Gamtamokslinis raštingumas ikimokyklinėje įstaigoje

Programa vykdoma įgyvendinant projektą „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“. Projektas Nr. 10-046-P-0001.

Tyrimu užsibrėžta ištirti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis.

Išsikeltais tyrimo uždaviniais buvo siekiama nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi valstybiniuose dokumentuose ir taip parodyti valstybinį požiūrį į ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą. Taip pat siekta išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai ir taip parodyti, kad Apraše glūdi prielaidos vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi. Be to, siekta parodyti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį ir atskleisti, kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį metodą.

Empyrinis tyrimas ir jo rezultatai

Empyriniame tyrime naudoti metodai - dokumentų turinio analizė, veiklos tyrimas. Tyrimo dalyviai - 4-6 metų vaikai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad paskutinių metų valstybiniuose dokumentuose pradėta kalbėti apie gamtamokslinio raštingumo ugdymo plėtojimą ikimokykliniame amžiuje. O Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė atskleidė, kad Apraše numatyti vaikų ugdymosi pasiekimai sudaro pamatą vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi.

Kad vaikai taptų tvirtomis, užjaučiančiomis ir pajėgiomis asmenybėmis, jiems reikia į žmogų orientuoto, gamtoje vykstančio, turtingo, realaus gyvenimo dalyvavimo.

Skaitmeninės technologijos ir ankstyvasis ugdymas

Įprastas skaitmeninių technologijų naudojimas ankstyvojoje vaikystėje yra raidos požiūriu netinkamas.

Ankstyvasis ugdymas turėtų remti skaitmeninio raštingumo formavimąsi, suteikdamas ugdymo kontekstą, kuriame mažiems vaikams suteikiama sveikatai palankios, realaus pasaulio patirties, padedančios sukurti tvirtus ankstyvojo gyvenimo pagrindus.

Ankstyvosios vaikystės vaikai pirmiausia mokosi per savo pojūčius ir tiesioginę gyvenimišką patirtį. Skaitmeninė kompetencija reikalauja tokių pačių pagrindų. Ją geriausiai ugdo analoginiai pagrindai realiuoju laiku ir erdvėje, pavyzdžiui, smulkioji ir stambioji motorika, vaizduotė, vykdomosios funkcijos, empatija ir kalbos gebėjimai.

Skaitmeninė medija dėl savo pobūdžio nutraukia arba išstumia šiuos vystymosi būdus ir gebėjimus. Pernelyg didelė skaitmeninė stimuliacija silpnina vaikų gebėjimą prasmingai bendrauti su pasauliu, ypač, kai ji naudojama kaip numanomas suaugusiųjų dėmesio, žaidimo ar paguodos pakaitalas.

Skaitmeninis raštingumas yra ilgalaikis švietimo tikslas. Jis prasideda ankstyvoje vaikystėje, kai mokoma stebėti, įsivaizduoti, konstruoti ir prasmingai bendrauti su kitais žmonėmis ir pasauliu. Skaitmeninės technologijos turėtų būti pristatomos po to, kai vaikai įgis tvirtus bendravimo, kritinio mąstymo ir vaizduotės pagrindus (IASWECE, 2025 m.).

Gamtamokslinio ugdymo tikslai ir kompetencijos

Gamtos mokslai suteikia galimybę atsakyti į daugelį žmoniją dominančių ir jai svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijas remiantis įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais.

Ugdymas grindžiamas gamtos reiškinių bei procesų holistine interpretacija ir yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą juos interpretuojant lokaliame ir globaliame kontekste.

Gamtos mokslų pamokų metu atskleidžiama mokslo ir technologijų vystymosi dinamika ir alternatyvos. Mokantis gamtos mokslų yra vertingas atradimų džiaugsmo patyrimas ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį skatinimas.

Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, susikurti naujų žinių, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, naudoti tyrimų metodus ir kt.

Programoje išskirtos 6 pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė.

Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: primenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt.

• Veiksmažodis „primenama“ vartojamas norint parodyti, kad gamtos objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir patirtimi.
• Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina.
• Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo.

Mokymo(si) turinys parengtas atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir gamtamokslinio ugdymo logiką. Pateikiant mokymo(si) turinį siekta nuoseklumo, dermės su kitomis temomis ir kitų dalykų mokymo(si) turiniu.

Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti, kuris mokslininkas padarys reikšmingą indėlį į gamtos mokslų vystymąsi.

Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 1-2, 3-4, 5-6 ir 7-8 klasėms atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir pasiekimų tyrimų rezultatus.

Gamtos mokslų dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per gamtamokslinio ugdymo turinį įgyti kompetencijų pagrindus ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė, pilietiškumo, kultūrinė.

Gamtamokslinės žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai motyvuojami tyrinėti gamtos procesus, pritaikyti gamtamokslinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant gamtos mokslų teoriją ir praktiką, kurti vientisą pasaulėvaizdį.

Gamtamokslinių veiklų metu mokiniams sudaromos sąlygos išsiaiškinti sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo ir asmeninės gerovės sąsajas, formuotis sveikos gyvensenos nuostatas; mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes sveikatai, gamtinei aplinkai įvairiu mastu; skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenines galias.

Gamtamokslinių veiklų metu mokiniai, identifikuodami, nagrinėdami ir spręsdami problemas, susipažįsta su Lietuvos, Europos ir pasaulio gamtos apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, kritiškai vertina žiniasklaidoje ir socialinėse medijose pateikiamą gamtamokslinę informaciją; skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai naudojant išteklius.

Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria gamtos mokslai, kokias problemas sprendžia, kuo remiantis ir kaip formuluojami gamtos mokslų dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos, siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius tam, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras gamtos mokslų svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti.

Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su gamtos mokslų raida ir prognozuoti jų kitimą.

Gamtamokslinio ugdymo turinys pagal klasių koncentrus

1-2 klasių koncentras

• Žmonių įvairovė. Bendri gyvų organizmų požymiai.
• Saugus elgesys. Aiškinamasi, kaip reikia elgtis nepalankiomis gamtos sąlygomis (žaibuojant, pučiant labai stipriam vėjui, esant plikledžiui, labai aukštai ar labai žemai oro temperatūrai, didelei sausrai).
• Augalai. Nagrinėjamos pagrindinių augalo dalių funkcijos; aiškinamasi, kokių aplinkos sąlygų reikia, kad augalas augtų.
• Daiktai ir medžiagos. Aptariamas medžiagų panaudojimas daiktams gaminti siejant su jų savybėmis.
• Šiluma. Išsiaiškinama, kad žmogaus šilumos pojūtis yra subjektyvus, aptariama temperatūros kaip objektyvaus šilumos mato sąvoka. Aiškinamasi, kad kaitinant medžiagą, didėja jos temperatūra, o karšti daiktai perduoda šilumą kitiems daiktams.

3-4 klasių koncentras

• Prisitaikymas prie aplinkos. Nagrinėjamas augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos pagal atskirus kriterijus: aplinkos ypatybes, klimato sąlygas, mitybos būdus, išorinius augalų ir gyvūnų požymius.
• Medžiagų būsenos. Apibūdinamos trys vandens ir kitų medžiagų būsenos. Nagrinėjant pavyzdžius aptariamas formos turėjimas ar neturėjimas, jos kitimas (priklausomai nuo indo).
• Elektros grandinės. Aiškinamasi, kad elektros energija grandinėje gali virsti šviesa, garsu, šiluma ir priversti daiktus judėti.
• Magnetai. Magneto savybės (gebėjimas pritraukti tam tikras medžiagas) susiejamos su jo panaudojimu kasdieniame gyvenime. Nurodoma, kad magnetas turi šiaurės ir pietų polius, tiriama, kaip magnetai veikia vienas kitą.
• Organizmų grupės. Remiantis gyvųjų organizmų skirtingų grupių atstovų pavyzdžiais mokomasi palyginti ir sugretinti išorinius požymius bei elgseną, būdingą šioms pagrindinėms gyvųjų organizmų grupėms: kirmėlėms (sliekams), moliuskams (sraigėms), vabzdžiams, voragyviams (vorams, erkėms), varliagyviams (varlėms), paukščiams, žinduoliams, žuvims, ropliams.
• Dauginimasis ir paveldėjimas. Aptariami augalų skirtingų dauginimosi būdų pavyzdžiai. Skirtingi vystymosi būdai priskiriami atitinkamoms gyvūnų grupėms. Palyginami ir sugretinami žinomų augalų bei gyvūnų gyvenimo ciklai.
• Žmogaus amžiaus tarpsniai. Nagrinėjami žmogaus amžiaus tarpsniai aptariant kūno pokyčius.
• Mitybos grandinės. Aptariami gamtinių miško, pievos ir vandens telkinio natūralių buveinių panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, kas yra mitybos grandinės, mokomasi sudaryti paprastas skirtingų natūralių buveinių mitybos grandines. Aiškinamasi, kokia kryptimi juda energija mitybos grandinėse, koks saulės šviesos vaidmuo mitybos grandinėse.
• Medžiagų naudojimas. Aptariamas medžiagų praktinis panaudojimas siejant su jų savybėmis, naudojimo sąlygomis ar situacija.
• Medžiagų kitimai. Aptariami negrįžtamieji medžiagų kitimai siejant su pastebimais medžiagų pokyčiais, nulemtais puvimo, degimo, rūdijimo procesų, kuriems vykstant susidaro naujos medžiagos, pasižyminčios kitomis savybėmis.
• Jėgos, inercija. Nagrinėjant pavyzdžius, situacijas, aiškinamasi kaip kūno judėjimą ir (ar) formą keičia jėgos: sunkio (Žemės traukos), tamprumo, trinties. Aiškinamasi, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos. Aptariama, kad darbui atlikti reikia panaudoti jėgą, bet žmogus ne visada turi jos pakankamai, todėl naudoja paprastuosius mechanizmus - svertus, skridinius, nuožulniąsias plokštumas.
• Saulės sistema. Aiškinamasi aplink Žemę skriejančių dirbtinių palydovų paskirtis, aptariami pavyzdžiai, kaip žmonės tyrinėja kosmosą.
• Šviesos atspindys ir šešėlis. Tyrinėjama, kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys. Aptariama, kad Mėnulis neskleidžia, bet atspindi Saulės šviesą. Aptariama kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai.

5-6 klasių koncentras

• Žmogaus ir aplinkos dermė. Mokomasi apibūdinti žmogų, kaip gamtos dalį, aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis.
• Medžiagų sudėtis ir savybės. Aiškinamasi, kodėl yra tiek daug skirtingų medžiagų, kas yra cheminis elementas; nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės − molekulės; aiškinamasi kaip dalelės išsidėsčiusios kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose, kaip nuo to priklauso kietųjų kūnų, skysčių ir dujų savybės; apibūdinamos medžiagos agregatinės būsenos ir jų virsmai; jutimo organais ir atliekant bandymus tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas.
• Nacionalinės reikšmės ekosistemos.
• Fotosintezė ir kvėpavimas.
• Mičiniai ir tirpalai.

7-8 klasių koncentras

• Genai ir paveldimumas.
• Garsas.
• Šviesos reiškiniai.
• Optiniai prietaisai. Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų - žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) - jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo ir Džeimso Vebo.
• Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus. Tyrinėjant mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir vienaląsčiai grybai - mielės panaudojami klasikinėse biotechnologijose, fermentuotų produktų (duonos, sūrio, acto, jogurto, giros) gamybai.
• Gyvūnai.
• Augalai. Aptariamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis) kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų.
• Radioaktyvumas. Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija. Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas, jo savybės ir poveikis gyvam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai. Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt.
• Atomų branduolių virsmai.
• Visata ir jos evoliucija. Aptariama Didžiojo sprogimo teorija. Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera.
• Ekosistema. Mokomasi apibūdinti ekologiją kaip mokslą apie gyvų organizmų tarpusavio santykius ir jų ryšius su negyvąja aplinka, ekologijos struktūrinius lygmenis.
• Ekosistemų stabilumas. Mokomasi apibūdinti genetiškai modifikuotų augalų įtaką natūralių ekosistemų stabilumui.
• Gamtinė atranka. Mokomasi apibūdinti evoliuciją kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi Č. Darvino pasiūlyta teorija, kad naujos rūšys atsiranda dėl gamtinės atrankos.
• Evoliucijos įrodymai.

Atsakydamas į klausimus, mokinys A1: įvardija ir paaiškina, ką tiria gamtos mokslai, kokias problemas sprendžia. Nurodo, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius.

A2: paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos kuriamos remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi.

A2: paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi.

A2: paaiškina, kad gamtos mokslų teorijos, modeliai kuriami...

Remdamasis pateiktais pavyzdžiais, mokinys paaiškina, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius.

Mokinys paaiškina, kad gamtos mokslai tiria objektyvias gamtos objektų ir reiškinių savybes ar požymius.

Mokinys paaiškina, kad gamtos mokslai tiria gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei padeda numatyti procesų ir reiškinių pasekmes.

Mokinys apibūdina gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus.

Mokinys paaiškina, kaip gamtos mokslai padeda pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, nuo mažiausio (mikro-) iki didžiausio (makroobjekto)) ir kaip visumą.

Mokinys apibūdina gamtos mokslų galimybes ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus.

tags: #gamtamoksliniu #rastingumas #ikimokyklinis

• Ką veikti su vaikais balandžio 27-ąją
• Kaip užauginti laimingus vaikus
• Sveika ir paprasta kūdikių mityba
• kaip pasveikinti vadovą gimtadienio proga
• kaip pasveikinti vadovą gimtadienio proga