Naminės pelės vislumas: kiek jauniklių atsiveda ir kodėl jos taip greitai dauginasi?
Nuo seno žmonės stebėjosi, kaip greitai dauginasi pelės - mažieji, naktį šmirinėjantys graužikai, galintys per kelis mėnesius užpildyti visą tvartą ar sandėlį. Šis neįtikėtinas jų dauginimosi tempas nėra atsitiktinis. Tai evoliucijos išugdyta savybė, leidžianti išlikti rūšiai, kurios gyvenimo trukmė trumpa, o plėšrūnų - daugybė. Pelės yra vienos iš vaisingiausių žinduolių pasaulyje.
Naminė pelė (lot. Mus musculus) yra laikoma vienu iš pačių problematiškiausių ir daugiausiai ekonominės žalos padarančiu kenkėju. Jų buvimas asocijuojasi su apsileidimu, ligomis, o jų vikrumas daugelį gąsdina. Naminė pelė (Mus musculus) - pelinių (Muridae) šeimos graužikas. Kūnas 7-10 cm ilgio, svoris 14-30 g. Suaugusi naminė pelė sveria nuo 11 iki 22 gramų, yra 14-20 cm ilgio, įskaitant 7-10 cm uodegą. Jos dažniausiai yra pilkai rudos spalvos. Kailiukas pilkšvas, švelnus. Užlenktos į priekį ausys siekia akis. Naminės pelės padengtos trumpais plaukais, šviesiai rudos ar pilkai juodos spalvos, šviesesniu pilvu. Jų ausys ir uodega taip pat plaukuoti, bet mažiau nei pats kūnas.
Pelės turi aštrius skonio, klausos, uoslės ir lietimosi receptorius. Jų regėjimas yra prastas (neskiria spalvų), daugiau pasikliauja klausa, uosle, skoniu ir lietimusi. Labai judrūs, vikrūs žvėreliai; puikiai bėgioja (greitis iki 12-13 km/h), landžioja, šokinėja, kopia ir neblogai plaukioja. Labai gerai orientuojasi labirintuose. Gerai išplėtoti jutimo organai: labai aštri klausa, puiki uoslė.
Pelių dauginimosi ciklas: greitis ir efektyvumas
Pelės lytiškai subręsta labai anksti - dažniausiai jau nuo 5 iki 8 savaičių amžiaus. Vos kelių savaičių sulaukusi jauna patelė jau gali turėti savo pirmąją vadą. Patelės pradeda rujoti maždaug kas 4-5 dienas, todėl poravimasis gali įvykti beveik bet kuriuo metu. Pelių nėštumas trunka vos 19-21 dieną. Naminės pelės žinomos kaip galinčios labai greitai daugintis.
Per vienerius metus patelė gali atsivesti nuo 5 iki 10 vadų, kuriose būna po 5-6 jauniklius. Viena patelė gali turėti iki 8 vadų per metus ir atsivesti apie šešis jauniklius vienoje vadoje. Vidutiniškai viena pelė atsiveda nuo 6 iki 12 jauniklių, tačiau šis skaičius gali svyruoti priklausomai nuo rūšies, amžiaus, mitybos, sveikatos ir net metų laiko. Esant geroms sąlygoms, subrendusi pelė per metus gali atsivesti iki 50 mažylių. Gimę graužikai naujas vadas veda jau po pusantro-keturių mėnesių. Vos po kelių savaičių gimsta nauji jaunikliai, o motina jau po paros vėl gali būti pasiruošusi poruotis. Toks augimo greitis yra viena priežasčių, kodėl pelės taip greitai kolonizuoja naujas teritorijas.
Reprodukcijos intensyvumui įtaką darantys veiksniai
Dauginimosi intensyvumui didelę įtaką turi aplinkos sąlygos. Šiluma, pastovi maisto pasiūla ir saugi aplinka skatina peles veistis dažniau ir vesti gausesnes vadas. Vandens, skysto maisto trūkumas ar nepalankios drėgmės sąlygos gali sumažinti jų dauginimąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pelių reprodukcijos sėkmė glaudžiai priklauso nuo patelės sveikatos, amžiaus ir mitybos kokybės. Jaunos, bet jau fiziškai subrendusios pelės veda gausiausias vadas. Nuolatinis nėštumas vargina net ir tokią ištvermingą rūšį kaip pelės. Pelytės maksimaliai išgyvena tik 1-2 metus. Ir tai, tokį amžių pasiekia labai maža pelių dalis. Kad atstatytų populiacijas, pelės pasižymi nepaprastu vislumu.
Gamtoje pelės dažniausiai veisiasi pavasarį ir vasarą, kai šilta ir gausu maisto. Laukinės pelės dažniausiai veda jauniklius pavasarį ir vasarą, kai sąlygos palankesnės, o laboratorinės ar naminės pelės gali daugintis ištisus metus.
Pelių rūšių vaisingumo skirtumai
Naminės pelės yra gausiausia pelinių graužikų rūšis Lietuvoje. Pelių rūšių vaisingumas skiriasi, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos ir genetinių ypatybių. Žemiau pateiktoje lentelėje galima pamatyti vidutinius skirtingų pelių rūšių reprodukcijos rodiklius.
| Pelių rūšis | Vidutinis jauniklių skaičius vadoje | Vadų skaičius per metus | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Naminė pelė (Mus musculus) | 6-12 | 7-10 | Dažniausiai veisiasi ištisus metus, jei aplinka šilta ir yra maisto. |
| Laukinė pelė (Apodemus sylvaticus) | 4-8 | 3-5 | Veisiasi pavasarį ir vasarą; žiemą paprastai ilsisi. |
| Laboratorinė pelė (BALB/c ar C57BL/6) | 8-14 | 8-10 | Specialiai veisiamos dėl didelio vaisingumo ir palikuonių išgyvenamumo. |
| Afrikinė daugianarė pelė (Mastomys natalensis) | 10-18 | 8-12 | Vienos iš produktyviausių rūšių; dažnai naudojamos moksliniuose tyrimuose. |
Tokie reprodukcijos rodikliai leidžia suprasti, kodėl pelės taip greitai užkariauja naujas teritorijas. Populiariausias laboratorinis gyvūnas, išvesta šimtai laboratorinių pelių linijų. Be pelių pagalbos vargu ar būtų pažengęs mokslas ir medicina, nes pelytės vienos iš gausiausiai naudojamų modelinių mikroorganizmų biologinių mokslų srityje.
Peliukų auginimas ir motinos instinktai
Pelės, nors ir mažos, yra labai rūpestingos motinos. Jos pasirūpina lizdu, šiluma, maistu ir apsauga. Naminių pelių lizdai, padaryti iš plono susmulkinto popieriaus ar kitų pluoštinių medžiagų, yra dažnai randami patalpose. Pelių jaunikliai pirmąsias savaites yra visiškai priklausomi nuo motinos. Jie akli, be plaukų ir negali reguliuoti kūno temperatūros. Pirmas dvi savaites nereikėtų keisti lizdo pakratų, nebent pastebima drėgmė ar nešvara. Mažieji peliukai pradeda regėti maždaug po 10-14 dienų, o kietą maistą valgyti - po 3-4 savaičių. Tuo metu jie jau tampa pakankamai savarankiški ir gali būti atskirti nuo motinos.
Net ir naminės pelės, laikomos kaip augintiniai, išsaugojo šį instinktą - todėl kiekvienas, turintis porelę pelių, netrukus pastebi mažyčius, rausvus jauniklius. Jei pelės laikomos kaip augintinės, reikia užtikrinti, kad aplinka būtų šilta, tyli ir be streso šaltinių. Iš karto po gimdymo pelė būna labai budri ir gina savo teritoriją.
Ką galima daryti namuose, jei atsirado pelės vada:
- Palikite lizdą ramybėje: neleiskite vaikams ar kitiems augintiniams prie jo artintis.
- Užtikrinkite šilumą ir tylą: pelės jautriai reaguoja į triukšmą ir vibracijas.
- Skirkite jai papildomo maisto: baltymų turintis pašaras padeda atsigauti po gimdymo.
- Leiskite natūraliai auginti jauniklius: paprastai jie pradeda vaikščioti po 2 savaičių ir valgyti kietą maistą po 3-4 savaičių.
Pelių migracija į patalpas ir populiacijos plitimas
Kai temperatūra lauke pradeda kristi, naminės pelės, kadangi nežiemoja lauke, pradeda ieškoti šiltesnės vietos gyventi. Rudenį atkeliavęs vėsesnis oras verčia peles keliauti į statinius ieškoti maisto ir pastogės. Iš pievų, laukų pelės bei žiurkės ims plūsti į daugiabučius, sodus bei sodybas. Žiemą gyvena trobesiuose ar pramoninėse patalpose bei sandėliuose, vasarą aptinkama laukuose net už 3-5 km nuo gyvenviečių. Būdamos labai neišrankios aplinkai, naminės pelės dažnai gyvena netoli žmogaus, ten kur yra sąlyginai lengvai pasiekiamas maistas. Nors paprastai jos aktyvesnės vakare, bet įmanoma pamatyti naminę pelę, šmirinėjančią žmonių namuose ir dienos metu.
Trobesiuose minta žmogaus maisto produktais, gamtoje - grūdais, sėklomis. Naminės pelės minta tuo pačiu maistu kaip ir žmogus ar naminiai gyvūnai, tačiau labiausiai mėgsta sėklas ir grūdus. Jos nėra labai išrankios maistui, todėl nevengia paragauti to, kas pasitaiko jų kelyje. Didelio riebumo, baltymų ar cukraus turintis maistas visada bus jų prioritetas, net jei bus galimybė maitintis grūdais ar sėklom (pvz. kumpis, šokoladiniai saldainiai, sviestas, riešutai). Be vandens naminės pelės gali išgyventi ilgiau nei kitos pelių rūšys, nors pasitaikius progai jos mieliai atsigaivina. Taip pat jos gauna vandens su maistu.
Pelių veiklos požymiai namuose
Kai namuose atsiranda pelių, jų veiklos požymius pastebėti nesunku. Išmatos, švieži graužimo pėdsakai nurodo vietas kur pelės veikia. Kadangi pelės aktyvios naktį, būtent šiuo laiku sienose, lubose, grindyse girdimi krebždesiai, išduodantys jų bėgiojimą. Kitas ženklas - tamsios grūdelių formos pelių išmatos, kurių gali pasitaikyti prie sienų ar spintelėse bei po kriaukle. Pelės gali patikrinti šiukšliadėžių turinį, todėl galima pastebėti pagraužtų šiukšlių, sėklų luobelių likučių, maisto pakuočių. Pagraužti laidai ar atsiradusios naujos skylės sienose taip pat rodo pelių darbo rezultatus. Naminių pelių lizdai, padaryti iš plono susmulkinto popieriaus ar kitų pluoštinių medžiagų, yra dažnai randami patalpose. Naminės pelės linkusios įkurti savo lizdą iš medžiagų, kurios suteikia tamsos ir saugumo, pavyzdžiui, iš izoliacinių ar kitų minkštų medžiagų. Be išmatų, uždarose mažose erdvėse galima užuosti pelių šlapimą, kuris dvelkia amoniaku. Naminės pelės šlapimo kvapas vaidina svarbią rolę bendraujant su kitais graužikais. Dažnai graužikai pažymi teritoriją, kad pritrauktų pateles ar atbaidytų patinus.
Pelių daroma žala ir platinamos ligos
Nuolatinė pelių veikla padaro didelę žalą statiniams ir žmonių turtui - jos graužia laidus, apmušalus, izoliaciją. Pelės naikina maisto atsargas, ypač sunkiau apsaugomose vietose, tokiose kaip daržinė, kluonas, rūsys. Patekusios į pastatus, jos pragraužia laidus, skyles balduose, sienose ar dar kur nors. Jos gali pragraužti tokias medžiagas kaip mediena, gipso kartono plokštės, izoliacija, plastikas, guma, vinilas, izoliacinės putos, vata. Na ir blogiausia, ką pelės gali padaryti - sukelti sveikatos sutrikimus žmogui. Bėda ta, kad graužikai sunaikina ne tik grūdus, daržoves, maisto produktus, pridaro žalos, bet dar ir platina pavojingas žmogui ligas.
Savo išmatomis ir šlapimu, kuriose gali būti įvairių ligų sukėlėjų (pvz. salmoneliozė), jos gali užkrėsti paviršius kur būna ruošiamas maistas. Jos yra erkių, utėlių, blusų tarpiniai šeimininkai, perneša encefalitą, Laimo ligą, tuliaremijos sukėlėjus, leptospirozę, limfocitinį choriomeningitą, salmoneliozę. Pasak Editos Samulytės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos, pasaulyje registruotos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės.
Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, ekskrementais, jiems įkandus ar įdrėskus (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu ir kt.). Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinasi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.). Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė yra žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Kitas graužikų platinamas susirgimas - leptospirozė. Leptospirozės atveju staiga pakyla temperatūra, net iki 40 laipsnių, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5-10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma. Graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms.
Efektyvios pelių populiacijos kontrolės priemonės
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, jog dėl šiltos ir derlingos vasaros šiemet prognozuojamas masinis graužikų antpuolis. Reikėtų imtis prevencinių priemonių, kad pelės nepatektų į namus. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria pirmiausiai pasirūpinti, kad patalpų sienos ir grindys, rūsių langai būtų sandarūs. Sandarinti plyšius galima betonu, metalinėmis detalėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis, kurių graužikai negalėtų įveikti.
Efektyviausios prevencinės priemonės:
- Uždarykite langus ir duris. Jei turite įprotį palikti garažo ar namų duris, langus atidarytus, pelė gali pasinaudoti proga ir prasmukti į vidų ir jūs net nepastebėsite.
- Apžiūrėkite pamatus. Dar viena patogi vieta pelei nepastebimai įeiti į namus yra plyšiai pamatuose, sienose, daugiausiai prie durų staktos ar langų rėmo. Užkimškite visus plyšius, didesnius nei 2 cm.
- Uždarykite ventiliacijos, kanalizacijos angas, orlaides, kaminus. Padėkite nerūdijančio plieno plokštelių į tarpus ir užsandarinkite skyles prie vamzdžių ir kitų angų.
- Išvalykite namus. Pelių dėmesį traukia įvairūs pamiršti rūsių kampai, spintos, saugyklos, seni indai, drabužių krūvos, laikraščiai, žurnalai, popieriai, kartoninės dėžės, skardinės, buteliai ir kiti indai, kuriuose buvo laikomas maistas, bei seni baldai.
- Išplaukite grindis ir išsiurbkite kilimus.
- Saugokite virtuvę. Naudokite šiukšliadėžę su dangčiu. Nelaikykite maisto ant grindų. Naudokite sandarius maisto konteinerius. Nelaukdami išvalykite išsipylusias kruopas ir pan. Kai gyvūnai paėda, maistą paslėpkite. Nepalikite šiukšlių maišuose ant žemės. Svarbu, kad maisto produktai ir vanduo būtų nuolat laikomi sandariose talpose.
Pelės nepasirodys arba rodysis rečiau, jeigu joms nebeliks maisto šaltinio. Pelėms užkirsti kelią patekti į patalpos vidų galima ir atliekant kai kuriuos darbus aplink namus. Patariama naudoti tokias buitines priemones, kaip eteriniai aliejuje ar amoniake išmirkyti vatos gumulėliai, mėtų ir pipirmėčių pakeliai, kurie peles veikia atbaidančiai.
Jei prevencinės priemonės nepadeda ir pelės jau užsiveisė namuose, galima imtis naikinimo būdų. Kaimuose peles ir žiurkes sėkmingai gaudo laiko patikrinta priemonė - katinas, dar geriau - keli katinai. Pagrindiniai graužikų naikinimo būdai yra nuodai ir lipnios priemonės. Pelių spąstai - tai prietaisėliai, kuriais pelė suviliojama ir sugaunama. Nuodai pelėms - cheminės medžiagos, kurias prarijusi pelė žūva. Jos pateikiamos grūdo, pastos, vaškinių blokelių formomis. Jei vieta drėgna, naudojama pasta. Jei sausa - didelės granulės, o jeigu įsiveisė pelių - smulkios granulės ir grūdai. Svarbu vadovautis saugos reikalavimais ir nustatyti reikiamą nuodų dozavimą, kad pelė greitai nusibaigtų, bet nuodai nekeltų pavojaus naminiams augintiniams ir vaikams. Ženklas, kad graužikų nebeliko - jaukas ilgą laiką lieka nesuėstas. Tačiau būna ir taip, jog kai kurių rūšių jauko žiurkės nemėgsta ir jo neliečia. Jeigu niekaip neatsikratote šių graužikų, galbūt pats laikas būtų pasitelkti profesionalų pagalbą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
