Muzikos magija: ikimokyklinis ugdymas per garsų pasaulį

Muzika yra savita garsinio meno forma, kurią sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese. Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo svarba

Mokslininkų atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad muzikinius gabumus tinkamiausia lavinti yra vaikystėje, jeigu jiems plėtotis sudaromos tam palankios sąlygos, todėl ypač aktualus tampa ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinis ugdymas, kuris suteikia galimybę atsiskleisti vaiko muzikiniams gabumams, bei tuo pačiu lavinti turimus gebėjimus. Vaikas nuo gimimo iki devynerių - lyg tuščias indas, godžiai užsipildantis informacija. Užtat reikėtų kuo daugiau sudėti mažyliui nuo gimimo iki devynerių metų, nes tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra.

Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą.

Pianistė, pedagogė, ankstyvojo muzikinio ugdymo ekspertė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė pabrėžia: „Meninis ugdymas yra viskas - žaidimas, kalba, estetika, matematika, pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, kultūra, bendravimo įgūdžiai.“ Tai apima ir kultūrinį išprusimą (kultūrines žinias), kultūrinę raišką (gebėjimus ir įgūdžius) bei kultūrinį sąmoningumą (vertybines nuostatas). Per muzikos pamokas mokiniai mokosi vertinti muziką kaip svarbią savo bendruomenės, tautos ir žmonijos kultūros dalį, ugdosi muzikinės kultūros įvairovės supratimą.

Ugdymo kompetencijos per muziką

Įgyvendinant muzikinio ugdymo programas, ugdomos šios kompetencijos:

Muzika ir judesys: neatsiejama ugdymo dalis

Judesys ir muzika vaikui nėra svetima. Tai jam yra įgimta. Turbūt ne kartą esame matę, kaip vos užgrojus muzikai vaikas, dar net nevaikščiodamas, pradeda judėti į ritmą ir atrasti savo kūno galimybes? Judėjimas vaikui - natūralus dalykas. Būtent dėl to toliau lavinti vaiką pasitelkiant tai, kas jam sava, - teisingas pasirinkimas. Muzika ir šokis tiesiog neatsiejami dalykai, taigi vaiką geriausia lavinti kombinuojant šias veiklas.

Ne viena studija įrodžiusi, kad vaikui mokantis vieną ar kitą dalyką veikia tik tam tikra smegenų dalis. Muzikinis ugdymas veikia ne tik už klausymą atsakingą smegenų dalį, tai turi įtakos ir kitoms veikloms. Muzikinis lavinimas gali daryti didelę įtaką emocijų reguliavimui. Vaikai išmoksta ramiau reaguoti į įvairias situacijas, lengviau suvaldo pyktį. Muzikinis lavinimas taip pat labai prisideda prie kalbos lavinimo, o tai padeda vaikams save geriau išreikšti.

Praktiniai patarimai tėvams

• Nedrauskime vaikui judėti, neatsistenkime, kad jis elgtųsi „santūriai“, nestabdykime jo pažinimo, priešingai - padėkime jam, skatindami judėti, žaiskime įvairiausius žaidimus, bėgiokime drauge.
• Kūdikiams geriausia - dainavimas be teksto, muzikos pjesės be žodžių, jiems iki metų mamos ir tėčiai galėtų dainuoti naudodami garsiažodžius „ba“, „ma“, „te“. Tekstą naudokite, kai kalbatės su vaiku, jam ką nors pasakojate, o muzikuodami stenkitės, kad jis išgirstų kuo daugiau melodijos ir ritmo įvairovės.
• Pateikti daug įvairios muzikos - nuo klasikinės iki šiuolaikinės - pavyzdžių. Vaikui viskas yra gražu, o nuomonę „negražu“ dažniausiai suformuoja taip sakantys suaugusieji.
• Leiskite vaikui prisiliesti prie įvairių muzikos stilių - tai praplečia akiratį ir geriau supažindina su supančiu pasauliu.
• Svarbus - tęstinis mokymas, o ne tik muzikos klausymas namuose. Visi vaikai turi muzikinių gabumų, tačiau kaip viskas toliau klostysis, dažniausiai priklauso nuo įdėto darbo - nuo to, kada pradėsite supažindinti vaiką su muzika, ir tęstinumo, nuolatinio praktikavimo dažnumo.

Muzikinio ugdymo proceso ypatumai ikimokykliniame amžiuje

Vaikai turi nepaprastą mokymosi ir pokyčių potencialą. Kiekvienas yra unikalus, turintis teisę būti gerbiamas ir vertinimas dėl savo išskirtinumo, augimo bei vystymosi ritmo. Muzikinio ugdymo metu pagrindinis tikslas yra vaiko muzikinio mąstymo tobulinimas, muzikinių gabumų lavinimas, muzikos suvokimo lavinimas, muzikos atlikimo gebėjimų lavinimas, stengiamasi vaiką supažindinti su muzikine kultūra. Muzikos klausymas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės veiklos rūšis. Ji labiausiai prieinama vaikams nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, nors neretai sutapatinama su muzikos suvokimu. Klausant muzikos vaikams suteikiama galimybė pajusti estetines jos savybes, kaupti muzikinius įspūdžius nuo pat pirmųjų kontaktų.

Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Jau ikimokykliniame amžiuje puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla.

Pagrindinės veiklos ir gebėjimai (1-2 klasių kontekste, išplaukiantys iš ikimokyklinio ugdymo)

• Dainavimas: Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą.
• Instrumentinis muzikavimas: Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis.
• Muzikos fiksavimas: Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais (simbolinė ar supaprastinta natų rašyba).
• Muzikos elementų pažinimas: Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis.
• Judesys pagal muziką: Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.

Iššūkiai ir sprendimai: tėvų vaidmuo ikimokykliniame muzikiniame ugdyme

Nors ankstyvojo institucinio ugdymo poreikis didėja, pastebima, kad tėvai vis mažiau laiko skiria savo vaikams. Daugeliui tėvų svarbiausia yra tai, kad vaikas pažintų raides, išmoktų skaičiuoti ir skaityti ne tik gimtąja kalba, bet ir užsienio kalbomis. Muzikinis vaiko ugdymas paliekamas savieigai, kaip antraeilis ar trečiaeilis dalykas.

Kiekybinio tyrimo metu buvo pastebėta, jog didžioji dalis tėvų neturi pakankamai žinių apie 1 - 3 metų vaikų muzikinio ugdymo/-si ypatumus ir negali jų taikyti, norint visapusiškai išugdyti savo vaiką. Tačiau kokybinio tyrimo metu buvo pastebėta, kad pedagogai sudaro sąlygas reikštis vaiko muzikiniams gebėjimams. Todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigose reikia daugiau organizuoti bendrų muzikinių veiklų tarp tėvų ir vaikų, norint tėvams suteikti daugiau praktinių įgūdžių ir teorinių žinių apie vaiko muzikinį ugdymą.

Jei šeimoje su vaiku bus muzikuojama, tai vaikas natūraliai atras gėrį ir grožį, kuris slypi muzikoje. Tikėtina, kad tokioje šeimoje užaugusiam vaikui muzika visuomet bus svarbi ir reikalinga. Svarbiausia - sudaryti vaikui galimybes patirti muziką ir judesį, nes, kaip sakė viena ekspertė, „visi vaikai turi polinkį į muziką.“

Sėkmės pavyzdžiai ir ekspertų įžvalgos

Muzika ir kiti menai žmogaus išsimokslinimui ir egzistencijai yra ne mažiau svarbūs nei kalba ir matematika. Tai patvirtina ir Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, daug metų veikiančio inovatyvaus kūrybinio ugdymo darželio „Strazdanėlės“ įkūrėja ir muzikos mokyklos „Vaikas ir muzika“ direktorė.

Ji prisimena autistą berniuką, kuris, būdamas „Strazdanėlėse“, dalyvavo visuose muzikiniuose-teatriniuose projektuose drauge su kitais. Po kiek laiko susitikę su tėvais sužinojome, kad jis domisi muzikinėmis programomis, kuria muziką. Kita mama pasakojo, kad vaikas, buvęs nedrąsus ir kompleksuotas, po meninio ugdymo užsiėmimų pradėjo dalyvauti skaitovų konkursuose, ten užima pirmąsias vietas. Panašių istorijų žinau daug.

S. Latvėnaitė-Kričenienė taip pat prisiminė profesoriaus, pasaulyje žinomo muzikos pedagogikos tyrinėtojo, Edwino E. Gordono pasakymą, kad vaikas net nesupranta, ką į jį dedi, jis juk neskiria, mažorą ar minorą dainuoji, bet informacija jame kaupiasi. Štai kodėl svarbu ne per ilgai laukti ir kuo anksčiau pradėti muzikinį ugdymą.

Darželiai ir mokyklos, tokios kaip „Strazdanėlės“ ir „Vaikas ir muzika“, siekia, kad muzika taptų vaikų savastimi. Vaikai, ruošdamiesi dideliems muzikiniams projektams, neįtikėtinai paauga: mokosi palaukti, išgirsti, judėti tyliai, gerbti muzikantus, girdėti, kas vyksta aplinkui, pasirūpinti mažesniais - didesni juos paima už rankos ir nuveda, kur reikia. Jaučiame savo draugą, kuris juda šalia. Viskas vyksta per muziką. Madingas, bet tikslus žodis - holistinis ugdymas.

tags: #ikimokyklinis #ugdymas #su #muzika

• susipažinkite su Kudirkos Naumiesčio socialinės pagalbos centro veikla
• Viskas, ką reikia žinoti apie lochijas
• Steponas Januška: kelias nuo Tytuvėnų iki džiazo
• Personalizuoti marškinėliai vaikams
• Apie homeopatinius vaistus nuo kosulio vaikams