Nėštumas - tai ypatingas ir jaudulio kupinas moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio metas visai šeimai. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.
Nėštumo metu gimda nuolat patiria tam tikrus susitraukimus, tačiau dažniausiai jie yra silpni ir nejuntami. Vis dėlto, kai kurie susitraukimai gali būti stipresni ir sukelti diskomfortą ar net skausmą. Gimdos susitraukimai nėštumo metu gali sukelti įvairios priežastys. Kai kurios iš jų yra visiškai normalios ir nekelia jokio pavojaus.
Braxtono Hickso susitraukimai: Tai nereguliarūs, neskausmingi gimdos susitraukimai, kurie prasideda maždaug nuo antrojo nėštumo trimestro. Jie yra normalus reiškinys ir padeda gimdai pasiruošti gimdymui. Šie susitraukimai gali būti jaučiami kaip pilvo sukietėjimas, kuris trunka nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių. Jie dažnai pasitaiko po fizinio krūvio, lytinių santykių ar kai moteris jaučia stresą.
Gimdos augimas: Augant gimdai, jos raiščiai įsitempia, o tai gali sukelti gimdos susitraukimus. Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Šie raiščiai tęsiasi nuo gimdos iki dubens sienelių, todėl jų tempimas sukelia aštrų ar maudžiantį skausmą šonuose ar apatinėje pilvo dalyje. Spazmai gali sustiprėti keičiant kūno padėtį - atsistojus, pasilenkus ar atsisėdus. Tokie pojūčiai dažniausiai pasitaiko vienoje pusėje, būna trumpalaikiai ir sustiprėja aktyviau judant. Nors jie gali būti nemalonūs, tai visiškai normalus reiškinys, neturintis įtakos nėštumo eigai.
Vaisiaus judesiai: Kartais vaisiaus judesiai gali provokuoti gimdos susitraukimus. Kai vaisius aktyviai juda, gimda gali sureaguoti susitraukimu. Taip pat, vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija: Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla - tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Be to, daugelis nėščiųjų negauna pakankamai skysčių, ypač jei kamuoja pykinimas ar vėmimas. Dehidratacija dar labiau dirgina raumenis - įskaitant gimdą, kurios sienelės tampa jautresnės ir labiau linkusios į spazmus. Gerti daugiau vandens gali padėti sumažinti šiuos pojūčius net be papildomų vaistų ar intervencijų.
Emocinė įtampa ir stresas: Stresas nėštumo metu - ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus. Nors dažnai pamirštamas, stresas yra viena iš tų priežasčių, kurią moterys gali valdyti savarankiškai - ramybė ir atsipalaidavimas tikrai daro poveikį.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute.
Portalaj parents.com surašė šešias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl kurių paskutinėmis nėštumo savaitėmis moterys paprastai pajunta parengiamuosius (kartais tikruosius) sąrėmius.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais - vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje, kuris dažniausiai susijęs su augančia gimda, besitempiančiais raiščiais ar hormonų svyravimais. Nors dauguma spazmų yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją.
Kada gimdos spazmai tampa pavojingi?
Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.
Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Jeigu gimdos spazmus lydi stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas, tai gali būti ženklas, kad vyksta gimdos kaklelio pokyčiai ar net prasideda priešlaikinis gimdymas. Dar labiau sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda:
Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jie dažniausiai siejami su grėsmingu persileidimu (ypač pirmąjį trimestrą), priešlaikiniu gimdymu (nuo 20-37 savaitės), placentos atsiskyrimu, kai placenta ima atsiskirti nuo gimdos sienelės - tai ypač pavojinga ir lydima stipraus skausmo bei kraujavimo, šlapimo takų infekcijomis, kurios gali sukelti spazmus kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis.
Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį - tai rimtas signalas nedelsti.

Jei jaučiate gimdos susitraukimus, svarbu atkreipti dėmesį į jų pobūdį, dažnumą ir stiprumą. Jei susitraukimai yra silpni ir nereguliarūs, galite pabandyti šių priemonių:
Jei susitraukimai yra stiprūs, reguliarūs ar lydi kitų nerimą keliančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jeigu kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju - ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu. Geriau vienu kartu pasirodyti „per daug“, nei praleisti svarbų ženklą.
Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei:
Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ - net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso.
tags: #gimdos #susitraukimai #36 #nestumo #savaite