Liutauras Balsys: Kūnovaros Autorius ir Baltiškosios Pasaulėžiūros Puoselėtojas
Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomią asmenybę - Liutaurą Balsį, aptardami jo gyvenimą, veiklą ir indėlį į Lietuvos kultūrą bei visuomenę. Straipsnyje remsimės įvairiais šaltiniais, siekiant pateikti kuo išsamesnį ir informatyvesnį portretą.
Liutauras Balsys - psichologas, kūnovaros autorius, siejamas su baltiškos sąmoningos sveikos gyvensenos puoselėjimu. Jo veikla apima ne tik fizinio kūno stiprinimą, bet ir dvasinio tobulėjimo paieškas, remiantis lietuvių pasaulėžiūra ir tautinės kultūros tradicijomis.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Dvasinės Paieškos
Informacijos apie ankstyvąjį Liutauro Balsio gyvenimą ir išsilavinimą pateikta nedaug. Tačiau žinoma, kad jis domėjosi psichologija ir žmogaus dvasiniu pasauliu. Jo domėjimasis Vydūno asmenybe ir filosofija rodo ankstyvą polinkį į dvasines paieškas.
Liutauras Balsys 20 gyvenimo metų paskyrė Rytų dvasiniams mokymams, pradedant Rytų kovų menais (kai buvo vos penkiolikos), baigiant dzenu ir Šaolinio vienuolių praktikomis. Prieš 20 metų jis atrado, kad visa tai, ko žmonės taip ieško Rytuose, slypi baltiškoje dvasioje, mūsų baltiškose šaknyse. Ir kad visai neverta baltiškojo ąžuolo gilei šlietis prie banano medžio.
Kūnovara: Kūno ir Dvasios Harmonijos Sistema
Liutauras Balsys yra kūnovaros - unikalios kūno ir dvasios stiprinimo sistemos, paremtos baltiška pasaulėžiūra, autorius. Kūnovara apima ne tik fizinius pratimus, bet ir dvasines praktikas, siekiant suderinti kūną, jausmus ir mintis.
Kūnovaros Esmė ir Tikslai
Kūnovaros terminas sukurtas sudūrus du žodžius - „kūnas“ ir „vara“. „Vara“ apima tiek fizinį kūną, tiek vidinę energiją. Kūnovaros tikslas - įjungti vidinę energiją, pajusti savo kūną, gamtą ir žmones, patirti pokytį ir darniai būti su visuma.
Kūnovaros Metodika ir Apranga
Kūnovaros pratybos apima ritualus, dinaminius pratimus ir jausmų atvėrimo praktikas. Pratimai atliekami basomis, dėvint specialius drabužius iš lino ir vilnos. Grupei mokytinių vadovauja pats L. Balsys - varonis (energijų valdymo treneris).
Kūnovaros pratybose nuolatiniai mokytiniai dalyvauja apsirengę specialius drabužius - plačias lino kelnes, marškinius ir vilnos liemenę. Šiuos drabužius pagal L. Balsio sukurtą dizainą siuva marijampolietė Daiva Kulvinskienė. Ši apranga užtikrina gerą savijautą, nes judant išsiskiriantis prakaitas susigeria į liną, o vilna neleidžia kūnui atvėsti.
Kūnovaros Nauda
Kūnovara padeda stiprinti kūną, gerinti savijautą, pajusti savo ašį ir išlaisvinti jausmus. Ji moko susitelkti į teisingą kūno pusiausvyrą, pasiekti abiejų kūno pusių dermę ir atsikratyti baimės.
Baltiškoji Pasaulėžiūra ir Tautinės Kultūros Puoselėjimas
Liutauras Balsys savo veikloje remiasi baltiška pasaulėžiūra ir tautinės kultūros tradicijomis. Etnopsichologas tikina: ką išgyveno ir emociškai jautė mūsų protėviai, galime pajausti per baltų paveldą - meną, simbolius, įspūdžius.
Liaudies Žaidimų Reikšmė
L. Balsys teigia, kad senieji lietuvių liaudies fizinio, psichinio ir emocinio lavinimo būdai padeda suprasti du seni leidiniai - 1956 m. Vytauto Steponaičio išleista knyga „Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos“ bei 1914 m. leidinys „200 žaidimų“.
Anot L. Balsio, žaidimas senovėje buvo ne pramoga, o būdas mokyti tautą ir tvirtinti vaikus nuo mažumės. Vaikai buvo mankštinami, mokomi veiksmų, reikalingų užsiimti tam tikru amatu, ir lavinamas protas mįslėmis.
ŽMONĖS, KURIE KALBĖJO LATVIŲ KALBA KĄ JI PASAKĖ? #latvių #latvija #išversti #išverstišią #kalba
Baltų Dvasinis Paveldas: Gilinimasis į Šaknis
Liutauras Balsys, laikantis save baltų dvasininku, baltų kunigu ir druviu, kategoriškai neigia mitus esą mūsų protėviai buvę pagonys ir stabmeldžiai. Priešingai, mūsų protėviai, sako dvasininkas, buvę giliai tikintys, plataus kosmogoninio tikėjimo išpažintojai. „Dvasinis troškulys yra amžinas, jo negali patenkinti iš karto“, - sako Liutauras Balsys. „Dvasinis paveldas - tai mūsų kūrybinės galios.“
„Paveldas“ ir Jo Prasmė
Anot L. Balsio, jau pats žodis „paveldas“ savyje slepia gilią prasmę: tai, kas yra po velėna, tai yra paslėpta. „Tik mes nebemokame lietuviškai atrasti savo šaknų, o kalba leidžia įeiti giliai....“, - sako etnopsichologas. „Šis jausmas yra labai stiprus, o apeiti jausminės savo prigimties dalį man net psichologo išsilavinimas neleistų“, - teigia pašnekovas.
„Druvis“ Prieš „Pagonybę“
Žodis „druvis“, pasiskolintas iš prūsų kalbos, anot L. Balsio, reiškia „tikybą“, o „druvingis“ - „tikintysis“. Yra teigiama, kad lietuvių kalboje žodžio „tikintysis“ anksčiau nebuvę, ir kad žodis „tikėjimas“ greičiausiai yra naujadaras. Lietuviai net krikščionis vadinę meldžionimis - tais, kurie meldžiasi.
„Pagonybės terminas įvardija netikintį, net metraščiuose pagonimis buvo vadinami tamsuoliai, nepažįstantys Dievo. Tuo tarpu druvis reiškia tikybą. Ir sakyti, kad mano protėviai buvo tamsuoliai, pagonys, nepažinę šviesos ir Dievo, man yra skaudu ir nepriimtina...“, - tikina baltų kunigas.
Gamtos Sakralumas ir Baltų Kunigai
Pats žodis „stabmeldystė“, anot L. Balsio, nurodo stabą, bet nei ąžuolas, nei kitas medis nėra stabas. Ir nesą nė vieno tikro istorinio liudijimo, kad baltai turėtų ratą stabų, kaip, pavyzdžiui, Egipte ar Graikijoje. „Šiuo atveju ąžuolai - tik tarpininkai ar vieta, kur žmogus gali kontempliuoti Dievą. Juk mes puikiai žinome, kaip mūsų biologinė struktūra jaučiasi gamtoje - mes nusiraminame, susideriname, pasiekiame visuotinę darną“, - tikina etnopsichologas.
L. Balsys neslepia gavęs baltų kunigo iniciaciją arba pašventimą ir sako, kad tokių, kaip jis, Lietuvoje yra daugiau, tačiau tai nėra plačiai viešinama. „Kai jūs pamilstate, turbūt neklausiate, ar man galima pamilti. Bet paskui jūs bandote įteisinti savo santuoką... Taip atsitinka ir dvasininkui - kai atrandi savo prigimtines dvasines šaknis, sau meluoti nebeišeina, tu turi tai įvardinti“, - apie baltų dvasininkų luomą kalba L. Balsys. Baltų kunigai pagal baltų pasaulėžiūrą krikštija vaikus, sutuokia poras, dalyvauja laidojant. „Tai yra baltų pasaulėžiūra, ir ne aš ją sugalvojau....“, - sako L. Pašventimas į dvasininkus, anot pašnekovo, yra tikrosios dvasinės šviesos ieškojimas viduje.
„Keistas jausmas, kad ieškai dvasingumo pasaulio pakraštyje, o randi, kad visa tai mes, baltai, turime patys. Bet ir dabar lietuviai blaškomės, ieškodami atsakymų, atseit, mes nieko neturėjome, bandydami susiurbti mums svetimas technikas, kažkieno sukurtas technologijas, nors patys visada buvome ir esame labai kūrybinė liaudis“, - sako L. Balsys.
Aktyvi Visuomeninė Veikla ir Renginiai
Liutauras Balsys aktyviai dalyvavo Vydūno draugijos veikloje. Jis dalyvavo diskusijose apie Vydūno filosofiją, jo požiūrį į gyvąjį tikėjimą ir krikščionybę. 2012 m. balandžio 12 d. jis buvo renginio svečias, kur pasidalino savo įžvalgomis apie Vydūno žmogaus sampratą ir jo regėjimus. 2012 m. vasario 9 d. jis įsijungė į diskusiją su mitologu D. Razausku apie gyvąjį tikėjimą. Tų pačių metų kovo 8 d. dalyvavo pokalbyje-diskusijoje apie Vydūną ir krikščionybę.
Liutauras Balsys Baltasis, etnopsichologas, baltų dvasininkas, Šiauliuose skaitęs paskaitą apie baltų dvasinį palikimą, susirinkusiems iškėlė daugiau klausimų, nei į juos atsakė. „Klausimas, ar galima rasti baltų dvasinį palikimą, yra labai individualus ir kiekvienas į jį atsako pats. Aš radau“, - sako vyras.
Šventų Žvakių Liejimo Apeigos
Etnopsichologas, baltiškos „Darnos“ mokyklos įkūrėjas Liutauras Balsys Baltasis jau daug metų lieja šventas žvakes su savo mokiniais. Kaip liejamos šventos, maldomis užkalbėtos žvakės, kokias būsenas turi savyje pasiekti žvakonis, kad nuo 27 blogybių užkalbėta žvakė įgautų maginę galią saugoti, pasakoja ir rodo gyvai Liutauras Balsys Baltasis.
Norinčius pasiklausyti ar net mokintis šios šventos dvasinės praktikos ir tapti mokiniais, kviečiame Sausio 30 d. 18:30 val. Vasario 3 d. šeštadienį numatyta liejimo apeiga (tik iš anksto užsiregistravusiems).
Norintys sau užsisakyti energetinius seminarus, įsigyti pozityviosios psichoterapinės tematikos knygučių gali registruotis ir kontaktiniam seminaro būdui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
