Gimdos kaklelio erozija ir nėštumas: išsamus vadovas

Gimdos kaklelis - vienas svarbiausių moters reprodukcinės sistemos organų, apsaugantis gimdą nuo infekcijų ir atliekantis svarbų vaidmenį gimdymo procese. Jis yra siauras kanalas tarp makšties ir gimdos. Tačiau gimdos kaklelio epitelis dažnai būna pažeidžiamas, tampa nebe vientisas, ir šie pažeidimai gali būti paviršiniai arba gilesni. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija yra dvi būklės, kurios dažnai yra susijusios, tačiau turi skirtingas apraiškas. Nors visuomenėje plačiai vartojamas terminas „gimdos kaklelio žaizda“ arba „erozija“, ši sąvoka yra plati, nes gali apimti ir gimdos kaklelio ektopijas, ir gimdos kaklelio epitelio displaziją ar kitą ikivėžinę būklę.

Kas yra gimdos kaklelio erozija ir ektopija?

Gimdos kaklelio erozija apibūdina gleivinės ar odos pažeidimus, kurie gali būti paviršiniai arba gilesni. Gimdos kaklelio ektropionas, dar žinomas kaip gimdos kaklelio erozija, yra būklė, pažeidžianti gimdos kaklelį - apatinę gimdos dalį, kuri atsiveria į makštį. Ši būklė atsiranda, kai ląstelės, kurios paprastai iškloja gimdos kaklelio kanalo vidų (liaukinės ląstelės), išsikiša į išorę ant gimdos kaklelio paviršiaus, kuris paprastai yra išklotas plokščialąstelinėmis ląstelėmis.

Gimdos kaklelis sudarytas iš dviejų epitelio tipų: daugiasluoksnio plokščiojo epitelio, kuris yra šviesiai rausvos spalvos, ir cilindrinio epitelio, kuris yra ryškesnės raudonos spalvos. Daugiasluoksnis plokščiasis epitelis dengia gimdos kaklelio dalį, kuri atsiveria į makštį, o cilindrinis epitelis dengia gimdos kaklelio kanalą. Vieta, kur susisiekia šios dvi skirtingų epitelių rūšys, vadinama jungtimi. Šių epitelių pakitimai arba buvimas „ne jiems skirtoje vietoje“ gali nesukelti jokių specifinių simptomų arba ilgainiui progresuoti iki vėžio.

Ektopija reiškia, kad gleivinė, paprastai esanti gimdos kaklelio viduje, auga už jo ribų. Metaplazija - procesas, kurio metu cilindrinis epitelis transformuojasi į daugiasluoksnį plokščią epitelį. Esant šioms būklėms, galimi ikivėžiniai pakitimai, vadinami displazijomis. Matome, kad šias skirtingas būkles sieja tik bendra pasireiškimo vieta - gimdos kaklelis, taigi nėra teisinga šią pakitimų visumą vadinti bendru terminu - „gimdos kaklelio erozija“.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės gimdos kaklelio erozijos ir ektopijos priežastys apima hormonų disbalansą, lėtines infekcijas, traumas, susijusias su gimdymu ar abortu. Hormonų lygio pokyčiai, ypač estrogeno, gali skatinti epitelio augimą. Gimdos kaklelio ektopijos atsiradimas dažniausiai susijęs su estrogenų pokyčiais ir dažnai atsiranda paauglystės, nėštumo metu, kai dėl hormonų poveikio padidėja, prasiplečia gimdos kaklelis ir vidinis cilindrinis epitelis išvirsta į išorę, į makšties pusę. Gimdos kaklelio ektopija taip pat dažna moterims, vartojančioms geriamus kontraceptikus su didesne estrogenų koncentracija.

Kitas svarbus veiksnys - žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Gimdos kaklelio vėžio kilmė yra infekcinė, nes 99,7 proc. atvejų yra susiję su ŽPV. Šis virusas priklauso vienai labiausiai paplitusių virusų šeimų. Jis gyvena ir dauginasi žmogaus odoje ir gleivinėse. Per gyvenimo laikotarpį šia infekcija užsikrečia apie 75 proc. lytiškai aktyvių moterų. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, tačiau galima užsikrėsti ir bet kokio odos kontakto su kito žmogaus lyties organais metu.

Kiti rizikos veiksniai, galintys įtakoti viruso plitimą ir gimdos kaklelio ligas:

• Didelis lytinių partnerių skaičius (tiek pačios moters, tiek jos lytinio partnerio).
• Rūkymas (cigarečių dūmuose esantys kancerogenai išsiskiria pro gimdos kaklelio epitelį).
• Ilgalaikis sudėtinių kontraceptikų vartojimas.
• Genetinis polinkis.
• Nėštumas jauname amžiuje.
• Trys ar daugiau nėštumų.
• Susilpnėjusi imuninė sistema.
• Kitos lytiškai plintančios infekcijos (chlamidijos, herpeso virusas, trichomonos).
• Ankstyvas lytinis gyvenimas bei lytinių partnerių kaita.

Simptomai ir diagnostika

Esant ikivėžiniams ar net ankstyviems vėžiniams gimdos kaklelio epitelio pakitimams, moteris nejaučia jokių specifinių ar nerimą keliančių simptomų ir retai kuri kreipiasi į gydytojus. Daugiau nei 80 proc. visų ŽPV infekcija jokių jaučiamų simptomų nesukelia ir pasveikstama savaime. Tačiau, jei organizmas viruso nesunaikina ir jis lieka gimdos kaklelyje, vystosi ikivėžiniai epitelio pokyčiai (gimdos kaklelio žaizda, arba erozija), o vėliau - vėžys.

Gimdos kaklelio erozija ir ektopija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažniausi simptomai yra skausmas lytinių santykių metu, neįprastas makšties išskyros pobūdis, kraujavimas tarp menstruacijų, arba po lytinių santykių. Kai kuriais atvejais moterys gali patirti ir pilvo skausmus. Retesni, bet galimi požymiai apima nefiziologines išskyras (gausias, skleidžiančias kvapą, turinčias spalvą); pilvo apačios, strėnų, krūtų maudimą; išskyras iš krūtų spenelių. Grėsmingas simptomas yra kraujas ne mėnesinių metu. Tai gali būti ir užleisto proceso simptomas.

Gimdos kaklelio erozija ir ektopija diagnozuojamos atliekant ginekologinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali pastebėti pakeitimus gimdos kaklelyje. Svarbiausia diagnostikos dalis - profilaktinė patikra, jos metu gydytojas pastebės esančius gimdos kaklelio pakitimus ir galės spręsti apie gydymo taktiką.

Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• PAP testas (onkocitologinis tyrimas): Paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo, kuris tiriamas mikroskopu. Ten mikroskopu stebimas paimtų ląstelių dydis, struktūra bei forma, siekiant aptikti ankstyvuosius pakitimus. Procedūra trunka mažiau nei penkias minutes ir yra neskausminga.
• Kolposkopija: Tai diagnostinė procedūra, kurios metu naudojant kolposkopą (specialų mikroskopą) vizualiai apžiūrimi gimdos kaklelis, makštis ir vulva. Kolposkopas kelis kartus padidina ir gerai apšviečia vaizdą.
• Biopsija: Apžiūros kolposkopu metu gydytojas taip pat gali atlikti ir biopsiją - paimti nedidelį audinio (naviko) mėginį, kuris siunčiamas histologiniam tyrimui.

Gimdos kaklelio erozija ir vėžio rizika

Nuo užsikrėtimo iki gimdos kaklelio vėžio atsiradimo gali praeiti 10-12 metų. Gimdos kaklelio vėžys ankstyvose stadijose nesukelia jokių jaučiamų neigiamų požymių, todėl gydymas bus efektyvus tik kuo anksčiau diagnozavus šį susirgimą. Gimdos kaklelio vėžys yra onkologinė liga, kuri šiuo metu pasaulyje yra antra pagal dažnumą bei trečia pagal mirštamumą. Lietuvoje ši onkologinė liga užima antrą vietą moterų onkologinių susirgimų tarpe (po krūties vėžio). Deja, Lietuvoje, lyginant su visa Europa, sergamumas šia liga didžiausias.

Atidėti gimdos kaklelio erozijos gydymo negalima dėl to, kad iš jos gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys - viena dažniausių jaunų moterų vėžio formų. Būtent ŽPV kai kurie serotipai ir gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Tačiau pastarojo nešiojimas dar nereiškia, kad jūs automatiškai susirgsite gimdos kaklelio vėžiu: pasaulyje infekuotumas šiuo virusu, priklausomai nuo šalies, svyruoja nuo 5 iki 40 % moterų.

Jei moteriai nustatomas invazinis gimdos kaklelio vėžys, vadinasi, labai daug procesų, kurie rutuliojosi iki to, buvo pražiūrėta. Jeigu moteris susirgo gimdos kaklelio vėžiu, yra du kalti - pirmiausia, ji pati (jei nesitikrina), ir antras - ją prižiūrintis gydytojas. Svarbu pabrėžti, kad vėžys neatsiranda per valandą, kelias dienas ar net kelis mėnesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas žmogui laiko patį save nugalėti.

Prevencija ir profilaktika

Nuo šio susirgimo galima išvengti reguliariai lankantis pas gydytoją. Norint apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, būtina dalyvauti prevencinėje patikros programoje. Taip pat rekomenduojama skiepytis nuo žmogaus papilomos viruso. Nuo 2016 m. Lietuva prisijungs prie pažangių Europos Sąjungos valstybių, kuriose skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso yra įtrauktas į nacionalinius mergaičių skiepų kalendorius. Yra įrodytas pakankamas imuninis atsakas į vakciną ir tarp 26-55 m. moterų.

Gimdos kaklelio vėžio, kaip ir bet kurios su lytiniais santykiais susijusios ligos, profilaktika yra ne vien tik moters, bet ir jos partnerio reikalas. Siekiant išvengti gimdos kaklelio pakitimų ir ligų, reikėtų rūpintis ir saugoti savo lytinę sveikatą (pavyzdžiui, gydyti makšties infekcijas, vengti atsitiktinių nesaugių lytinių santykių). Taip pat rekomenduojama atlikti gimdos kaklelio citologinius ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimus.

Lietuvoje, Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas PAP tyrimas atliekamas moterims nuo 25 iki 60 metų amžiaus, kartą per 3 metus. Tepinėlį paima ir jo rezultatus vertina bendrosios praktikos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Jei tepinėlio tyrimas neinformatyvus, jis turi būti kartojamas tol, kol bus gautas tinkamas vertinti atsakymas. Deja, Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie 10 proc. moterų, o kad patikra būtų veiksminga, reikia, kad pasitikrintų 80 proc. moterų.

Gydymo galimybės

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų, taip pat nuo moters amžiaus ir planų susilaukti vaikų. Jeigu gimdos kaklelio erozija yra labai nedidelė ir nesukelia simptomų, gydytojas gali priimti sprendimą netaikyti gydymo, o tik stebėti būklę. Lengvų atvejų atveju gydymas gali būti nereikalingas, o moterims gali būti rekomenduojama reguliariai stebėti būklę. Tačiau didesnius ar vis didėjančius, nemalonius simptomus sukeliančius pažeidimus reikia gydyti.

Gydymas vaistais: Jei pažeidimas yra nedidelis arba nustatoma pagrindinė infekcija, užtenka medikamentinio gydymo. Erozijai gydyti dažnai skiriama vaistų nuo uždegimo arba antibiotikai.

Chirurginės procedūros (naudojamos, kai pažeidimai ryškūs ar progresuoja):

• Cheminė koaguliacija: Ant smulkių pažeidimų tepama preparato, naikinančio seną epitelį.
• Elektrokoaguliacija (diatermija): Vienas iš veiksmingesnių gydymo metodų, kurio metu atliekama elektrinių blyksnių, nudeginančių eroziją, serija.
• Krioterapija (gydymas šaldant): Specialiu elektrodu užšaldomi gimdos kaklelio audiniai, procedūra trunka vos apie 5 min. Jei erozijos yra stambesnės, šaldoma naudojant kelis antgalius.
• Fotokoaguliacija (lazerinė terapija): Procedūros metu naudojamas lazeris su šviesos bangas skleidžiančiu antgaliu. Šis gydymo metodas taip pat neskausmingas ir po jo nelieka randų. Jis - labai efektyvus gydant smulkias erozijas.
• Konizacija (diatermokonizacija): Nustačius didelio laipsnio pakitimus, gali būti išpjaunamas gimdos kaklelio gabalėlis (pakitęs plotas pašalinamas specialiu elektrodu arba chirurginiu skalpeliu).

Po gimdos kaklelio erozijos gydymo procedūrų rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių (kiek tiksliai laiko, nurodys gydytojas). Pabaigus paskirtą gydymą, nereikėtų pamiršti gydytojų ginekologų, kadangi pakitimai gali atsinaujinti. Todėl savimi besirūpinanti moteris neturėtų pamiršti profilaktinės apžiūros bent kartą per metus!

Gimdos kaklelio erozija nėštumo metu

Gimdos kaklelio ektopija yra dažna reprodukcinio amžiaus moterims, ypač nėščioms. Hormonų lygio pokyčiai nėštumo metu gali skatinti epitelio augimą ir ektopijos išsivystymą. Dažnai moteris neturi jokių nusiskundimų esant ikivėžinėms gimdos kaklelio būklėms, tačiau kartais gali pasireikšti kraujavimas po lytinių santykių ar pagausėjusios išskyros iš lytinių organų.

Jei erozija diagnozuojama jau nėštumo metu, daugeliu atvejų taikomas medikamentinis gydymas, o chirurginės procedūros atliekamos jau po gimdymo. Ginekologai turi argumentą - žaizdelę išgydysime, kai pagimdysite. Tarkime, esate pagimdžiusi vieną vaikutį, turite gimdos kaklelio žaizdelę, kurios onkocitologiniai tyrimai geri. Už metų ruošiatės gimdyti antrą vaiką. Tuomet tikrai verta palaukti ir su žaizdele nieko nedaryti.

Jei yra diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos. Jei yra abejonių dėl diagnozės patikimumo, galima svarstyti atlikti kūginę gimdos kaklelio biopsiją, tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc.

Svarbu pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju dėl onkocitologinio tepinėlio atlikimo kasmet profilaktiškai. Nėštumo metu ir kurį laiką po nėštumo šis tyrimas paprastai neatliekamas.

Reguliarių patikrų svarba

Gimdos kaklelyje negali būti jokių defektų. Moterys dažnai girdi „jūs turite žaizdelę, mes ją stebėsime“. Tačiau ilgalaikis stebėjimas be veiksmų gali būti rizikingas. Geras gydytojas iš pokalbio su pacientu gali nustatyti 70-80 proc. diagnozės. Aklai pasakyti, kad „jūsų ląstelė pakitusi“ negalima. Pakitusias ląstelės galima vėl padaryti sveikomis, jei gydytojas imsis teisingų veiksmų - sureguliuos moters hormonų foną, išgydys lėtinius uždegimus. Net 30 proc. atvejų išpjovus gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus, gaunamas atsakymas - lėtinis uždegimas, lėtinė gėrybinė žaizda.

Profilaktiniai pasitikrinimai jokiu būdu negali būti „akcijiniai“. Tai turi būti normalus, nuolatinis, kasmetinis darbas. Kol kas vienintelis apsisaugojimas nuo gimdos kaklelio vėžio yra laiku pasitikrinti.

tags: #gimdos #kaklelio #erozija #ir #nestumas

• Apie plastinės chirurgijos filosofiją
• Paterų kaimo istorija
• Užsiėmimai su 6-12 mėn. kūdikiais
• Piešinių analizė
• Vaikų globos namų svarba visuomenėje