Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmuo ir kompetencijų vertinimas

Ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus etapas vaiko gyvenime, formuojantis jo asmenybę ir pasirengimą ateities iššūkiams. Nuo darželio neretai sakoma, kad „viskas prasideda“, nes būtent čia vaikai pirmą kartą įsilieja į savo mažąją bendruomenę, lavina socialinius įgūdžius, ugdo smalsumą ir atranda žinių pasaulį. Šiame kontekste ypač svarbus yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmuo, nes nuo jų sprendimų priklauso ne tik darbo procesai, bet ir visa bendruomenės atmosfera bei ugdymo kokybė.

Vadovo vaidmuo pedagogų profesiniame augime

Mokytojų profesinis augimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ugdymo kokybę ikimokyklinėse įstaigose. Šiandieninėje švietimo aplinkoje vyrauja nuolatiniai pokyčiai, o mokytojai susiduria su vis didėjančiais lūkesčiais. Todėl būtina nuolat atnaujinti profesines kompetencijas, diegti inovatyvius mokymo metodus ir ugdyti gebėjimą reflektuoti savo praktiką. Vadovas, kaip ugdymo įstaigos vadovas, atlieka reikšmingą vaidmenį šiame procese, kurdamas palankią aplinką profesiniam tobulėjimui, skatindamas bendradarbiavimą ir palaikydamas mokytojų motyvaciją augti.

Tyrimo įžvalgos apie vadovų vaidmenį

Buvo atliktas tyrimas, siekiant atskleisti vadovų vaidmenį, skatinant mokytojų profesinį augimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo teorinėje dalyje nagrinėjamos profesinio augimo ir tobulėjimo, lyderystės svarbos, lyderystės modelių ir jų sąsajų su ikimokyklinio ugdymo kokybe koncepcijos. Analizė grindžiama nacionalinių ir tarptautinių autorių įžvalgomis profesinio tobulėjimo ir švietimo lyderystės srityse.

Empirinėje dalyje, taikant kokybinį tyrimo metodą, buvo atliktos dvi atskiros fokus grupės diskusijos: viena su ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais ir kita su ikimokyklinio ugdymo mokytojais. Diskusijomis siekta išryškinti dalyvių patirtis, požiūrius ir nuomones, susijusias su vadovo vaidmeniu profesiniame augime. Surinkti duomenys buvo transkribuoti, susisteminti ir analizuoti taikant teminę analizę. Buvo nustatyti pasikartojantys modeliai, reikšmingi vienetai ir teminės kategorijos, siekiant atskleisti dalyvių įžvalgas ir jų ryšį su tiriamu reiškiniu.

Tyrimo rezultatai ir išvados

• Profesinis augimas yra efektyviausias, kai grindžiamas praktine patirtimi, refleksija ir vadovo palaikymu.
• Vadovas, kaip profesinis gidas, skatina tobulėjimą, kurdamas mokymosi galimybes, teikdamas grįžtamąjį ryšį ir puoselėdamas pasitikėjimu grįstus santykius.
• Ne visos institucijos siūlo vienodas profesinio augimo galimybes, pabrėžiant poreikį tikslingai stiprinti vadovų kompetencijas šioje srityje.

Pagrindinės išvados atskleidžia, kad vadovo vaidmuo mokytojų profesiniame augime yra esminis. Todėl labai svarbu ugdyti organizacinę kultūrą, orientuotą į nuolatinį mokymąsi, bendradarbiavimą ir mokytojų įgalinimą.

Vadovų kompetencijų vertinimas ir stiprinimas

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) organizuoja informacinį seminarą „Pretendentų į švietimo įstaigos vadovus kompetencijų vertinimas“, kuris vyks ir šiais metais. Ši mokymų programa skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams ir pavaduotojams, siekiantiems stiprinti savo lyderystę, aiškumą sprendimuose ir pasitikėjimą savimi. Kiekvienos ikimokyklinio ugdymo įstaigos priešakyje stovi vadovas, nuo kurio sprendimų priklauso ne tik darbo procesai, bet ir visa bendruomenės atmosfera.

Svarbi programos dalis - specializuoti teisiniai mokymai, kuriuos ves patyrusi lektorė-teisininkė. Jų metu bus aptariami aktualiausi darbo teisės pokyčiai, darbo užmokesčio direktyvos taikymas bei praktiniai aspektai, padedantys vadovams užtikrinti tiek pedagogų, tiek pačios įstaigos interesus.

Kokybiško ikimokyklinio ugdymo gairės

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi aplinkos modeliavimas ir pasiekimų sritys

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Štai keletas pavyzdžių, kaip vaikai pasiekia raidos rezultatus skirtingose amžiaus grupėse:

Ugdymosi kontekstai

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeluojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Sėkmingos ikimokyklinio ugdymo praktikos pavyzdžiai

Šiaulių mieste, tradiciškai pasitikus Tarptautinę mokytojų dieną, apdovanojami metų mokytojai. Tarp jų yra ir ikimokyklinio ugdymo specialistų, kurių darbas puikiai iliustruoja, kokius pasiekimus skatina efektyvus vadovavimas ir nuolatinis profesinis tobulėjimas.

Rasa Šurkienė: Skaitmeninės inovacijos ir įtrauktis

RASA ŠURKIENĖ, Šiaulių lopšelio-darželio „Dainelė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, ypatingą dėmesį skiria saugios, palaikančios grupės atmosferos kūrimui, skatinančiai mokinių bendradarbiavimą, įsitraukimą ir socialinių-emocinių kompetencijų ugdymą. Mokytoja Rasa yra lopšelio-darželio Vaiko gerovės komisijos narė, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisijos narė. Didelį dėmesį skiria skaitmeninių ugdymo priemonių naudojimui ugdymo procese. Aktyviai prisidėjo prie 2025 m. ES programavimo savaitės, surengdama programavimo renginį. 2023 m. tarptautiniame susitikime-viktorinoje su Bulgarijos pradinės mokyklos mokiniais ir pedagogais. Viktorinoje buvo naudojamos mokytojos kurtos skaitmeninės priemonės. Rengia tarptautinius eTwinning projektus ir kokybiškai juos įgyvendina. Rasa parengė ir įgyvendina tarptautinį eTwinning projektą „I think, I do and I am responsible”. Subūrė komandą iš Bulgarijos, Turkijos, Rumunijos ir Lietuvos atstovų.

Laura Zinkevičienė: STEAM ir tarptautiniai projektai

LAUROS ZINKEVIČIENĖS, Šiaulių lopšelio-darželio „Berželis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos, siekiamybė, kad kiekvienas vaikas ugdymo procese patirtų sėkmę. Mokytoja aktyviai įgyvendina STEAM koncepciją - vykdydama STEAM darželis programą organizuoja įvairias STEAM veiklas. Vaikai ugdomi per eksperimentus, konstravimą, technologinius bandymus ir meninę raišką. 2025 m. padėjo savo ugdytiniams ruošiantis dalyvauti respublikinėje priešmokyklinio ugdymo amžiaus vaikų konferencijoje „Augu su STEAM. Inžinerija“ ir tarptautiniame piešinių konkurse „Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“. Laura organizavo ir vedė praktinį seminarą „STEAM, STREAM veiklų ir mąstymo mokyklos metodo taikymas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) procese“ Šakių rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams. Už mokytojos darbą European School Education Platform eTwinning tarptautiniame projekte 2024 m. „First Step to Mathematics with STEAM“, jai suteiktas Nacionalinis kokybės ženklelis, o už darbą European School Education Platform eTwinning tarptautiniame projekte „First Step to Mathematics with STEAM“, „I learn by trying“, „First Step to Mathematics“, suteiktas Europos kokybės ženklelis. Laura vadovauja studentų praktikoms lopšelyje-darželyje.

Projektai ir iniciatyvos ikimokyklinio ugdymo tobulinimui

Projektas „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“ (10-015-P-0001) yra skirtas sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų. Šio projekto trukmė - nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2025 m.

tags: #geriausio #ikimokyklinio #vadovo #rinkimai

• Eglės Daugėlaitės-Kryževičienės pasakojimas apie motinystę ir šeimą
• Išmokite megzti kombinezoną kūdikiui
• Prieglaudos, pagalbos programos ir atsakinga gyvūnų globa
• Teisinė atsakomybė tėvams: vaikas aplinkoje, kur vartojamas alkoholis
• išmokos gimus vaikui ir motinystės išmokos