Besilaukiančios moterys ir jaunos šeimos susiduria su daugybe iššūkių ir klausimų tiek ruošiantis gimdymui, tiek pirmosiomis dienomis po jo. Terminas „gimdyvių didieji paketai“ apima ne tik praktiškus fizinius rinkinius, skirtus palengvinti pogimdyminį laikotarpį, bet ir plačią informacinę sistemą bei kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinančias visapusę pagalbą. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminę informaciją apie pogimdymo rinkinius, elektroninę sveikatos sistemą, skirtą nėščiųjų ir gimdyvių priežiūrai, bei regioninių ligoninių vaidmenį teikiant akušerijos ir ginekologijos paslaugas.
„Gimdyvės krepšelis“ - tai apgalvotas ir praktiškas rinkinys, skirtas moteriai pirmosiomis dienomis po gimdymo. Šie rinkiniai yra orientuoti į mamas ir joms dažniausiai kylančius iššūkius pirmosiomis dienomis po gimdymo. Internetinėje vaistinėje kiekviena besilaukianti moteris ar pagausėjimą planuojanti šeima gali rasti vaikui ir mamai pritaikytų prekių, tarp kurių patenka būtent nėštumo ir motinystės produktai. Šioje kategorijoje randamos ir priemonės po gimdymo. CANPOL, BABYONO, BABOO, AKUKU ir kitų gamintojų produkcija atitinka aukščiausius kokybės standartus. Šioje kategorijoje prekių pasirinkimas apima skirtingas priemones bei įvairių tipų rinkinius po gimdymo. Kiekvieno rinkinio sudėtis gali šiek tiek skirtis. Norėdami sužinoti, kas sudaro kiekvieną atskirą rinkinį, turėtumėte atsidaryti prekės puslapį. Jame rasite skiltį „Sudedamosios dalys“.
Paprastai pogimdyminio rinkinio sudėtį sudaro šios pagrindinės priemonės:
Šie privalumai reiškia ne tik tai, kad aukščiausios kokybės priemones po gimdymo įsigyti galėsite pigiau nei daugumoje kitų prekybos vietų, tačiau ir tai, jog visada turėsite kur užduoti klausimus bei gauti atsakymus. Pirmosios dienos po gimdymo gali kelti nemažai iššūkių, tad daugumai nėščiųjų ar artimųjų kyla daug klausimų.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nuolat tobulėja, o vienas iš svarbiausių žingsnių - elektroninių medicininių dokumentų integravimas į kasdienę praktiką. Nuo 2025 m. lapkričio 17 d. nėštumą prižiūrintys specialistai nėščiosios duomenis (E113) turės vesti į ESPBI IS Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių (NGN) dalyje. Gimdymo (E096) ir naujagimio (E097) elektroninius medicininius dokumentus pildyti per ESPBI IS bus privaloma nuo 2026 m. liepos 2 d.
Nuo 2025 m. lapkričio 17 d. pradėjus pildyti elektroninius nėščiosios dokumentus, popierinės kortelės pildyti nebereikia. Pacientė per E. sveikatos portalą pati galės peržiūrėti ir, esant poreikiui, atsispausdinti elektroninį dokumentą „E025-113 Nėščiosios suvestinė“.
Lietuvoje vis dar diskutuojama apie sveikatos paslaugų koncentraciją didžiuosiuose miestuose, tačiau regioninės ligoninės įrodo savo gyvybiškai svarbų vaidmenį. Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas ironizuodamas kritikavo buvusios Vyriausybės sprendimus teigdamas: „Jei gimei rajone, pats kaltas. Tau nereikia nei vaikų ligų gydytojo, nei akušerio, nei chirurgo.“ Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje veikti ir sveikatos paslaugas teikti gali ne tik didieji grandai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Lygiai tiek pat potencialo turi ir rajoninės gydymo įstaigos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) įstaigų finansinių rezultatų ataskaitoje iš regioninių gydymo įstaigų labiausiai sublizgėjo Jonavos ligoninė, metus užbaigusi milijoniniu pliusu. Demonstruojamas aukštas finansinis rodiklis - ne atsitiktinumas. „Viršpelnis - iš didžiulio taupymo, didžiulės savivaldybės paramos, darbuotojų supratimo, bet tai, ką uždirbame, galėtume išleisti kaip mat per penkias minutes“, - patikina jis.
„Rajonui taip pat reikia specialistų. Jonavos ligoninė stiprybę rodo vienintelė likusi rajoninė gydymo įstaiga, kuri išsaugojo Akušerijos ir ginekologijos skyrių. Iš 60 šalies savivaldybių tokius skyrius turi vos 12 regionų. Šiuo metu parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąlygų numatomas reikalavimas ligoninei turėti 600 gimdymų per metus bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų. Jei nutarimas bus priimtas, Jonavos ligoninė atsidurs ant išlikimo ribos. Tiesa, vilties teikia tai, kad iš ministerijos gautas pažadas kartelę sumažinti. „Šito labai tikimės ir laukiame. Į skyrių daug investavome, sulaukiame pakankamo gimdyvių srauto, tačiau reikia būti realistais - tokių skaičių, kaip didžiosiose klinikose, rajone niekada neturėsime. Pasiekti Sveikatos apsaugos ministerijos iškeltą 600 gimdymų kartelę nerealu. Be to, skaičiai tėra politinis pramanas, nepagrįstas jokia logika“, - įsitikinęs G.Ramanauskas.
Gimdyvėms rajone turėti alternatyvą, vadovas sako - didelis pasitenkinimas. Šiemet čia gimė jau arti šimto kūdikių. Iš Kėdainių atvykusi Gabija pasakoja gimdyti Jonavos ligoninėje apsisprendė ilgai nedvejojusi. Gerų atsiliepimų iš aplinkinių girdėjusi moteris tuo įsitikino pati. Be komfortiškų sąlygų, čia galima gauti ir spalvų, kvapų terapiją, ką pirmoji šalyje pasiūlė Jonavos ligoninė. „Gimdyti dideliame mieste, kur didelis pacientų skaičius, nenorėjau. Tikėjausi sulaukti ramybės, dėmesio“, - tikina tai su kaupu gavusi moteris. Pasiruošusi Gabijos gimdymą priimti akušerė ginekologė Jurgita Prekevičienė, taip pat dirbanti viename didžiųjų miestų, įsitikinusi, Jonavos ligoninėje sukurtos gimdymo sąlygos prilygsta, o kai kur ir lenkia grandus. „Pati esu gimdžiusi privačiuose gimdymo namuose ir galiu pasakyti, kad tiek dėmesio, kiek jo sulaukia gimdyvės čia - tikrai negavau. Visas labai vertiname, o jos mus - tai atsispindi ir atsiliepimų skiltyje internete. Matome, kad mūsų pastangos nenueina veltui“, - kalba J.Prekevičienė.
Siekiant išlaikyti akušerijos paslaugas, vadovas pabrėžia dar vieną svarbų aspektą - skyriuje visą parą užtikrinamas ir visas spektras ginekologinių paslaugų. Sunaikinus akušeriją - būtų sunaikinama ir ginekologija. „Ūmi, sunkioji ginekologija, - kraujavimai, staigūs peritonitai, negimdiniai nėštumai - reikalauja intervencijos. Rajonai, panaikinę akušerijos ir ginekologijos skyrius, visą parą negali užtikrinti moterims ypač svarbių sveikatos paslaugų. Jei Dievas davė gimti kur nors Šimonyse - taip jums ir reikia.

Vaikų ligų skyrius - pasididžiavimas. Dar viena įstaigos vadovą jaudinanti problema - Vaikų ligų skyrius. Nors ligoninė jau seniai jį perorientavo į modernias dienos stacionaro paslaugas, G.Ramanauskas įsitikinęs, taupant lėšas tai visų pirma atliepia pačios valstybės interesus - juk už dienos paslaugas tenka mokėti gerokai mažiau nei už stacionarines. „Ne visais atvejais gali išleisti vaiką namo. Dienos metu galime atlikti tyrimus, sulašinti vaistus, bet jei vaikas vemia, skauda pilvą, kaip tu jį neaiškios būklės paleisi namo ir liepsi jam rytoj iš ryto vėl atvažiuoti? O jeigu ką - skambinkit į greitąją... Toks požiūris nepriimtinas“, - kad išlaikyti stacionarą Vaikų ligų skyriuje - būtinybė, įsitikinęs G.Ramanauskas.
Atėjus šio apžiūrėti, tuo įsitikinome ir patys. Sausakimšame skyriuje sveikatos problemų nuo A iki Z: kvėpavimo takų infekcijos, gripai, atipinės infekcijos, bronchitai. „Šeštadienį iš viso buvo 22 pacientai, iš kurių į stacionarą paguldėme tris“, - skaičiais kalbėjo skyriaus slaugytoja Milda Gailiūnė. Vaikų ligų gydytoja Jolanta Gasienė aiškina rajone turėti tokį skyrių ypač reikalinga. Mat vaikus ligos ištinka ir būklė pablogėja ūmiai, tad artimiesiems nereikia su sunegalavusiais vaikais vykti iki didžiųjų miestų. „Jonavos ligoninė mums - išganymas. Anūkas - autistas, tad jei tektų su juo vykti į kitą miestą, turėčiau daug rūpesčio, kadangi automobilyje vaikas labai neramus. Reikėtų lydinčio asmens. Esu labai dėkinga už suteiktas sąlygas ir galimybę gydytis vietoje. Bet kuriuo paros metu galime atvykti į priėmimą.“ Močiutė Marija su devynmečiu anūku Roku į ligoninę stebėti jo sveikatos situacijos atvyksta taip pat penkta diena. Sako, laimei, gydymo įstaiga - šalia namų. Ji ligoninę giria už didelį darbuotojų rūpestį ir atidumą, geras sąlygas. O su dviem mažyliais antrą savaitę besigydanti mama Eglė sako ligoninėje jaučiasi saugi. Namuose slaugyti pametinukus, neturint kompetencijos, būtų daug nerimo.

Jonavos ligoninės sukurtos infrastruktūros ir darbo komandos pajėgumai per laiką spėjo užauginti raumenį. Platų paslaugų spektrą, kurį siūlo ligoninė, pasak G.Ramanausko, diktuoja patys gyventojai. Anot vadovo, ministerijos rodiklių dėl suteikiamų paslaugų skaičiavimas nebeatitinka šių dienų realijų. „Universitetinės ligoninės tam ir skirtos, kad jose būtų spendžiamos aukščiausio lygmens problemos - onkologija, kardiochirurgija, neurochirurgija, sudėtinga pediatrija. Deja, rajonuose siekiama palikti tik kone slaugą. Mes taip pat esame svarbūs. Nenorime stoviniuoti vietoje. Norime būti normalus sveikatos sistemos dalyvis, - kad būtų galima paslaugų spektrą rajonuose praplėsti, kalba vadovas. - Jei suskausta koją, vadinasi gyventojams belieka sėsti į autobusą ir vykti į Santariškes. Ten, kur sprendžiamos visos įmanomos sveikatos bėdos. Bet juk į vieną valtį visi nesutilpsime. Ministerija tuoj pakeis plokštelę tai supratusi ir vėl atriš rankas mums veikti.“ G.Ramanauskas aiškina, jog norėtų toliau vystyti dienos chirurgiją, plėsti operacines, taip pat pradėti teikti ir plastinės chirurgijos paslaugas, atlikti magnetinio rezonanso tyrimus. „Operacijos daugiaprofilinės: traumatologinės, akušerinės, ginekologinės, chirurginės. Atliekamos praktiškai visos operacijos kaip didžiuosiuose centruose. Techninė įranga ir kompetencija leistų ir daugiau. Visus įrankius turime.“
VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ teikia antrinio lygio stacionarines ir ambulatorines akušerijos ir ginekologijos, neonatologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas. Esame vienas iš didžiausių gimdymo stacionarų Lietuvoje. Pas mus kasmet pagimdo virš 2 tūkstančių gimdyvių.
