Vaikų įpročių ugdymas: nuo higienos iki emocinio intelekto
Visi tėveliai nori, kad vaikai būtų sveiki, geri, sėkmingi ir kad turėtų viską, kas geriausia. Teigiami įpročiai, įgyti vaikystėje, formuoja tvirtą pagrindą ateities gyvenimui. Ugdymas apima ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinį intelektą, sąmoningumą bei atsakingą požiūrį į aplinką.
Emocinis Intelektas ir Sąmoningumas
Empatija - vienas svarbiausių emocinio intelekto pagrindų. Ugdyti empatiją galima įtraukiant vaiką į paprastas savanorystės veiklas, pavyzdžiui, apsilankymus gyvūnų prieglaudoje, paukštelių lesinimą šaltą žiemą ar paprasčiausią šiukšlės pakėlimą gamtoje.
Vaikui svarbu išmokti vertinti laiką. Net ir mažais žingsniais galima ugdyti sąmoningumą. Mokykite vaiką kasdienybėje pastebėti gerus dalykus. Tai gali būti paprasti momentai - graži gamta, malonūs garsai, smagios akimirkos su draugais ar išsvajota ledų porcija. Puiki praktika - vakare aptarti, kas per dieną nutiko gero. Savirefleksija padeda geriau pažinti savo jausmus ir elgesį. Meilė sau prasideda nuo gebėjimo priimti save tokį, koks esi - su stiprybėmis ir trūkumais.
Taip pat svarbu leisti vaikui pačiam ieškoti sprendimų. Vietoj to, kad iš karto spręstumėte problemą už jį, užduokite klausimus ir skatinkite mąstyti, t.y. skatinkite vaiką klausti, tyrinėti ir domėtis pasauliu.
Higienos Įpročiai - Sveikatos Pagrindas
Gera higiena yra esminė vaiko sveikatai ir gerovei. Nuo mažų dienų įskiepyti higienos įpročiai lydi visą gyvenimą.
Rankų plovimas
Rankų plovimas yra neatsiejama geros higienos dalis. Geriausias būdas atsikratyti mikrobų yra jų plovimas prieš ir po valgio, po žaidimų, grįžus iš lauko, kontakto su kitu asmeniu ar gyvūnu. Rankos geriausiai nuplaunamos muilu ir vandeniu. O kiek jas plauti? Patarkite vaikui du kartus sudainuoti „Su gimimo diena“ ir rankos bus švarutėlės!
Nagų priežiūra
Panagės yra bakterijų dauginimosi vieta. Mikrobai, gyvenantys po vaiko nagais, gali lengvai patekti į akis, nosį ir burną. Nupirkite gerą nagų šepetėlį ir padėkite vaikui prieš miegą išvalyti nešvarumus iš panagių. Nuolatinė priežiūra ir nagų kirpimas padės atsikratyti nešvarumų ir sumažins skausmingų įaugusių nagų galimybę. Tik nepersistenkite, nagučiai neturi būti nukerpami per trumpai!
Tualeto higiena
Kai maži vaikai bus išmokyti tinkamai tuštintis tualete, turėsite sutelkti dėmesį į jų higienos įpročius. Išmokykite juos kruopščiai rūpintis savo higiena po tualeto: naudoti minkštą tualetinį popierių, jei reikia - apsiprausti. Būtinai nusiplauti rankas po tualeto. Šie sveiki įpročiai padės sumažinti jautrių vietų odos dirginimą ir užkirsti kelią infekcijoms.
Plaukų ir odos priežiūra
Daugumai mažų vaikų galvą plauti pakanka kartą ar du per savaitę. Per dažnai plaunant plaukus gali išsausėti galvos oda, ji ims pleiskanoti. Plaukų šampūną rinktis reiktų tokį, kuris nedirgina jautrios galvos odos. Dažniausiai vaikams skirti šampūnai negraužia akių ir nesukelia alergijos, bet jei jūsų vaiko oda jautri, verčiau dairykitės hipoalerginio šampūno. Kondicionieriaus ir kitų papildomų priemonių vaikų plaukams nereikia. Tiesa, jei ilgesni plaukučiai veliasi, galima naudoti natūralios sudėties plaukų kondicionierių ar aliejų. Jis išgelbės nuo vėlimosi ir elektrinimosi.
Maži vaikai arba mėgsta vonią, arba nekenčia jos. Jei mažylis mėgsta turkštis vonioje - pusvalandis du kartus per savaitę būtų pats tas. Dažnas maudymasis vonioje gali pernelyg išsausinti odą, todėl dažnesniam apsiprausimui reikėtų rinktis trumpą dušą. Prausimui reiktų naudoti natūralios sudėties prausiklius. Jei oda linkusi sausėti, po maudynių ją sveika patepti specialiu emolientu. Jei vaiko oda neproblematiška - kremo naudoti nereikia.
Bendrai kalbant apie odos priežiūrą, vaikai dažniausiai neišvengia bėrimų, patinimų ar iššutimų ir pan. Prieš vaikui apsirengiant po maudynių, padėkite jam apžiūrėti odą nuo galvos iki kojų, kad įsitikintumėte, jog ant odos nėra nieko panašaus. Taip vaiką mokysite skirti dėmesio savo sveikatai ir pastebėti pokyčius, kurie gali byloti apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Paraudimus, patinimus, iššutimus galima patepti specialiais kremais ar geliais. Jei ši sveikatos būklė nepraeina kelias dienas, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Paaugliams aktualesnė tampa aknės problema. Svarbu su vaiku kalbėtis apie tinkamą odos priežiūrą, kad iškilusių spuogelių negalima spaudyti, o esant probleminei odai, svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą ar kosmetologą ir parinkti tinkamas priemones odos priežiūrai. Taip pat aknės prevencijai svarbi sveika mityba.
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, prasidėjus paauglystei neretai su vaikais apie higieną kalbama mažiau, o ji tuo laiku tampa dar svarbesnė. Prakaitas kvapą įgauna įvairaus amžiaus, tačiau dažnai tai prasideda maždaug nuo 9 ar 10 metų. Pasikalbėkite su savo vaiku apie prakaito kvapą ir kaip su juo dorotis, ypač po sporto ar kitos aktyvios fizinės veiklos. Padėkite išsirinkti tinkamas prausimosi priemones, taip pat dezodorantą arba antiperspirantą. Paaiškinkite, kodėl svarbu kasdien keisti kojines. Jei kojos labiau prakaituoja - kodėl reikalingas pėdų dezodorantas ar speciali pudra, mažinanti pėdų prakaitavimą.
Burnos higiena
Švarūs dantys ir dantenos gali užkirsti kelią įvairioms sveikatos problemoms, įskaitant blogą burnos kvapą ir ėduonį. Jūsų vaikas turėtų valyti dantis šepetėliu ir siūlu bent du kartus per dieną. Visai naudingas gali būti ir tarpdančių irigatorius. Dantis praskalauti sveika po kiekvieno valgio. Dantukų priežiūrai būtina vaikiška dantų pasta, kurioje dažniausiai yra kur kas mažiau fluoro. Tačiau visiškai fluoro vengti nereikėtų. Taip pat minkštas dantų šepetėlis.
Vaiko dantų priežiūra turi būti paverčiama malonumu. Labai svarbu vaikams paaiškinti, kad reikia valyti ne tik dantukus, tačiau taip pat ir žandukus bei liežuvį. Atidžiai nuvalomi visi paviršiai. Jei kyla klausimų, ar vaikas tinkamai išsivalė dantis, padėti gali specialūs spalvoti skysčiai ar tabletės, kurios parodo apnašas ant dantų. Reikia nepamiršti, kad dantų vaikai patys neturėtų valyti tol, kol neišmoko rašyti. Iki to laiko dantukus vaikas valytis gali pats su sąlyga, kad po to juos išvalys tėvai.
Kaip valytis dantis – dantų valymas vaikams
Švarūs drabužiai ir tekstilė
Dar viena svarbi higienos dalis - švarūs drabužiai ir kita tekstilė: patalynė, rankšluosčiai. Vaikas nuo mažens turi matyti tinkamą pavyzdį, jog išsipurvinus drabužius reikia tinkamai skalbti ir prižiūrėti, o namų tekstilę - rankšluosčius, patalynę, svarbu skalbti ir keisti kartą per savaitę.
Skalbimo priemonėse dažniausiai naudojami sintetiniai priedai, kvapiosios medžiagos. Jie alergizuoja, dirgina odą, kaupiasi organizme, gali trikdyti endokrininę sistemą. Todėl svarbu pasirinkti tinkamas priemones. Kūdikių oda yra jautri ir greitai sudirgstanti, todėl rekomenduojama rinktis skalbimo miltelius ar skystus skalbiklius, kurie yra nesukeliantys alergijos. Vienos iš tokių tinkamų priemonių kūdikiams ir vaikams - „Lovela Baby“ skalbimo priemonės. Jos yra patikrintos dermatologiškai ir kliniškai, todėl gaminiai saugūs kūdikio odai net nuo pirmosios gyvenimo dienos. „Lovela baby“ nėra dirbtinių dažiklių, fermentų ir optinių baliklių, kurie gali sudirginti mažylio odą. Taip pat šios skalbimo priemonės yra švelnaus, neutralaus kvapo, o tai neerzina ir jautrios vaikučių uoslės.
Tėvų Įpročiai ir Jų Įtaka Vaikams
Vaikai perima tėvų pavyzdį, todėl tėvų elgesio įpročiai turi didžiulę įtaką. Štai keletas įpročių, kuriuos verta pergalvoti:
Perdėtos reakcijos į smulkmenas
Kai duktė darželyje palieka megztuką, užverčiate akis ir atsidūstate: „Štai ir vėl, prašom. Kai kuriose situacijose pasiusti ar pratrūkti - visiškai normali reakcija. Bet jei „neršite“ dėl kiekvienos smulkmenos, jūsų vaikas nežinos, kaip reaguoti į gyvenimo pakilimus, nuosmukius bei „vidurėlius“. Kita labai neigiama pasekmė yra štai kokia: nutikus tikrai blogam dalykui, vaikas gali jums nepasisakyti. Dėl dviejų priežasčių: pirma - nenorėdamas sulaukti perdėtos reakcijos. Antra - paprasčiausiai neįvertindamas blogumo laipsnio, nes jūsų kasdienybėje viskas yra tik blogai.
Kaip atsikratyti įpročio
Nutikus kokiai blogybei, mintyse įvertinkite ją balu nuo vieno iki dešimties. Vienas - tai būtų kažkoks incidentas, kuris neturi jokios reikšmės jūsų gyvenimo kokybei (tarkime, šešiametis ne vietoje pasideda megztinį), o dešimt - tai jau kritinė padėtis (mažylio pirštuką suspaudė durys). Dabar pasižadėkite nedramatizuoti įvykių, kurių neįvertinsite bent jau aštuonetu.
Tikrųjų emocijų slėpimas
Įlenktą automobilio sparną pataisyti kainuos 200 eurų, o geriausia draugė išvyksta gyventi į Norvegiją… Nenuostabu, kad jaučiatės sumautai ir norėtumėte surengti savigailos vakarėlį. Tačiau kai penkerių ir ketverių dukros paklausia, kas yra, nusišypsote ir atsakote: „Nieko, mano gražuolės!“ Būti pozityviai - tai viena, tačiau slėpti tikrąsias emocijas - tikra klaida. Vaikai turi žinoti, jog visiškai normalu jausti liūdesį, pyktį, susierzinimą. Tiesa ta, kad ir kaip stengtumėtės slėpti, vaikai puikiai sugaudo tai, kas liko nepasakyta. Tad jei nesidalijate savo emocijomis, mokote vaikus meluoti apie savąsias. Be to, nežinodami liūdesio priežasties, vaikai ima manyti, kad patys yra prie to prisidėję. Nuolatinis toks jausmas, žinoma, kenkia sveikos asmenybės vystymuisi.
Kaip atsikratyti įpročio
Pradėkite nuo to, kad jei pasijusite truputį suirzusi (ar liūdna, ar sutrikusi, ar išsigandusi…) - tą jausmą parodykite. Įvardykite savo jausmą vaikui suprantamais žodžiais, paaiškinkite priežastį, dėl kurios jis atsirado, ir palyginkite su kažkuo iš vaiko gyvenimo: „Gavau naują viršininką, nežinau, kaip mums pavyks sutarti, tad ir jaudinuosi. Pameni, kaip jauteisi, kai rudenį atėjo nauja auklėtoja? Panašiai dabar jaučiuosi ir aš.“ Arba: „Man labai neramu ir liūdna dėl močiutės ligos. Liūdėti nėra blogai, netgi mamytės kartais liūdi."
Nurodymų pateikimas kaip klausimų
Norite, kad keturmetis susitvarkytų žaislus. Kai nurodymas pateikiamas kaip klausimas arba prie jo prilipdomas žodelis „gerai?“, vaikas išgirsta galimybę to nedaryti. Jūs tarsi savo noru atsisakote autoriteto ir įsiveliate į ilgą procesą, turintį priversti vaiką padaryti tai, ką jam reikia padaryti.
Kaip atsikratyti įpročio
Aiškumas - tai tas mygtukas, kurį paspaudę galite tikėtis greito vykdymo. Vaikas turėtų reaguoti į paliepimą, vos išgirdęs sakinio gale tašką: „Eime į lauką, prašau rengtis.“ Arba: „Tuojau pat išjunk televizorių.“ Ir viskas. Jei vaikas nepaklūsta iš karto, vieną vienintelį kartą galite pakartoti: „Parodyk mamai, ar moki išjungti televizorių, jei ne, aš tau padėsiu.“ Trumpai luktelkite, ir jei niekas nevyksta, paimkite pultelį ir išjunkite.
Klaidų pervertinimas
Jūs smulkiai išnagrinėjate kiekvieną vaiko klaidelę. Kai pažymių knygelėje daugiausiai dešimtukų ir devintukų, visuomet pastebite vienintelį aštuntuką ir imate klausinėti, kaip jis čia atsirado. Jei puolimo iš jūsų pusės vaikas sulaukia daugiau nei pagyrų ir pamylavimų, jis gali pradėti jus arba ignoruoti, arba atsistoti į gynybinę poziciją. Abiem atvejais jis neišgirs jūsų žodžiuose nieko konstruktyvaus. Dar blogiau - kabinėjimasis prie smulkmenų gali pažeisti vaiko pasitikėjimą savimi. Iki tokio lygio, kai netgi nebandoma kažko siekti, nes bijoma jus nuvilti. Gali nutikti ir taip, kad vaikas taps perfekcionistu, manančiu, jog jūsų meilę galima pelnyti tik tobulu elgesiu ir neįtikėtinais laimėjimais.
Kaip atsikratyti įpročio
Vaiką visada reikia daugiau girti, nei barti, daugiau „kelti“, nei „sodinti“. Tai nereiškia, kad jums negalima pastebėti klaidų ir nesėkmių. Tiesiog iš pradžių reikėtų pastebėti vaiko pastangas: „Oho, kiek gerų pažymių!“ Tuomet švelniai pasiūlyti pagalbą ten, kur nesiseka: „Matematika - labai sunkus dalykas. Galėčiau padėti tau geriau pasirengti kitam testui.“ Apskritai, atsispirkite norui pirštu bakstelėti į kiekvieną klaidelę, verčiau kasdienybėje pastebėkite pageidaujamą elgesį, pastangas. Pavyzdžiui: „Ačiū, kad pavalgęs atnešei indus. Tada man lengviau sutvarkyti virtuvę po vakarienės.“ Arba: „Mačiau, namie labai stengeisi, mokydamasis matematikos."
Sveiki Mitybos Įpročiai ir Tvarumas
Higienos instituto duomenimis, beveik penktadalis 7-17 metų amžiaus Lietuvos vaikų turi antsvorio. Viena iš priežasčių - netinkami mitybos įpročiai. Juos lemia ne tik šeimos narių ar mokyklos pavyzdys, bet ir spalvingas, vaikams skirtas marketingas, dažnai skatinantis rinktis sveikatai ne itin palankius produktus.
Mitybos įpročių formavimas ir marketingo įtaka
Viliojančios žaismingos pakuotės, žaismingi personažai ir viliojantys šūkiai ne tik traukia vaikų dėmesį, bet ir daro įtaką jų norams bei pasirinkimams. „Vaikai dar ugdo kritinį mąstymą, todėl jų sprendimus dažnai lemia emocijos ir vizualiniai signalai. Pakuotė su mėgstamu animaciniu herojumi gali atrodyti patrauklesnė nei neutrali, net jei pastaroji yra sveikesnė. Gamintojai tai puikiai supranta ir dažnai pasitelkia įvairias strategijas, siekdami sudominti vaikus“, - teigia „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Pilnavertė mityba vaikystėje daro ilgalaikę įtaką žmogaus sveikatai ateityje, tačiau, skirtingai nei suaugusieji, vaikai rinkdamiesi maistą mažiau vadovaujasi žiniomis ir sąmoningais pasirinkimais. Mažuosius labiausiai traukia žaismingas, „vaikiškas“ dizainas. Deja, tokie produktai dažnai nėra tinkamiausias pasirinkimas kasdienei ir subalansuotai vaikų mitybai. „Pavyzdžiui, saldinti pusryčių dribsniai ar desertai dažnai reklamuojami būtent vaikų auditorijai, nors jų sudėtyje gali būti gausu cukraus, druskos ar dirbtinių priedų. Tokie produktai, pateikiami kaip „draugiški vaikams“, gali klaidinti ne tik vaikus, bet ir tėvus, kurie skuba ir ne visada turi laiko gilintis į etiketes“, - pastebi „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Sveikatai palankesnė produktų sudėtis ir „Lidl“ iniciatyvos
Siekiant prisidėti prie teigiamų mažųjų sveikatos pokyčių, „Lidl“ imasi veiksmų, kurie prisideda prie vaikų sveikatai palankesnių mitybos įpročių formavimo. Skatindamas sveikesnę visuomenės mitybą „Lidl“ buvo pirmasis prekybos tinklas šalyje, dar 2023 metais nusprendęs riboti sveikatai nepalankių privačių prekių ženklų produktų rinkodarą vaikams. „Prisidėdami prie sveikesnių vaikų mitybos įpročių formavimo, nereklamuojame jiems skirtų produktų, neatitinkančių sveiko maisto kriterijų. Taip pat siekiame, kad iki 2025 finansinių metų pabaigos vaikams pritaikytą pakuotę turėtų tik tie mūsų privačių prekių ženklų produktai, kurie atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveiko maisto gaires. Dėl šios priežasties ant sulčių, varškės sūrelių ar panašių produktų pakuočių esančius animacinius personažus ir kitus vaikams patrauklius elementus keičiame neutralesniais vaizdais. Visgi šventiniu Kalėdų, Velykų ar Helovino laikotarpiu taikome išimtis, nes tai nedaro reikšmingos įtakos ilgalaikių vaikų mitybos įpročių formavimui“, - sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ankstyvame amžiuje, o tai, ką jie mato ir renkasi šiandien, gali turėti ilgalaikį poveikį jų sveikatai. Pasak M. Anilionės, dėl šios priežasties „Lidl“ prekybos tinklas skiria išskirtinį dėmesį vaikų pamėgtų prekių sudėčiai. „Savo privačių prekės ženklų produktuose mažiname cukraus bei druskos kiekį. Koreguojame sudėtį ne tik pačiuose populiariausiuose produktuose, bet ir tokiuose, kuriuos labiausiai mėgsta mūsų mažieji pirkėjai - varškės sūreliuose, sultyse, gaiviuosiuose gėrimuose ar kepyklos gaminiuose. Mažinant pridėtinio cukraus ir druskos kiekį, jų nekeičiame dirbtiniais saldikliais ar kitais sveikatai nepalankiais priedais“, - akcentuoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė. Pasak jos, vienas svarbiausių „Lidl“ prioritetų, atnaujinant produktų sudėtis - užtikrinti, kad gaminių skonis, kvapas bei tekstūra išliktų patrauklūs valgytojui: „Kartu su Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkais organizuojame akluosius juslinius tyrimus, kurie leidžia nešališkai įvertinti produktų maistines, skonines savybes bei tekstūrą."
Tvarumo ugdymas kasdienybėje
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams dėmesį sukoncentruoti sunkiau, todėl edukaciją apie tvarumą itin naudinga paversti savotišku žaidimu kasdienėse veiklose, pavyzdžiui, net keliaujant apsipirkti į parduotuvę. „Mūsų veiksmai, kuriuos atliekame šiandien, daro didelę įtaką tam, kaip gyvensime rytoj. Todėl tvarumas - itin svarbi tema, apie kurią su vaikais reikia kalbėti nuo pat mažumės. Tai padės mažiesiems suformuoti reikiamus įpročius, todėl ilgalaikėje perspektyvoje vaikams tvarumas taps įprastu ir savaime suprantamu dalyku.“
Štai penki smagūs būdai, kurie padės vaikams suprasti apie tvarumo svarbą bei kaip elgtis, kad mūsų veikla būtų kuo draugiškesnė gamtai bei žmonėms:
- Apie tvarumą kalbėkite atvirai. Geriausias būdas supažindinti vaikus su tvarumu - kalbėti apie pačią sąvoką, jos prasmę, naudą bei kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkai bei žmonėms draugiškesnės veiklos. „Pirkdami maisto produktus vaikams papasakokite apie pakuotes - kuo popierinės skiriasi nuo plastikinių. Taip pat priėję prie kasdien vartojamų produktų, pavyzdžiui, tokių kaip pienas ar duona, paaiškinkite, kokie gamtiniai ir žmogiškieji ištekliai yra reikalingi jiems pagaminti. Nepamirškite atkreipti vaikų dėmesį į ekologiškus produktus, įvardinkite juos kaip gerus tvarumo pavyzdžius. Svarbu neapkrauti vaikų dideliu informacijos kiekiu - patys klauskite klausimų, įtraukite juos į diskusiją bei sužinokite, kaip jie supranta tvarumo sąvoką“, - pasakoja Monika Anilionė. Ji priduria, kad prekybos tinklai taip pat prisideda prie iniciatyvų, kurių metu visuomenė šviečiama tvarumo tema. Pavyzdžiui, minint sąžiningos prekybos žyminčio ženklo „Fairtrade“ dieną, Vilniaus mokiniai sostinės „Lidl“ parduotuvėse kvietė pirkėjus prisidėti prie permainų maisto ir žaliavų tiekimo grandinėse - klausė pirkėjų, ką jie žino apie sąžiningą ir tvarią prekybą. Taip mokiniai ne tik patys domėjosi tvarumo tema, bet ir padėjo visuomenei labiau atkreipti dėmesį į aplinkai draugiškesnių produktų svarbą.
- Rodykite pavyzdį. Mažiesiems didžiausią įspūdį palieka jų tėvų pavyzdys. „Vaikai yra labai pastabūs, todėl tikrai mato, kai jūsų veiksmai neatitinka žodžių. Jei norite suformuoti tinkamą požiūrį į tvarumą, svarbu rodyti aktyvų pavyzdį."
- Apsipirkimą paverskite tvarių produktų „medžiokle“. Vaikai gali daug išmokti kartu eidami apsipirkti į maisto prekių parduotuvę. „Paverskite apsipirkimą tvarių produktų „medžiokle“ - paprašykite, kad vaikai padėtų jums išrinkti aplinkai ir žmonėms draugiškesnius produktus. Vaikai gali rinkti produktus, kurie yra be pakuotės arba yra supakuoti į aplinkai draugiškesnę, tai pat atkreipti dėmesį į tam tikras etiketes ar lipdukus bei atpažinti tvarumą žyminčius ženklus ant įpakavimų. Taip pat nepamirškite papasakoti apie maisto švaistymo problemą ir kodėl tai neigiamai veikia aplinką. Teorinę dalį sustiprinkite veiksmais - parduotuvėje atidžiai rinkitės produktus, kad jų netektų išmesti."
- Dekoruokite daugkartinius maišelius. „Pavyzdžiui, apie daugkartinių maišelių naudą papasakokite surengdami jų dekoravimo dirbtuves. Pasiruoškite audiniams tinkamus žymeklius, dažus ir kartu su atžalomis dekoruokite daugkartinius maišelius. Vaikams ne tik bus smagu juos išmarginti savo piešiniais, bet ir papuoštus maišelius naudoti parduotuvėje“, - pasakoja M. Anilionė.
- Mokykite rūšiuoti atliekas. Dar vienas klausimas, kurį svarbu aptarti su vaikais, yra pakuotės ir jų perdirbimo galimybės. Pasikalbėkite apie tai, kaip gaminamos popieriaus pakuotės ir kodėl jų perdirbimas gali padėti išsaugoti miškus. „Kai vaikai supras, kaip svarbu rinktis lengviau perdirbamas ir mažesnę žalą aplinkai darančias pakuotes, namuose jas kartu atsakingai išrūšiuokite. Paruoškite atskiras šiukšliadėžes plastiko, popieriaus ir stiklo pakuotėms bei maisto atliekoms. Kartu su vaikais paruoškite paveikslėlius, tinkančius kiekvienai atliekų dėžėj ir jas papuoškite piešiniais. Taip pat kartu su vaikais į oranžinius maišelius, kuriuos rasite visose „Lidl“ parduotuvėse, atskirkite maisto atliekas“, - tvirtina „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Lavinamieji Žaidimai ir Priemonės
Ieškote prasmingos veiklos vaikui? Šnekančios kortelės, muzikos grotuvai ir žaislai skirti kalbos, mąstymo ir savarankiškumo lavinimui per žaidimą. Šnekančios kortelės - tai lietuviškai įgarsintos edukacinės priemonės, padedančios vaikams lavinti kalbą, žodyną, tarimą ir garsų suvokimą. Įstatę kortelę į skaitytuvą, vaikai išgirsta žodį, kuris susiejamas su paveikslėliu - tai skatina supratimą ir įsiminimą, suteikdami kokybišką laiką be ekranų, lavindami dėmesio koncentraciją ir emocinį intelektą, klausydamiesi ir veikdami.
Montessori lavinamosios kortelės - tai išskirtinės edukacinės kortelės vaikams, skirtos skaitymo, emocinės raiškos, skaičiavimo, formų atpažinimo, gyvūnų ir augalų pažinimui bei kitų įgūdžių lavinimui. Šios kortelės vaikams tinka tiek individualiam mokymuisi, tiek naudojimui ugdymo įstaigose - darželiuose, mokyklose, logopedinėse pamokose. Jos yra tvaresnė alternatyva įprastoms užduočių knygelėms, jas galima naudoti vėl, tad knyga tarnaus ilgiau ir tiks keliems vaikams, lavindama dėmesį, mąstymą ir kūrybiškumą.
„Skilsas“ (anksčiau „Yes For Skills“) siūlo magnetines lentas ir magnetukus, kurie lavina vaikų smulkiąją motoriką, vaizduotę ir kūrybiškumą. Kurdami magnetukų kompozicijas vaikai mokosi skaičiuoti, rūšiuoti, atpažinti spalvas ir objektus. „Skilsas“ siūlo aukštos kokybės gertuves ir termopuodelius - praktiškus kasdienius bei kelionių sprendimus visai šeimai. Mūsų gertuvės ir termopuodeliai padeda palaikyti tinkamą skysčių vartojimą mokykloje, darbe, sportuojant ar keliaujant. „Skilsas“ tinklaraštyje dalijamasi įžvalgomis apie Montessori ugdymo principus, vaikų lavinimo priemonių naudojimą bei idėjomis, kaip kurti turiningą laiką su vaikais. „Skilsas“ kviečia šeimas leistis į nuotykius po Lietuvą! Šiame skyriuje dalijamasi įkvepiančiomis idėjomis apie lankytinas vietas, šeimos keliones, pramogas vaikams ir įdomius maršrutus. Skilsas.lt - tai el. parduotuvė, siūlanti lietuviškai įgarsintas lavinamąsias priemones vaikams ir šeimai. „Skilsas“ - tai buvęs „Yes For Skills“, tik su trumpesniu, aiškesniu pavadinimu.
Kaip Atsikratyti Blogų Įpročių (Būdas "Vasanas")
Tu nori išeiti iš įpročių, nes jie sukelia skausmą ir varžo tave. Vasanas prigimtis jaudinti tave arba surišti tave, o noras būti laisvam yra gyvenimo prigimtis. Būdas išsivaduoti iš įpročių yra pasižadėjimai arba samjama. Pasižadėjimas turi būti apribotas laiko. Tai atneš gerą elgesį ir išgelbės tave nuo nepastovumo. Kol protas gyvena tuščiomis mintimis, gali nutikti du dalykai. Pirma, sukyla visi seni įpročiai ir atima iš tavęs paskutinę drąsą. Antra, tu priimi įpročius kaip galimybę atsirasti samjama ir jautiesi laimingas. Be samjama gyvenimas nebus laimingas, o tu nebūsi sveikas. Prisiimk pasižadėjimą pagal laiką ir vietą.
Tarkime, kas nors turi įprotį rūkyti ir sako: "Aš mesiu rūkyti", tačiau negali to padaryti. Jis gali priimti laiko apribotą pasižadėjimą nerūkyti devyniasdešimt dienų. Su laiku susietą pasižadėjimą. Jeigu esi pratęs piktžodžiauti ir keiktis, pasižadėk to nedaryti dešimt dienų. Nieko nežadėk visam gyvenimui, nes tokį pažadą sulaužysi tuoj pat. Jeigu taip atsitiko, kad sulaužei jį pirma laiko, nesijaudink. Tiesiog pradėk iš naujo. Visus tave varginančius ir sukeliančius skausmą įpročius surišk pasižadėjimais, samjama. Taigi visi, kurie esate satsange, prisiimkite su laiku susietą pasižadėjimą šiandien ir pasižymėkite jį. Jei sulaužysite pasižadėjimą, užsirašykite ir pasidalinkite laiku ir data kitame satsange. Tęskite vėl. Suriškite įpročius, kurie atneša jums skausmo samjamoje.
tags: #dalinimosi #ipraociai #vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
