Gimdymas: mitai ir tiesa apie pradžią

Gimdymo pradžia yra vienas iš didžiausių stebuklų moters gyvenime. Dėl to niekas nesiginčija. Bet kad ir kaip jam ruošeisi, nenumatytų įvykių gali įvykti. Be to, šiais laikais, kai informacijos yra tokia gausybė, labai lengva pasimesti, kas yra tiesa, o kas - mitas. Aptarkime keletą dažniausiai girdimų teiginių apie gimdymą.

Artėjančio gimdymo požymiai

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis kūdikio ūgis beveik nedidėja, užtat jis priauga nemažai svorio - kasdien apie 20-30 gramų. Taip jis kaupia energijos atsargas, kurių prireiks pirmomis dienomis po gimimo. Tai padės jam įveikti stiprų temperatūros pasikeitimą, mat iki gimimo kūdikis būna vaisiaus vandenyse, kurių temperatūra siekia maždaug 37 laipsnius šilumos, o palatoje bus daugiausia 20 -25 laipsniai. Visos imuninės medžiagos iš motinos patenka kūdikiui. Paskutinėmis savaitėmis iš mamos jis gauna daug svarbių antikūnių, padedančių apsisaugoti pirmomis savaitėmis ir mėnesiais, kol jo paties organizmas pradės juos gaminti.

Paskutinėmis savaitėmis vaisius kur kas „ramesnis“, todėl, kad jam gimdoje trūksta vietos. Tačiau nesibaiminkite, jam ne per ankšta, nuo pernelyg stipraus spaudimo jį apsaugo vaisiaus vandenys. Dažnai baigiantis nėštumui moterys girdi ritmiškus garsus pilve, kartais trunkančius valandų valandas. Juos paaiškinti labai paprasta - kūdikis žagsi.

Prieš pat gimimą kūdikis netenka kūną dengiančių gyvaplaukių. Dažnai mažylis čiulpia nykščius - taip jis treniruoja savo žindimo refleksą. Kadangi kasdien vaisius išgeria ir vėl išskiria apie tris litrus vaisiaus vandenų, treniruojamas skrandis, inkstai ir šlapimo pūslė.

Visko, ką vaikas turi mokėti gimdamas ir iškart po gimimo, jis ilgai mokysis gimdoje. Pavyzdžiui, kvėpuoti. Jo plaučiuose esantį skystį gimdymo metu organizmas absorbuoja. Trinantis į gimdos sieneles buvo masažuojama jo oda ir taip ji pasiruošė gimdymo metu patiriamam spaudimui. Kūdikis pasiruošia ir „dienos šviesai“ - būdamas gimdoje jis treniravo vokų raumenis juos užmerkdamas ir vėl atmerkdamas. Taip jis vos tik gimęs gali reaguoti į šviesą.

Kai vaikas pasiekia gimimo svorį, išsiskiria specialūs hormonai - taip duodamas signalas sąrėmių pradžiai. Gimimo metu kūdikiai vidutiniškai būna 51-54 centimetrų ūgio ir sveria apie tris-pusketvirto kilogramo.

Artėjančio gimdymo požymiai:

• Nėštumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn. Vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos (įėjimo plokštumos) ir prisilenkia, todėl kūno svorio centras truputį pasislenka į priekį, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia - „išdidi eisena“;
• Prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie yra nereguliarūs, jie suformuoja apatinį gimdos segmentą, brandina ir rengia gimdos kaklelį;
• Pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro);
• Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas iš gimdos kaklelio kanalo gleivių kamštis.

Gimdymo pradžia: kada vykti į ligoninę?

Dauguma moterų klausia - ar aš suprasiu, kada prasidės gimdymas? Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite.

Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti. Prieš pat gimdymą parengiamieji sąrėmiai gali darytis stipresni, todėl jaunos poros ima nerimauti dėl to, ar tik neprasidėjo gimdymas. Ir neretai labai nusimena, kai iš ligoninės būna išsiunčiamos atgal į namus laukti tikrųjų sąrėmių.

Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų?

• Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai.
• Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne.
• Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni. Kai moterį suima tikras sąrėmis, ji nesąmoningai „sustingsta“ - sustoja, nustoja kalbėti ir bando skausmą „iškvėpuoti“.

Iš pradžių sąrėmiai, kurių metu atsiveria gimdos kaklelis, trunka nuo trisdešimties iki keturiasdešimties sekundžių. Vėliau jie stiprėja ir trunka apie minutę. Laiko tarpai tarp sąrėmių trumpėja. Kai sąrėmiai kartojasi kas aštuonias minutes, jau gimdžiusios moterys gali vykti į ligoninę. Gimdant pirmagimį galima dar palaukti. Kiek tiksliai - sunku pasakyti. Dažniausiai pakanka, jeigu į ligoninę pajudėsite sąrėmiams pradėjus kartotis kas penkias minutes. Jeigu kelias tolimesnis, galima važiuoti anksčiau.

Į ligoninę/gimdymo namus geriausia vykti, kai sąrėmiai reguliarūs, intensyvūs ir stiprėjantys. Nereikėtų skubėti į ligoninę vos pajutus pirmuosius sąrėmius. Jie gali būti paruošiamieji, nereguliarūs ir po kurio laiko nurimti. Rekomenduojama stebėti sąrėmių dažnumą, trukmę ir intensyvumą. Į gimdymo namus reikėtų vykti tada, kai sąrėmiai tampa:

• Reguliarūs: Kartojasi kas maždaug 5-7 minutes (pirmą kartą gimdančioms) arba kas 10 minučių (pakartotinai gimdančioms).
• Ilgėjantys: Kiekvienas sąrėmis trunka vis ilgiau (pvz., apie 40-60 sekundžių).
• Stiprėjantys: Skausmas tampa vis intensyvesnis.
• Nenutrūkstantys: Nesiliauja pakeitus kūno padėtį ar pavaikščiojus.

Žinoma, jei nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo kraujo ar kyla kitų neaiškumų - į ligoninę reikia vykti nedelsiant.

Dar vienas tikslus požymis, kad jau prasidėjo gimdymas - iš makšties pasirodžiusios kruvinos išskyros - gleivių kamštis. Apie gimdymo pradžią gali pranešti ir nutekėjęs vaisiaus vandenys. Tokiu atveju geriausia pasiskambinti savo ginekologui ar gydytojui, pas kurį žadate gimdyti.

Dažni mitai apie gimdymą

Gimdymo metu netenkama iki 500 ml kraujo - TIESA. Jei gimdymas vyksta sklandžiai, moteris viso gimdymo metu netenka vidutiniškai apie 250-500 ml kraujo. Būna situacijų, kai prasideda gausus kraujavimas, dažniausiai iškart po vaikelio gimimo. Tokiais atvejais moteris gali netekti gerokai daugiau kraujo, kartais net prireikia kraujo perpylimo. Tačiau tai jau laikoma komplikacija, o ne norma.

Pirmą kartą gimdančiųjų gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja, o tada veriasi - TIESA. Būtent taip dažniausiai ir vyksta pirmą kartą gimdančioms moterims. Nėštumo pabaigoje gimdos kaklelis būna ilgas (apie 3,5 cm). Prasidėjus sąrėmiams, jis pirmiausia turi sutrumpėti (išsilyginti), o tik tada pradeda vertis. Tuo tarpu pakartotinai gimdančioms moterims kaklelis dažnai trumpėja ir veriasi vienu metu, todėl jų gimdymas paprastai būna greitesnis.

Nutekėjus vaisiaus vandenims reikia pagimdyti per 12 valandų - MITAS. Nėra griežtos taisyklės, kad po vandenų nutekėjimo būtina pagimdyti per 12 valandų. Paprastai, nutekėjus vandenims (jei jie skaidrūs ir vaisiaus būklė gera), rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių pradžios apie 12-24 valandas. Jei per šį laiką gimdymo veikla neprasideda, dažniausiai siūlomas gimdymo sužadinimas (indukcija). O kiek laiko praeis nuo sužadinimo iki vaiko gimimo, numatyti neįmanoma.

Svarbu suprasti, kad net ir nutekėjus vandenims, vaisius gimdoje nesijaučia blogai - reikalingas medžiagas jis gauna per virkštelę. Tačiau prakiuręs vandenmaišis padidina infekcijos patekimo į gimdą riziką (pvz., iš makšties, kuri nėra sterili), todėl ilgai laukti neleidžiama.

Jei buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, kiti gimdymai visada bus tik operacijos būdu - MITAS. Anksčiau atlikta Cezario pjūvio operacija nereiškia, kad visi kiti gimdymai taip pat turės būti operaciniai. Net jei pirmoji operacija buvo atlikta dėl tam tikrų priežasčių (pvz., vaisiaus sėdmeninės pirmeigos), kitą kartą dažniausiai yra bandoma gimdyti natūraliais takais (tai vadinama gimdymu po Cezario pjūvio operacijos arba VBAC).

Sprendimas dėl gimdymo būdo po Cezario pjūvio priimamas individualiai, įvertinus ankstesnės operacijos priežastis, pjūvio tipą, rando būklę, dabartinio nėštumo eigą ir kitus veiksnius. Kuo daugiau randų gimdoje, tuo rizikingesnis tampa natūralus gimdymas dėl gimdos plyšimo rizikos. Dažniausiai po dviejų iš eilės Cezario pjūvio operacijų gydytojai atidžiai svarsto, ar saugu leisti gimdyti natūraliai.

Didesnė plyšimo tikimybė, jei yra grybelinė infekcija (pienligė) - TIESA. Negydyta grybelinė infekcija (kandidozė, arba pienligė) gali pažeisti makšties ir tarpvietės audinius, jie tampa mažiau elastingi, labiau pažeidžiami. Dėl to gimdymo metu padidėja įtrūkimų ar plyšimų rizika. Todėl svarbu nėštumo metu gydyti visas infekcijas.

Atsidalinus placentai, ji vis dar naudinga vaisiui - MITAS. Placenta yra laikinas organas, veikiantis kaip tarpininkas tarp mamos ir vaisiaus - per ją vaisius gauna deguonį ir maistines medžiagas. Pati placenta kraujo negamina. Kai tik placenta atsidalina nuo gimdos sienelės, jos funkcija baigiasi, ir ji vaisiui tampa nebereikalinga ir nebenaudinga. Paprastai placenta gimsta per 5-30 minučių po naujagimio gimimo. Šio laiko dažniausiai pakanka, kad per dar pulsuojančią virkštelę kūdikis gautų jam priklausantį kraujo kiekį iš placentos (todėl ir rekomenduojamas vėlyvas virkštelės užspaudimas).

Gimdymo eiga ir etapai

Gimdymas - fiziologinis procesas, per kurį iš gimdos išstumiamas vaisius. Sukelia gimdos ir viso motinos organizmo biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pakitimai, taip pat pakitę vaisiaus ir motinos tarpusavio ryšiai. Moterų normalus gimdymas prasideda 38-41 nėštumo savaitę (arba 274-287 dieną, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos), kai vaisius visai subręsta (išnešiotas). Gimdymas prasideda ritmingais gimdos raumenų susitraukimais (sąrėmiais) ir baigiasi po 2 h nuo placentos (nuovalų) pasišalinimo. Skiriami 3 gimdymo etapai: gimdos kaklelio atsidarymo, vaisiaus užgimimo, arba stangų, ir placentinis.

Reguliarūs, vienodais laiko tarpais pasikartojantys sąrėmiai prasideda bet kuriuo paros laiku. Iš pradžių jie būna reti (kas 15-20 minučių) ir trumpi (po 10-20 s), vėliau dažnėja, ilgėja ir stiprėja. Per sąrėmius (jų per gimdymą būna 100-150) po truputį atsidaro gimdos kaklelis, kad pro jį galėtų išlįsti vaisiaus galvutė. Šis gimdymo etapas trunka ilgiausiai (pirmą kartą gimdančiajai - 14-20 h, pakartotinai - 7-10 h). Visiškai atsidarius gimdos kakleliui plyšta gemalo dangalai, išteka apie 100-200 ml gemalo vandenų.

Vaisiaus užgimimo etape (pirmą kartą gimdančiajai jis trunka 1-2 h, pakartotinai - 1/2-1 h) vaisiaus galvutė nusileidžia į mažąjį dubenį. Sustiprėja sąrėmiai. Tuo metu atsiranda stangos (pilvo ir viso liemens raumenų susitraukimai, didinantys sąrėmių jėgą), kurios kartojasi kas 5 minutes ir trunka iki 1 minutės. Refleksiškai susitraukinėdami pilvo raumenys sukelia gimdyvės norą stangintis; tam reikia daug jėgų. Visi judesiai, kuriuos daro vaisius ir jo galva, slinkdami gimdymo takais, vadinami gimdymo biomechanizmu.

Kūdikiui užgimus gimdoje lieka placenta ir dangalai. Placentinis gimdymo etapas trunka 30 min-2 h. Vėl prasideda trumpam išnykę sąrėmiai. Atsiradus pilvo raumenų susitraukimams placenta išstumiama iš gimdymo takų. Jai atsiskiriant nuo gimdos sienelės išteka apie 250 ml kraujo. Placentai pasišalinus gimda susitraukia, nustoja kraujuoti.

Dauguma moterų per gimdymą jaučia skausmą, kuris gali sukelti organizmo įvairių reakcijų. Skausmui išvengti ar sumažinti sukurta psichoprofilaktinė neskausmingo gimdymo sistema, padedanti moterims gimdyti be skausmo. Gimdymo komplikacijų (pavojingiausios jų - gimdymo trauma ir gimdyvės nukraujavimas) dažniausia atsiranda dėl netaisyklingos vaisiaus padėties (skersinės ir įstrižinės, atloštinės, viršugalvio, kaktos ir veido pirmeigos), placentos ir virkštelės patologijos, gimdymo anomalijų, siauro dubens, gimdyvės ligų.

Papildomai galime išskirti tris pagrindinius gimdymo laikotarpius:

Atsidarymo laikotarpis

Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min., trunka 15-20 sek.) ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka: pirmakartėms - 10-12 val., kartotinai gimdančioms - 6-8 val. Kadangi dabar vis dažniau vartojami skausmą malšinantys vaistai (epidurinė nejautra), atsidarymo laikotarpio trukmė gali būti dar trumpesnė.

Klasikinę atsidarymo laikotarpio schemą 1967 m. pasiūlė E. Friedmann. Ši kreivė sukurta analizuojant spontaninius pirmakarčių gimdyvių gimdymus. Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio fazės:

• Latentinė - nuo reguliarių gimdymo sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo;
• Aktyvi - nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo.

Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirmą kartą gimdančioms - apie 1,2 cm per valandą, kartotinai gimdančioms - apie 1,5 cm per valandą.

Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis

Išvarymo laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms atsidarymo laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms iki - 1 val., nors įprastai trunka apie 20 min.

Stangos prasideda nuo pilno gimdos kaklelio atsivėrimo ir gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų - TIESA. Stangos - tai antrasis gimdymo etapas, kuomet moteris jaučia nenumaldomą norą stangintis ir išstumti vaikutį. Jos prasideda tada, kai gimdos kaklelis pilnai atsiveria (iki maždaug 10 cm). Tačiau tai dar nereiškia, kad kūdikis gims tuoj pat. Jis dar turi įveikti kelią gimdymo takais per kaulinį dubenį (apie 15 cm).

Placentinis laikotarpis

Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. visų gimdymų). Pirmakartėms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdančioms - iki 30 min. Placentinis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimybės. Dažniausios pogimdyminio kraujavimo priežastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvejų), placentos likučiai gimdoje po gimdymo, gimdos takų plyšimai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir kt. Literatūros duomenimis, gimdos atonijos priežasties numatyti neįmanoma iki 30 proc. atvejų.

Gimdymo biomechanizmas

Normalus gimdymas - kai pirmeiga pakaušio, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai:

• Galvos nusileidimas. Vaisiaus galva yra nusileidusi į dubenį, kai jos diameter biparietalis yra žemiau įeigos plokštumos. Strėlinė siūlė atsiduria viduryje tarp gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kyšulio. Tai sinklitiškas galvos statymasis į dubenį.
• Galvos palinkimas, flexio capitis. Vaisiaus stuburo kaklinė dalis palinksta, smakras priartėja prie krūtinės ląstos, pakaušis nusileidžia žemyn. Vedamasis taškas - užpakalinis momenėlis - tampa žemiausiai esančia galvos dalimi gimdymo kanalo atžvilgiu. Galvos strėlinė siūlė sutampa su įėjimo į mažąjį dubenį plokštumos skersuoju ar įstrižiniu matmeniu. Vaisiaus galva statosi į mažąjį dubenį mažiausia apimtimi popakaušiniu momens - mažuoju įstrižiniu matmeniu, circumferentio suboccipitobregmatica - 32 cm, diameter suboccipitobregmaticus - 9,5 cm.
• Vidinis galvos pasisukimas, rotatio capitis interna. Vaisiaus galva pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumos didžiausių matmenų dalyje. Ji sutinka pasipriešinimą mažojo dubens vidurio plokštumos mažiausių matmenų dalyje ir yra priversta taikytis prie dubens matmenų. Vaisiaus, gaminančio iš pirmosios pozicijos, galva sukasi per dešinįjį įstrižą matmenį, pakaušis artėja prie sąvaržos, veidinė dalis - prie kryžkaulio, vidinis galvos pasisukimas baigiasi dubens išėjimo plokštumoje, kur strėlinė siūlė sutampa su tiesiuoju šios plokštumos matmeniu.
• Galvos atsilošimas, deflexio capitis, - vaisiaus galva atsilošia dubens išėjimo plokštumoje. Atramos tašku, hypomoclion tampa sprandinis kaklo linkis, vaisiaus galva atsiremia į sąvaržos apatinę briauną kraštą. Užgimus pakaušiui, atsilošiant galvai, gimsta jos veidinė dalis.
• Išorinis galvos pasisukimas, rotatio capitis externa. Gimdymo biomechanizmo ketvirtojo momento pabaigoje vaisiauspečiai įsistato į įėjimo plokštumos skersą ar į įstrižąjį matmenį. Pečiai pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumoje, pereidami iš didžiausių į mažiausių mažojo dubens matmenų dalį. Pasisukimas baigiasi, kai pečių linija atsiranda tiesiajame išėjimo plokštumos matmenyje. Pečių pasisukimas skatina išorinį vaisiaus galvos pasisukimą. Pakaušis pasisuka į dešiniąją arba kairiąją motinos šlaunį.
• Vaisiaus kūno gimimas. Gimsta vaisiaus priekinis, kuris remiasi į apatinę sąvaržos briauną, po to gimsta užpakalinis petys ir likusi vaisaus kūno dalis.

Kaip palengvinti gimdymą?

Pirmą kartą gimdančios moterys dažniausiai nė nenutuokia, kas iš tiesų jų laukia, todėl jas gali apimti dvejopi jausmai. Vienos nebijo todėl, kad tiesiog nežino, kas jų laukia, o kitos paniškai bijo, nes yra įbaugintos aplinkinių. Labai svarbu, ką apie vaikelio atėjimą į šį pasaulį girdėjote iš savo mamos. Kančia nėra tapati blogiui ir tam tikra vertinga patirtis kaip iniciacija dažnai ateina būtent per skausmą ir išbandymus. Šioje sąvokoje sutelpa ir sveikas gyvenimo būdas, ir pozityvus mąstymas, ir streso mažinimas, ir mankštų bei baseino lankymas. Viskuo domėkitės, eikite į paskaitas besilaukiančioms, skaitykite knygas, specialius straipsnius. Į aktyvų laukimą įtraukite ir vyrą. Jei norite, rašykite dienoraštį.

Gimdymas yra stiprus fizinis krūvis, todėl jam geriau ruoštis stiprinant kūną mankštinantis ar baseine. Išmokite atpalaiduoti savo žandikaulį. Dantis stipriai sukandame dažniausiai dėl pykčio, įtampos ar streso, todėl ir visas kūnas tuo pat metu įsitempia. Nors tarpvietės raumenys yra elastingi ir lengvai išsitempia išleisdami mažylį į pasaulį, nevenkite pasidomėti prevencinėmis plyšimų priemonėmis. Dažniausiai tarpvietė plyšta dėl infekcijos, pakartotinio gimdymo, netinkamo gimdyvės elgesio ar akušerės komandų neklausymo. Stiprinti tarpvietės raumenis padės Kėgelio pratimai ir tarpvietės masažas. Kol pilvukas mažas, masažą galite atlikti pati, tačiau pilvukui padidėjus be vyro pagalbos neišsiversite. Nepamirškite, kad atlikdami masažą turite laikytis ypatingos higienos ir naudoti tam skirtą aliejų.

Kėgelio pratimus lengviausia atlikti gulint, nes tada neapkraunama nugara. Pratimo esmė - įtempti ir atpalaiduoti tarpvietės raumenis. Šis suvokimas ypač praverčia gimdant, kai reikia maksimaliai atpalaiduoti tarpvietės raumenis. ATLIKIMAS: įkvėpdama švelniai įtempkite tarpvietės raumenis ir pamažu traukite juos gilyn, tarsi keltumėte tarpvietę link bambos. Iškvėpdama atpalaiduokite raumenis vėl į paviršių. Labai svarbu neįtempti pilvo raumenų!

Sąrėmių metu būkite aktyvi. Judėkite po palatą, koridoriais, keiskite padėtis, ieškokite patogios padėties gimdyti, sąmoningai kvėpuokite, nepamirškite skausmą mažinančio masažo ir vandens procedūrų. Prisiminkite, kad yra tikrai efektyvių padėčių, kuriose gali dalyvauti partneris. Dar gerokai prieš gimdymą pasipraktikuokite šias padėtis namuose.

Judėjimas gerokai sumažina skausmus ne tik todėl, kad nukreipia gimdyvės mintis. Visų pirma, skausmo slenkstis priklauso nuo kraujotakos. Sąrėmio metu gimdos raumenys susitraukia ir sunaudoja daug energijos, o pagrindinis energijos šaltinis yra deguonis. Jei kūno padėtis nejudri, kraujotaka sulėtėja ir sumažėja deguonies patekimas į gimdos raumenis. Kartu stiprėja ir skausmas. Taigi aktyvus elgesys sąrėmių metu yra gera skausmo malšinimo priemonė. Užsiėmimuose ir paskaitose besilaukiančioms galite išmokti taisyklingai kvėpuoti gimdymo metu, masažo ir kūno padėčių, padėsiančių per sąrėmius. Būtinai apsilankykite paskaitose apie gimdymą kartu su vyru, kad būtumėte pasiruošę abu.

Dalyvaukite gimdyme visu 100 proc., o ne vien atsiduokite į medikų rankas. Jei gimdykloje yra galimybė naudotis dušu ar vonia, būtinai išbandykite vandens teikiamas skausmą malšinančias savybes. Šiltame vandenyje gerėja kraujotaka. Daugeliui labai padeda, kai sąrėmio metu vandens srove sukamaisiais judesiais vedžiojama per pilvą. Medicinos personalas tikrai neprieštaraus, jei gros jūsų mėgstama muzika. Supraskite, kad gimdydama jaučiate sąrėmius, o ne tiesiog skausmą. Kai žmogus jaučia skausmą, jis nori tik vieno - kad skausmas liautųsi. Tačiau gimdymo metu jaučiami sąrėmiai neturi baigtis, jie turi stiprėti. Ir kuo jie stipresni, kuo dažnesni, tuo greičiau pasimatysite su savo mažyliu. Turite suvokti, kad gimdymas yra natūralus procesas, kurio rezultatas - kūdikis.

Lietuvoje sužadinama apie 20 proc. gimdymų - TIESA (pagal tekste pateiktus duomenis). Tokia yra statistika, nors ji gali kisti. Gimdymo sužadinimas (indukcija) nėra atliekamas be reikalo - kartais tai yra medicininė būtinybė, pavyzdžiui, kai gimdymo veikla neprasideda savaime pernešiojus nėštumą, kai reikia užbaigti gimdymą dėl blogėjančios mamos ar vaisiaus būklės ir kitais atvejais.

Maksimali rekomenduojama nėštumo trukmė 40 sav.+ 10 dienų - TIESA (pagal tekste pateiktus Lietuvos konteksto duomenis). Lietuvoje paprastai laikomasi nuostatos, kad nėštumas neturėtų tęstis ilgiau nei iki 41 savaitės ir 3 dienų (40 sav. + 10 d.), nors kitose šalyse šie terminai gali šiek tiek skirtis. Pagrindinė priežastis - senstanti placenta, kuri vėlesniame nėštumo etape gali nebeužtikrinti pakankamo vaisiaus aprūpinimo deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Žinoma, tikslią pastojimo datą apskaičiuoti sunku, todėl kartais ir 42 savaičių naujagimiai gimsta nepernešioti (pvz., su varškiniu tepalu ant odos). Sprendimas dėl laukimo ar sužadinimo priimamas individualiai, įvertinus mamos ir vaisiaus būklę.

Ne visada kūdikis gimsta laiku. Nereikia nerimauti, jeigu gydytojo nustatytas gimdymo terminas jau praėjo ir nieko neįvyko. Tik kas ketvirtas naujagimis pasaulį išvysta nustatytą dieną. Nepaisant to, laukimas labai išvargina. Todėl labai pravartu praėjus nustatytai gimdymo datai imtis kažkokios veiklos. Taip pat žr. Svarbiausia tokiu atveju reguliariai pasirodyti gydytojui. Jis pirmiausia patikrina, ar kūdikis gauna pakankamai deguonies. Būsimos mamos paprašoma padaryti kelis pritūpimus, tada atliekamas kardiotokografijos tyrimas - per motinos pilvą klausomi kūdikio širdies tonai. Jeigu jie susilpnėja, vadinasi aprūpinimas deguonimi nėra pakankamas. Atlikdami ultragarso tyrimą gydytojas žiūri, ar kūdikiui viskas gerai, ar vis dar gerai funkcionuoja placenta. Pasitaiko atvejų, kai placenta nebeaprūpina gimdos būtinomis maistinėmis medžiagomis ir vaisiui iškyla pavojus. Tuomet gali būti priimtas sprendimas nebelaukti ir skatinti gimdymą, kad jis prasidėtų. Gydytojas taip pat turi patikrinti vaisiaus vandenis - jie turi būti skaidrūs.

Gimdymo padėtys: jau gilioje senovėje pastebėta, kad gimdymo metu keisti padėtį ir judėti gali būti naudinga, tai skatina gimdymo veiklą, sumažina nepatogumą gimdyvei, pagreitina gimdymą ar padidina įėjimo ar išėjimo plokštumos matmenis. Pavyzdžiui, Valcherio padėtis sudaroma paguldžius gimdyvę lovoje taip, kad jos uodegikaulio sritis būtų ant lovos krašto, o kojos laisvai būtų nuleistos, bet nesiektų grindų - tada įėjimo plokštumos matmuo padidėja apie 0,5 cm. Išėjimo plokštumos matmuo gali padidėti, kai gimdyvė sulenkia kojas per kelio ir dubens sąnarius bei prispaudžia šlaunis prie pilvo. Iki XVII a. vidurio moterys buvo skatinamos gimdyti stačiomis, vėliau Franko Maurieceau (1637-1709) pasiūlė gulimą padėtį (horizontalią), tvirtindamas, kad tokia padėtis patogi ir motinai, ir gimdymo priėmėjai. Visos padėtys, ir vertikalios, ir tupimos, ir gulimos, turi savo privalumų ir trūkumų. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali) ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalvėmis, grikių lukštų maišais, vonia su vandeniu, kopetėlėmis ir kt., taip ji keičia padėtį ir sumažina sąrėmio skausmą.

Pirmą kartą gimdančiųjų gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja, o tada veriasi - TIESA. Būtent taip dažniausiai ir vyksta pirmą kartą gimdančioms moterims. Nėštumo pabaigoje gimdos kaklelis būna ilgas (apie 3,5 cm). Prasidėjus sąrėmiams, jis pirmiausia turi sutrumpėti (išsilyginti), o tik tada pradeda vertis. Tuo tarpu pakartotinai gimdančioms moterims kaklelis dažnai trumpėja ir veriasi vienu metu, todėl jų gimdymas paprastai būna greitesnis.

Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja.

Apatiniame gimdos segmente lygiųjų raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja. Ta riba, kuri, skiria gimdos kūną nuo suplonėjusio apatinio gimdos segmento, vadinama kontrakciniu žiedu. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).

Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną).

tags: #gimdymo #pradzia #saremiai

• Klasikiniai kūdikių buteliukai: kaip išsirinkti tinkamiausią?
• pavasario tulpės vaikams
• idėjos aktyviems lauko žaidimams vaikams
• Ko tikėtis po gimdymo apsilankius pas ginekologą?
• Kodėl verta rinktis dideles kaladėles vaiko kūrybiškumui?