Vaiko globa (rūpyba) yra tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Ji apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Globa (rūpyba) gali būti organizuojama įvairiomis formomis, siekiant užtikrinti geriausias sąlygas vaikui augti:

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Tačiau norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė.
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų, turintis sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas). Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jeigu esate Kauno miesto gyventojas, turite kreiptis į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių (A. Juozapavičiaus pr.).
Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas. Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m.
Nors globa ir įvaikinimas abu skirti likusiems be tėvų globos vaikams, tarp jų yra esminių skirtumų:
| Kriterijus | Globa (Rūpyba) | Įvaikinimas |
|---|---|---|
| Tikslas | Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką biologinei šeimai. Nuolatinės - užtikrinti vaiko gerovę, kai grįžimas neįmanomas. | Suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. |
| Ryšiai su biologine šeima | Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. | Visi biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką. |
| Proceso pobūdis | Gali būti laikinas arba nuolatinis, tačiau vaiko statusas yra globojamas, o ne įvaikintas. | Baigtinis procesas. Santykiai trunka visą gyvenimą. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas. |
| Konfidencialumas | Procesas nėra konfidencialus; biologinės šeimos dalyvavimas yra numatytas. | Įvaikinimo procesas yra konfidencialus. |
| Statusas ir pavardė | Vaikas išlieka savo biologinės šeimos pavardės savininku, jei nėra kitų sprendimų. | Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. |
| Pavyzdys | Gintarė ir Justinas akcentuoja, jog pirminis jų noras buvo įsivaikinti, tačiau į jų šeimą patekę 2 berniukai jiems suteikė ir globėjų statusą. Kadangi vaikų motina, nors ir mažai domisi vaikais, tačiau kartais sudalyvauja susitikimuose, vaikai negalėjo būti įvaikinti. | Įtėviai neturi galimybės atsisakyti įvaikinto vaiko. „Mums svarbu vaikams suteikti ne tik šeimą, bet ir socialinį statusą, kuris padės išvengti diskriminacijos." |
Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje. Svarbu paminėti, kad seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Visada vaiko interesai yra svarbiausi.
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el. paštu. Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.