Kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta mūsų organizme. Atsakingas požiūris į save ir savo sveikatą, jos stebėjimas ir konsultavimasis su savo srities profesionalais gali užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Kraujo tyrimai yra vienas dažniausiai pasitaikančių tyrimų, kurį būtina atlikti ne tik sergant, bet ir tam tikrais atvejais profilaktiškai. Nors dažniausiai tėvai pasiklysta informacijos gausoje, šis straipsnis padės geriau suprasti, ką rodo vaikų kraujo tyrimai ir kodėl jie yra tokie svarbūs.
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra pagrindinis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas. Kitaip tai - pilnas kraujo tyrimas, vienas iš dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų. Jis padeda įvertinti kraujo forminių elementų - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekį, tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšį. Taip pat gali būti nustatomos netipinės ląstelės (pvz., LUC - didelės nespecifinės ląstelės). BKT leidžia aptikti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip uždegimai, mažakraujystė, taip pat padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas.
Norint jį suprasti, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai. BKT yra skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekiui kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis.
Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą. Jei tyrimo rezultatai rodo galimą patologiją, gydytojas gali paskirti išsamesnius diagnostinius tyrimus. Jo interpretaciją, kompleksiškai peržiūrėjęs tyrimo rezultatus, atlieka gydytojas.

Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant.
Svarbu paminėti, kad vaikams kraujas dažnai imamas iš piršto, o suaugusiems - iš venos. Kraujas iš piršto nėra grynas, tai - kraujo mišinys, jame yra arteriolių ir įvairių skysčių. Veninis kraujas leidžia gauti išsamesnius rodiklius. Nereiktų gailėti tų vaikučių, reiktų imti veninį kraują, tuo labiau, kad tai netgi mažiau skausminga. Šiuolaikinėse kraujo tyrimų laboratorijose dirba robotai, viskas kompiuterizuota, taigi, tikimybė sumaišyti mėginius ar suklysti yra labai nedidelė.
Bendras kraujo tyrimas parodo skirtingų kraujo sudedamųjų dalių santykį, kiekį, jų dydį bei tūrį. Nors daugeliui šios reikšmės gali nieko labai nesakyti, tačiau pagal jas gydytojas gali įvertinti esamą sveikatos būklę bei identifikuoti tam tikras problemas. Pateikiame pagrindinių kraujo tyrimo duomenų iššifravimą.
Leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra vienas iš pagrindinių uždegimo rodiklių. Tai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Leukopenija (maža leukocitų koncentracija) gali rodyti kepenų pažeidimus, įsisenėjusias infekcijas, blužnies padidėjimą ar pažeidimus bei autoimuninius sutrikimus. Leukocitozė (padidėjusi leukocitų koncentracija) dažniausiai rodo infekciją, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pvz., audinių pažeidimai, alerginiai ar autoimuniniai sutrikimai. Užsitęsęs leukocitų padidėjimas gali kelti įtarimą dėl leukemijos. Vaikams 2-4 metų norma yra 5 - 15,5 *109/l.
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. Jie atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi ir dujų apykaitą. Eritrocitopenija dažniausiai susijusi su anemijomis, o eritrocitozė gali būti dėl dehidratacijos, širdies, inkstų ar plaučių ligų, rūkymo. Rodikliai gali būti padidinti, kai vaiko organizme trūksta deguonies, kai vaikas labai daug prakaituoja, vemia, viduriuoja, kai yra nudegimų, patinimų. Mažesni nei norma rodikliai bendrame kraujo tyrime liudija apie geležies trūkumą (anemiją), baltymo, B grupės vitaminų trūkumą. Norma 2-6 metų vaikams: 3,7 - 4,9 *1012/l.

Hemoglobinas - eritrocituose esantis baltymas, kuris geba prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Sumažėjusi koncentracija dažniausiai siejama su anemijomis, o padidėjimas gali būti stebimas rūkantiems, gyvenantiems aukštai kalnuose, patiriantiems didelį fizinį krūvį. Kartais tai gali būti kraujo ligų ar vėžinių susirgimų požymis. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą. Mažas jo rodiklis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies).
Bene didžiausias galvos skausmas tėvams - hemoglobino (HGB) kiekis vaiko kraujyje. Anot hematologės, šiuo atveju svarbu atsiminti tokius rodiklius:
| Amžius | Norma (g/l) |
|---|---|
| 1 diena | 152-235 |
| 2-6 dienos | 150-240 |
| 14-23 dienos | 127-187 |
| 24-37 dienos | 103-179 |
| 40-50 dienų | 90-103 |
| 2-2,5 mėn. | 92-150 |
| 5-7 mėn. | 101-129 |
| 8-10 mėn. | 105-129 |
| 11-13,5 mėn. | 107-131 |
| 1,5-3 m. | 108-128 |
| 5 m. | 111-143 |
| 10 m. | 119-147 |
| 12 m. | 118-150 |
Jei vaiko kraujo tyrimai nuo normos atsilieka, šeimos gydytojai neretai išrašo siuntimą pas hematologus, siekiant patikrinti, ar aptariamu atveju nėra patologijos. Dažniausiai - geležies stokos anemijos. Vis dėlto, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nuorodomis, savo sveikatos būkle verta rimtai susirūpinti, kai hemoglobino kiekis kraujyje yra mažiau 70 g/l, nepaisant asmens amžiaus.
Hematokritas - apskaičiuojama vertė, nurodanti, koks santykis viso kraujo tūrio sudaro eritrocitai. Šis rodiklis naudingas vertinant organizmo gebėjimą pernešti deguonį. HCT parodo, kiek procentų viso kraujo sudaro eritrocitai.
Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV padidėjimas gali rodyti vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą, toksinį kepenų pažeidimą. Mažėjimas gali būti dėl ilgalaikio geležies trūkumo ar apsinuodijimo švinu. Jei asmuo serga geležies stokos anemija, sumažėja eritrocitų dydis. Tai parodo vidutinio eritrocito tūrio rodiklis.
MCH padidėjimas ar sumažėjimas paprastai seka kartu su MCV. Rodiklio padidėjimą gali lemti kepenų pažeidimai, vegetarizmas, lėtinis alkoholizmas, o sumažėjimą - geležies trūkumas, lėtiniai uždegimai, navikai. Tai yra santykis tarp hemoglobino koncentracijos ir eritrocitų skaičiaus.
Šis rodiklis naudingas vertinant deguonies pernešimo gebą organizme. MCHC mažėjimas gali rodyti hemoglobino sintezės sutrikimus. MCHC padidėja retai, o sumažėja sutrikus hemoglobino sintezei. MCHC pokyčiai rodo sunkią žmogaus būklę.
Leidžia įvertinti eritrocitų variaciją nuo mažiausio iki didžiausio dydžio. Naudingas anemijų diagnostikai. RDW rodiklis rodo skirtumą tarp didžiausio ir mažiausio eritrocito.
Trombocitai - kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Trombocitozė gali būti dėl intensyvaus fizinio krūvio, streso ar lėtinių uždegimų. Trombocitopenija dažniausiai pasitaiko dėl sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose ar jų greitesnio ardymo. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas). Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali rodyti kraujo, kepenų, vėžinius susirgimus.
Šis rodiklis leidžia įvertinti trombocitų dydį ir atsinaujinimo procesus organizme. Paprastai jaunesni trombocitai yra didesni, o jiems bręstant MPV mažėja.
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui tyrimus reikia atlikti kartą per metus, nes išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę. Nuo gimimo - kas metai. Juk įvairiais amžiaus tarpsniais gali atsirasti sutrikimų, kurie nebūtinai pasireiškia ūmiai, jie gali būti lėtiniai, o su amžiumi vis gilėti. Kai tik žmogaus organizmas pradeda funkcionuoti, jau reikia sekti jo būklę.
Vaikams rekomenduojama pasidaryti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir patikrinti kitus parametrus. Esminiai vaikų kraujo rodikliai, kuriuos reikia atlikti kas metai, yra šie: uždegiminiai faktoriai, tyrimas dėl mažakraujystės, cukraus kiekio kraujyje nustatymas, kepenų fermentų tyrimas, inkstų funkcijos tyrimas, nuo 11-12 metų - skydliaukės tyrimas (ir berniukams, ir mergaitėms). Mažiems (2-6 metų) vaikučiams taip pat būtina daryti tyrimus. Vaikai greitai auga, tad pokyčiai taip pat būna greiti.
Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga. Juk tai reiškia, kad virusas yra visame organizme. Ir, aišku, sergantis vaikas gauna daugiau vaistų, kartais ir be reikalo, o antibiotikai kenkia organizmo mikroflorai ir gali pažeisti šalinimo organus - kepenis ir inkstus. Svarbu tikrinti ir sportuojančius paauglius, tuos, kurie dažnai naudoja įvairių maisto papildų. Brendimo amžiuje reiktų tikrinti, ar nėra skydliaukės sutrikimų. Ypač jei vaikai jaučiasi pavargę, juos kamuoja nemiga, sutrinka mokymasis.

Norint gauti tikslius rezultatus labai svarbus tinkamas pasiruošimas prieš tyrimą. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytis visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų. Šeimos gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, norint gauti kuo tikslesnius rezultatus:
Svarbu, kad konsultacijos metu su gydytoju aptartumėte visus su sveikata susijusius klausimus. Papasakokite, kokius vaistus, vitaminus šiuo metu vartojate. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį. Sportuojančių ir aktyvesnį gyvenimo būdą gyvenančių žmonių kraujo sudėtis gali kažkiek skirtis, kas yra visiškai normalu.
Kiekvienu atveju norma gali kažkiek skirtis, kadangi ji priklauso nuo kelių pagrindinių aspektų. Pirmiausia, tai būtų amžius, kadangi neretai kūdikiai ir vaikai turi žymiai daugiau arba kaip tik mažiau tam tikrų elementų lyginant su vyresniais žmonėmis. Taip pat rodikliai dar priklauso ir nuo lyties ar netgi rasės bei žmogaus gyvenimo būdo. Todėl ir rezultatai yra vertinami labai individualiai atsižvelgiant į kiekvieną asmeniškai.
Jeigu vienas ar kitas elementas neatitinka nustatytos ribos, nereikėtų nerimauti. Kartais tai gali būti visai normalu. Dėl šios priežasties po tyrimo rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris dar kartą jį išanalizuos bei pateiks savo išvadas. „Ar mes kraujyje matome tam tikrus pokyčius, jei žmogus vartoja vaistus? Taip. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį. Todėl gydytojas, vertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja“, - kalbėjo gydytoja.
Kai kuriems tėvams didelį nerimą kelia eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), tačiau šis parametras yra svarbus tik esant lėtinei ligai: onkologinei arba lėtinėms infekcijoms. Esant ūmiam uždegimui, ypač jei susirgo vaikas, reikia daryti C-reaktyvinio baltymo tyrimą, kuris ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus. Šis baltymas leidžia stebėti dinamiką: greitai didėja, kai būklė blogėja, ir labai greitai mažėja, kai vaikas sveiksta. Būtina tirti ir cukraus kiekį. Net ir jauname amžiuje prasideda diabetas, reikia atkreipti į tai dėmesį, ypač jeigu vaikas labai daug geria ir daug šlapinasi. Vaikams dažniausiai išsivysto I tipo diabetas, deja, dažniausiai ši liga nebūna lengvos formos. Taigi, svarbu nepražiopsoti.
Tam, kad nustatyti, ar žmogus neserga slaptąja tuberkuliozės forma, yra atliekamas naujas tuberkuliozės infekcijos Quantiferon-TB-Gold tyrimas (kvantiferono tyrimas). Jis atliekamas iš veninio kraujo. Šio tyrimo vaikams nereikia daryti kas metai, užtenka patikrinti kartą per trejus metus. Anksčiau įprasta „mantu“ reakcija tuberkuliozės iš tiesų neparodo, jos patikimumas - tik 50 proc.