Nėštumo nutraukimas: informacija apie paslaugų prieinamumą ir tvarką

BENDRA.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje. Nors Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti šią teisę, atlikti tyrimai rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų.

Savanoriško nėštumo nutraukimo ypatumai

Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių nei procedūros dėl medicininių indikacijų. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu.

Kadangi procedūra neturi savo kodo, jos atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje. Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai.

Procedūros būdai ir reikalavimai

Lietuvoje, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nėštumą moters prašymu galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės. Egzistuoja du pagrindiniai metodai:

• Chirurginis nėštumo nutraukimas (vakuuminė aspiracija): Procedūra, kai nėštumas pašalinamas iš gimdos ertmės. Iki 6 savaitės atliekama ambulatoriškai, vėliau - dažniausiai naudojant bendrinę nejautrą.
• Vaistinis nėštumo nutraukimas: Procedūra, kai nėštumas nutraukiamas receptiniais vaistiniais preparatais. Ši paslauga teikiama pacientei iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.).

Nors vaistinis nėštumo nutraukimas iš esmės yra tik konsultacija, kurios metu pacientei išrašomas receptas, Lietuvos teisės aktuose jam taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui.

Paslaugų teikimo iššūkiai regionuose

Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu.

Svarbu pažymėti, kad gydytojai turi teisę atsisakyti suteikti šią paslaugą, jeigu tai prieštarauja jų profesinei etikai. Tačiau formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą mokamos paslaugos atveju, nėra.

Informacijos stoka ir pacientų patirtys

Nors visos gydymo įstaigos turi internetinius puslapius, realybėje viešosios įstaigos dažnai neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą arba deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, kurios faktiškai neatlieka. Dėl šios priežasties pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga dažnai negali žinoti, ar procedūra bus atlikta.

Tyrimo metu nustatyta, kad nemaža dalis savivaldybių (pvz., Ukmergės, Šakių, Jonavos) susiduria su paslaugų prieinamumo spragomis. Tokia sistema neapsaugo pacienčių teisių, ypač regionuose, kur gydymo įstaigų pasirinkimas yra ribotas, o delsimo dienos yra itin svarbios.

tags: #nestumo #nutraukimas #ukmergeje

• Pilvo preso stiprinimas po gimdymo
• Kaip anemija nėščiosioms veikia kūdikio sveikatą?
• Kūrinio „Džimba Kalėdinės Dainos Vaikams“ apžvalga
• Kūdikių smegenų kamieno struktūra ir funkcijos
• VPK principai, veikla ir analizė