Bendravimo gebėjimų svarba ir ugdymas ankstyvojoje vaikystėje
Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Šis periodas yra kertinis jų socialinės ir emocinės raidos pamatams, kurie turės įtakos visam tolesniam gyvenimui.
Vis dėlto, tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui. Šie sunkumai pasireiškia įvairiais būdais, pavyzdžiui, iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Kasdienio bendravimo įtaka įgūdžių formavimuisi
Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius. Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Pavyzdžiui, praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais. Tokios situacijos moko juos dalytis, derėtis ir spręsti konfliktus. Per šias kasdienes interakcijas vaikai ugdo esminius gebėjimus:
- Socialinių normų supratimą
- Empatiją ir kitų jausmų atpažinimą
- Konfliktų sprendimo strategijas
- Gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti komandoje
- Savo emocijų ir elgesio kontrolę
Suaugusiųjų pavyzdžio reikšmė
Suaugusiojo pavyzdys yra nepaprastai svarbus vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.
Vis dėlto, šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pavyzdys iš gyvenimo puikiai iliustruoja ugdytojų įtaką: vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Tačiau kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“. Antrasis požiūris skatina vaikus mąstyti ir rasti sprendimus, o ne tiesiog nutraukti jų veiklą.
Efektyvios priemonės bendravimo gebėjimams ugdyti
Yra keletas veiksmingų metodų, kurie padeda vaikams lavinti bendravimo ir socialinius įgūdžius ikimokykliniame amžiuje.
Socialinės istorijos
Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui, pritaikytos jų amžiui ir raidos lygiui.
Vaidmeniniai žaidimai
Vaidmeniniai žaidimai yra dar viena galinga priemonė ugdyti bendravimo įgūdžius. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu, ir nukreipti teisinga linkme.
Šeimos ir ugdymo įstaigų vaidmuo
Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Būtent šeimoje vaikai pirmiausia mokosi bendrauti, spręsti konfliktus ir formuoti santykius. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius. Bendras šeimos ir ugdymo įstaigų darbas užtikrina visapusišką vaiko socialinių ir emocinių gebėjimų plėtotę.
tags: #bendravimo #gebejimai #svarba #priesmokykliniame #amziuje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
