Papilomos ir ŽPV: Ką svarbu žinoti apie atsiradimą, rizikas ir prevenciją, ypač krūtų srityje

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime ant savo kūno pastebi mažus, minkštus, dažniausiai odos spalvos darinius, kurie primena nedideles ataugas ant kojelės. Nors šie dariniai dažniausiai nesukelia fizinio skausmo, jie gali tapti rimta estetine problema arba kelti diskomfortą trinantis į drabužius bei papuošalus. Medicinoje šios ataugos vadinamos papilomomis, ir nors jos yra gerybinės, jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie tam tikrus pokyčius organizme.

Gydytojai dermatologai pastebi, kad pacientai dažnai painioja papilomas su apgamais ar karpomis, todėl imasi netinkamų gydymo metodų.

Kas yra papilomos ir karpos?

Papiloma - tai gerybinis odos ar gleivinės navikas, susiformuojantis iš plokščiojo epitelio ląstelių. Paprastai tariant, tai yra odos perteklius, kurio viduje yra jungiamasis audinys ir smulkios kraujagyslės, o paviršių dengia epitelis.

Karpos - tai nedideli gerybiniai sukietėjusios odos ploteliai dažniausiai nelygiu paviršiumi. Jos būna įvairių dydžių, formų ir atspalvių.

Štai pagrindiniai skirtumai tarp dažnai painiojamų odos darinių:

Papilomų atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinis „kaltininkas“, dėl kurio atsiranda papilomos, yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų pasaulyje. Skaičiuojama, kad didžioji dalis seksualiai aktyvių žmonių tam tikru gyvenimo tarpsniu užsikrečia šiuo virusu.

ŽPV gali ilgą laiką tūnoti organizme „miegančioje“ būsenoje. Virusas suaktyvėja ir pradeda skatinti odos ląstelių dauginimąsi (kas ir suformuoja papilomą) tik susidarius palankioms sąlygoms. Šios sąlygos apima:

• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė arba endokrininės sistemos sutrikimai dažnai tampa papilomų atsiradimo priežastimi. Pavyzdžiui, nėštumo metu hormoniniai pokyčiai taip pat gali skatinti papilomų atsiradimą.
• Mechaninė trintis: Papilomos mėgsta „augti“ ten, kur oda trinasi į odą arba drabužius. Papilomos formuojasi dėl odos dirginimo ar infekcijos patekimo į odą drėgnose, trinties zonose.
• Susilpnėjęs imunitetas: Papilomos dažniau atsiranda tiems, kurių imunitetas yra nusilpnėjęs dėl ligų, streso, žalingų įpročių, vitaminų trūkumo, miego stokos ar tam tikrų vaistų vartojimo. Karpos didelio pavojaus vaikų sveikatai nekelia, tačiau jų sukėlėjas - virusas, o jei vaiko imunitetas nusilpnėjęs, karpos gali išplisti po visą kūną.
• Odos pažeidimai: Tai gali nutikti dėl labai menkų odos pažeidimų - mikroįtrūkimų, trinties, skutimosi.
• Antsvoris ir prakaitavimas: Daugiau rizikos su jomis susidurti turi ir tie, kurių oda dažnai patiria trintį - antsvorio turintys žmonės, aktyviai sportuojantys ar gausiai prakaituojantys.
• Amžius: Vyresni žmonės susiduria su papilomomis dažniau, nes imuninė sistema su amžiumi silpnėja.

Nors papilomos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, yra tam tikros „mėgstamos“ zonos, kuriose jos aptinkamos dažniausiai. Tai susiję su odos plonumu, drėgme ir trintimi. Dažnai jų atsiranda pažastų ar kirkšnių srityje, po krūtimis, tarpukojyje. Kaklas ir pažastys dėl prakaitavimo ir nuolatinės trinties yra ideali terpė papilomoms plisti.

Papilomos ir ŽPV: viruso plitimas ir potencialios rizikos

ŽPV virusas yra užkrečiamas. Jis plinta tiesioginio kontakto metu (oda į odą) arba per bendro naudojimo daiktus (rankšluosčius, kempines), jei ant odos yra mikroįtrūkimų.

Gera žinia ta, kad įprastos odos papilomos retai tampa vėžiniais susirgimais. Daugeliu atveju tai yra tik kosmetinis defektas. Dažniausiai pati papiloma nėra pavojinga žmogui. Tačiau didžiausią vaidmenį vaidina ŽPV, o ypač tuomet, jei tai aukštos rizikos viruso tipas. Kai kurie ŽPV tipai yra susiję su didesne ikivėžinių pakitimų ir onkologinių ligų rizika. Tai ypač aktualu moterims, nes tam tikri ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Papilomos, nors ir gerybinės, gali sukelti diskomfortą ar tam tikras problemas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos atvejus:

• Diskomfortas ir dirginimas: Nors papilomos dažniausiai neskausmingos, jos gali erzinti, ypač jei iškilo ant nuolat liečiamos ar drabužių dirginamos vietos. Pavyzdžiui, jei papiloma yra vietoje, kur ji nuolat kliudoma (tarkime, skutimosi metu, segant liemenėlę ar dėvint aptemptus drabužius), ji gali būti nuplėšta arba įplyšti.
• Infekcija ir uždegimas: Nuplėšta ar įplyšusi papiloma atveria kelią bakterinei infekcijai - vieta gali parausti, patinti, supūliuoti.
• Pakitimai: Svarbu atkreipti dėmesį, jei papiloma staiga pradėjo keisti spalvą (tapo juoda ar tamsiai raudona), sparčiai didėti ar kraujuoti be aiškios priežasties.
• Specifinės vietos: Papilomos, atsiradusios lytinių organų srityje, yra vertinamos rimčiau ir jas būtina apžiūrėti gydytojui.

Inovatyvios dermatologijos centro vadovė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė teigia, kad kartą per metus visiems rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dermatologą ir pasitikrinti įvairius odos darinius - ne tik apgamus.

Odos darinių diagnostika

Nors diagnozė dažnai aiški vien pažiūrėjus, gydytojas dermatologas visada turėtų apžiūrėti darinį prieš jį šalinant. Tam naudojamas dermatoskopas - specialus prietaisas, kuris išdidina vaizdą ir leidžia įvertinti darinio struktūrą, pigmentaciją ir kraujagyslių tinklą. Tiriant šiuo aparatu galima pasakyti, darinys geras ar pakitęs.

Papilomų ir karpų šalinimo metodai

Šiuolaikinė medicina siūlo keletą greitų ir efektyvių būdų atsikratyti šių darinių. Gydytojai griežtai nerekomenduoja to daryti namuose, nes kyla infekcijos ir randų rizika. Jeigu papiloma nesukelia diskomforto ir yra įprastoje kūno vietoje, jos šalinti nebūtina. Tačiau šalinimas galimas, jei ji yra nuolat dirginama drabužių, kraujuoja, trukdo ar žmogui kelia estetinių problemų.

Medicininiai šalinimo būdai

Galimi papilomų šalinimo būdai:

1. Lazerinis šalinimas: Tai vienas populiariausių ir moderniausių metodų. Lazerio spindulys tiksliai nukreipiamas į papilomos audinį ir jį išgarina. Procedūra yra sterili, nes lazeris iš karto uždegina kraujagysles, todėl nėra kraujavimo. Gydymas lazeriu taikomas, jei karpos nepavyko pašalinti kitais būdais.
2. Elektrokoaguliacija (elektros srove): Šio metodo metu naudojama elektros srovė. Specialiu prietaisu papiloma yra „nupjaunama“ ir prideginama aukšta temperatūra. Susidaro nedidelis šašas, kuris po savaitės nukrenta.
3. Krioterapija (užšaldymas skystu azotu): Papiloma yra paveikiama skystu azotu, kurio temperatūra siekia beveik -196 laipsnius Celsijaus. Dėl šalčio poveikio darinio ląstelės žūsta, sutrinka kraujotaka, papiloma pabąla, vėliau patamsėja ir po kurio laiko nukrenta. Procedūros metu gydytojas specialia chemine medžiaga (kartais turinčia skystojo azoto) karpas užšaldo. Odai gyjant įprastai susiformuoja šašas.
4. Chirurginis išpjovimas: Šis metodas taikomas tik labai didelėms papilomoms. Atliekamas vietinėje nejautroje, darinys išpjaunamas skalpeliu, o žaizda susiuvama.

Vaistinės priemonės ir liaudies medicina

Vaistinėse galima įsigyti įvairių karpų ir papilomų šalinimo priemonių. Ši medicininė priemonė yra tirštas skystis, skirtas pašalinti odos paviršinius pakitimus (karpas, papilomas), atskiriant juos nuo sveikos odos. Skystis - filmogel su elastinguoju kolodijumi sudaro plėvelę, po kuria veikia karpas ir papilomas naikinančios veikliosios medžiagos, užkertamas kelias išorinei infekcijai. Keratolitinės savybės lemia, jog salicilo rūgščiai sąveikaujant su pieno rūgštimi, yra ne tik pašalinama pati karpa, tačiau kartu su atlaisvintomis ląstelėmis pašalinamas ir sunaikinamas virusas. Salicilo rūgštis turi stiprų keratolitinį poveikį, selektyviai pertraukia gausias keratino baltymų grandines. Ricinos aliejus - minkštinantis bei odos kondicionavimo medžiaga, turi drėkinančių savybių.

Naudojimas: tepti ryte ir vakare tik ant karpos ar papilomos, saugant aplinkinę odą. Leiskite išdžiūti. Saugoti nuo drėgmės. Gydymą kartoti iki visiško karpos ar papilomos išnykimo.

Internete gausu patarimų, kaip šalinti papilomas naudojant actą, česnaką, ugniažolės sultis ar net rišant jas plauku bei siūlu. Bene populiariausias ir dar mūsų močiučių naudotas augalas karpoms naikinti - ugniažolė. Karpą reikia kuo dažniau tepti iš augalo stiebelio tekančiu geltonu skysčiu.

Tačiau gydytojai griežtai įspėja apie liaudies metodų pavojų: Rišant papilomą siūlu, sutrikdoma kraujotaka, tačiau pats procesas trunka ilgai ir yra skausmingas. Papiloma pradeda nekrozuoti (pūti) būdama ant kūno, o tai gali sukelti stiprų uždegimą ir net kraujo užkrėtimą. Mūsų, medikų, patarimas - tas vietas dezinfekuoti ir drėkinti, kad oda galėtų atstatyti drėgmės pusiausvyrą. Tam naudojamos keratolitinės medžiagos - turinčios salicilo, šlapalo.

Prevencija ir sveika gyvensena

Nors kontakto su ŽPV išvengti yra gana sudėtinga, tačiau riziką tikrai įmanoma sumažinti. Svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, visavertę mitybą, pakankamą vitaminų D, C ir cinko kiekį, reguliarią fizinę veiklą, pakankamą miegą ir mažinti stresą.

Taip pat patarčiau vengti odos pažeidimų, dėvėti laisvesnius drabužius ir rūpintis higiena: naudoti savo rankšluostį, avėti šlepetes baseinuose ir sporto klubuose, o odą trinties zonose prižiūrėti taip, kad ji būtų sausa ir nepažeista. Apsauga lytinių santykių metu taip pat sumažina viruso plitimo riziką.

ŽPV vakcinacija

Efektyviai nuo ŽPV galima apsisaugoti pasirenkant vakcinaciją. Kai kuriose šalyse dauguma gyventojų nuo šio viruso jau paskiepyti, ir pažvelgus į rodiklius, gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo šio viruso ten yra mažesnis. Optimalus amžius skiepijimuisi yra 11-18 metų, tačiau vakcina veiksminga ir suaugusiems. Reguliarios patikros taip pat yra prevencijos dalis. Net pasiskiepijusios moterys turi reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio pokyčių pagal amžiaus grupės rekomendacijas. Lietuvos skiepų kalendoriuje neseniai atsirado ir skiepas nuo papilomos viruso.

Priežiūra po papilomų šalinimo

Po papilomų šalinimo procedūros odos priežiūra yra paprasta, tačiau būtina laikytis keleto taisyklių, kad neliktų randų. Pirmiausia, susidariusio šašo negalima krapštyti, lupti ar mirkyti vandenyje - jis turi nukristi pats. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ar soliariumo bent 2-3 savaites po procedūros, nes jauna oda toje vietoje yra labai jautri UV spinduliams ir gali atsirasti pigmentinė dėmė (hiperpigmentacija).

tags: #papilomos #ant #krutines #kaip #neapkresti #kudikio

• Naudojant Posterisan nėštumo metu
• daugiau apie profesoriaus Rimanto Kėvalo profesinį kelią
• Teisinis reglamentavimas
• Šiaulių vaikų globos namai: kotedžų kompleksas ir šeimynų plėtra
• Kaip reguliuoti pavaras dviratyje