Kultūrinis gyvenimas ir ugdymo procesai dažnai persipina netikėtose formose. Nors Giedrės Barmenės, kaip buvusios darželio auklėtojos, patirtis yra susijusi su darbu su vaikais, jos indėlis į ugdomąją bei kultūrinę aplinką dažnai atsispindi per įvairius meninius projektus, kuriuose svarbus vaidmuo tenka jaunajai kartai.
Meninės veiklos kontekste, pavyzdžiui, ruošiant spektaklius vaikams, itin svarbus tampa edukacinis požiūris. Prieš spektaklio premjerą, „Pasakos be pavadinimo“ kūrėjai pakvietė miesto darželių ir mokyklų auklėtinius dovanoti nebereikalingas, išaugtas ar poros neturinčias pirštines ir sulaukė daugybės norinčių prisidėti.

Tokios iniciatyvos pabrėžia auklėtojų ir pedagogų gebėjimą įtraukti vaikus į kūrybinį procesą. Buvusių darželio auklėtojų sukaupta patirtis leidžia jiems sėkmingai dirbti su ugdytiniais įvairiuose kolektyvuose bei meninėse mokyklose. Pavyzdžiui, į spektaklių kūrimą aktyviai įtraukiami Klaipėdos Vydūno gimnazijos bei H. Zudermano gimnazijos auklėtiniai, kurie atlieka įvairius personažų vaidmenis - nuo laumių ir velnių iki berniukų bei mergaičių.
Svarbu suprasti, kaip pedagoginė patirtis transformuojasi į meninę raišką. Štai keletas pavyzdžių, kaip įvairūs kolektyvai prisideda prie švietėjiškos ir meninės misijos:
Pedagoginis darbas, ypač darželiuose, yra pamatas, ant kurio statomas tolimesnis vaiko ryšys su menu. Buvę pedagogai savo patirtį dažnai realizuoja per inscenizacijas, libretų vertimus ar dainų tekstų adaptacijas, kurios vėliau tampa svarbia kultūrinio gyvenimo dalimi.

Visas šis procesas primena sudėtingą muzikinę ar teatro partitūrą, kurioje kiekvienas dalyvis - nuo paties mažiausio auklėtinio iki patyrusio režisieriaus - atlieka savo svarbią partiją. Buvusių darželio auklėtojų gebėjimas kurti šiltą, įtraukiančią aplinką yra neįkainojamas turtas, leidžiantis sėkmingai vykdyti projektus, tokius kaip miuziklų pastatymai ar operos vaikams.