybai
• Sužinokite, kodėl sauskelnės išlieka šlapios