Daugelis žmonių bent kartą gyvenime ant savo kūno pastebi mažus, minkštus, dažniausiai odos spalvos darinius, kurie primena nedideles ataugas ant kojelės. Nors šie dariniai dažniausiai nesukelia fizinio skausmo, jie gali tapti rimta estetine problema arba kelti diskomfortą trinantis į drabužius bei papuošalus. Medicinoje šios ataugos vadinamos papilomomis, ir nors jos yra gerybinės, jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie tam tikrus pokyčius organizme.
Gydytojai dermatologai pastebi, kad pacientai dažnai painioja papilomas su apgamais ar karpomis, todėl imasi netinkamų gydymo metodų.
Papiloma - tai gerybinis odos ar gleivinės navikas, susiformuojantis iš plokščiojo epitelio ląstelių. Paprastai tariant, tai yra odos perteklius, kurio viduje yra jungiamasis audinys ir smulkios kraujagyslės, o paviršių dengia epitelis.
Karpos - tai nedideli gerybiniai sukietėjusios odos ploteliai dažniausiai nelygiu paviršiumi. Jos būna įvairių dydžių, formų ir atspalvių.
Štai pagrindiniai skirtumai tarp dažnai painiojamų odos darinių:
| Darinys | Apibūdinimas | Svarbūs ypatumai |
|---|---|---|
| Papilomos (fibromos) | Minkštos, elastingos, dažniausiai odos spalvos arba šiek tiek rusvos. | Gerybinis odos ar gleivinės navikas, susiformuoja iš plokščiojo epitelio ląstelių. |
| Apgamai (nevusai) | Pigmentinių ląstelių sankaupos. Dažniausiai tamsesni, lygūs arba šiek tiek iškilę. | Retai turi „kojelę“. Apgamo spalva priklauso nuo žmogaus odos pigmento. |
| Virusinės karpos | Kietesnės, šiurkštesnės tekstūros, dažniausiai nelygiu paviršiumi. | Sukeltos žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Dažniau atsiranda ant rankų ar pėdų. |

Pagrindinis „kaltininkas“, dėl kurio atsiranda papilomos, yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje. Skaičiuojama, kad didžioji dalis seksualiai aktyvių žmonių tam tikru gyvenimo tarpsniu užsikrečia šiuo virusu.
ŽPV gali ilgą laiką tūnoti organizme „miegančioje“ būsenoje. Virusas suaktyvėja ir pradeda skatinti odos ląstelių dauginimąsi (kas ir suformuoja papilomą) tik susidarius palankioms sąlygoms. Šios sąlygos apima:
Nors papilomos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, yra tam tikros „mėgstamos“ zonos, kuriose jos aptinkamos dažniausiai. Tai susiję su odos plonumu, drėgme ir trintimi. Dažnai jų atsiranda pažastų ar kirkšnių srityje, po krūtimis, tarpukojyje. Kaklas ir pažastys dėl prakaitavimo ir nuolatinės trinties yra ideali terpė papilomoms plisti.
ŽPV virusas yra užkrečiamas. Jis plinta tiesioginio kontakto metu (oda į odą) arba per bendro naudojimo daiktus (rankšluosčius, kempines), jei ant odos yra mikroįtrūkimų.
Gera žinia ta, kad įprastos odos papilomos retai tampa vėžiniais susirgimais. Daugeliu atveju tai yra tik kosmetinis defektas. Dažniausiai pati papiloma nėra pavojinga žmogui. Tačiau didžiausią vaidmenį vaidina ŽPV, o ypač tuomet, jei tai aukštos rizikos viruso tipas. Kai kurie ŽPV tipai yra susiję su didesne ikivėžinių pakitimų ir onkologinių ligų rizika. Tai ypač aktualu moterims, nes tam tikri ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
Papilomos, nors ir gerybinės, gali sukelti diskomfortą ar tam tikras problemas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos atvejus:
Inovatyvios dermatologijos centro vadovė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė teigia, kad kartą per metus visiems rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dermatologą ir pasitikrinti įvairius odos darinius - ne tik apgamus.
Nors diagnozė dažnai aiški vien pažiūrėjus, gydytojas dermatologas visada turėtų apžiūrėti darinį prieš jį šalinant. Tam naudojamas dermatoskopas - specialus prietaisas, kuris išdidina vaizdą ir leidžia įvertinti darinio struktūrą, pigmentaciją ir kraujagyslių tinklą. Tiriant šiuo aparatu galima pasakyti, darinys geras ar pakitęs.

Šiuolaikinė medicina siūlo keletą greitų ir efektyvių būdų atsikratyti šių darinių. Gydytojai griežtai nerekomenduoja to daryti namuose, nes kyla infekcijos ir randų rizika. Jeigu papiloma nesukelia diskomforto ir yra įprastoje kūno vietoje, jos šalinti nebūtina. Tačiau šalinimas galimas, jei ji yra nuolat dirginama drabužių, kraujuoja, trukdo ar žmogui kelia estetinių problemų.
Galimi papilomų šalinimo būdai:

Vaistinėse galima įsigyti įvairių karpų ir papilomų šalinimo priemonių. Ši medicininė priemonė yra tirštas skystis, skirtas pašalinti odos paviršinius pakitimus (karpas, papilomas), atskiriant juos nuo sveikos odos. Skystis - filmogel su elastinguoju kolodijumi sudaro plėvelę, po kuria veikia karpas ir papilomas naikinančios veikliosios medžiagos, užkertamas kelias išorinei infekcijai. Keratolitinės savybės lemia, jog salicilo rūgščiai sąveikaujant su pieno rūgštimi, yra ne tik pašalinama pati karpa, tačiau kartu su atlaisvintomis ląstelėmis pašalinamas ir sunaikinamas virusas. Salicilo rūgštis turi stiprų keratolitinį poveikį, selektyviai pertraukia gausias keratino baltymų grandines. Ricinos aliejus - minkštinantis bei odos kondicionavimo medžiaga, turi drėkinančių savybių.
Naudojimas: tepti ryte ir vakare tik ant karpos ar papilomos, saugant aplinkinę odą. Leiskite išdžiūti. Saugoti nuo drėgmės. Gydymą kartoti iki visiško karpos ar papilomos išnykimo.
Internete gausu patarimų, kaip šalinti papilomas naudojant actą, česnaką, ugniažolės sultis ar net rišant jas plauku bei siūlu. Bene populiariausias ir dar mūsų močiučių naudotas augalas karpoms naikinti - ugniažolė. Karpą reikia kuo dažniau tepti iš augalo stiebelio tekančiu geltonu skysčiu.
Tačiau gydytojai griežtai įspėja apie liaudies metodų pavojų: Rišant papilomą siūlu, sutrikdoma kraujotaka, tačiau pats procesas trunka ilgai ir yra skausmingas. Papiloma pradeda nekrozuoti (pūti) būdama ant kūno, o tai gali sukelti stiprų uždegimą ir net kraujo užkrėtimą. Mūsų, medikų, patarimas - tas vietas dezinfekuoti ir drėkinti, kad oda galėtų atstatyti drėgmės pusiausvyrą. Tam naudojamos keratolitinės medžiagos - turinčios salicilo, šlapalo.
Nors kontakto su ŽPV išvengti yra gana sudėtinga, tačiau riziką tikrai įmanoma sumažinti. Svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, visavertę mitybą, pakankamą vitaminų D, C ir cinko kiekį, reguliarią fizinę veiklą, pakankamą miegą ir mažinti stresą.
Taip pat patarčiau vengti odos pažeidimų, dėvėti laisvesnius drabužius ir rūpintis higiena: naudoti savo rankšluostį, avėti šlepetes baseinuose ir sporto klubuose, o odą trinties zonose prižiūrėti taip, kad ji būtų sausa ir nepažeista. Apsauga lytinių santykių metu taip pat sumažina viruso plitimo riziką.
Efektyviai nuo ŽPV galima apsisaugoti pasirenkant vakcinaciją. Kai kuriose šalyse dauguma gyventojų nuo šio viruso jau paskiepyti, ir pažvelgus į rodiklius, gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo šio viruso ten yra mažesnis. Optimalus amžius skiepijimuisi yra 11-18 metų, tačiau vakcina veiksminga ir suaugusiems. Reguliarios patikros taip pat yra prevencijos dalis. Net pasiskiepijusios moterys turi reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio pokyčių pagal amžiaus grupės rekomendacijas. Lietuvos skiepų kalendoriuje neseniai atsirado ir skiepas nuo papilomos viruso.

Po papilomų šalinimo procedūros odos priežiūra yra paprasta, tačiau būtina laikytis keleto taisyklių, kad neliktų randų. Pirmiausia, susidariusio šašo negalima krapštyti, lupti ar mirkyti vandenyje - jis turi nukristi pats. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ar soliariumo bent 2-3 savaites po procedūros, nes jauna oda toje vietoje yra labai jautri UV spinduliams ir gali atsirasti pigmentinė dėmė (hiperpigmentacija).