Skydliaukės veikla nėštumo metu: svarba, sutrikimai ir gydymas
Skydliaukė - tai kakle esanti drugelio formos vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energiją ir yra svarbūs fiziniam bei psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo metu.
Ši liauka kartais vadinama intelekto, temperamento ir geros savijautos liauka. Skydliaukė gamina tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3) - hormonus, kurie reguliuoja angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų apykaitą. Šiuos hormonus gaminti skatina tirotropinis hormonas (TTH), kuris išsiskiria iš hipofizės. Išsiskirdamas, TTH skatina skydliaukę išskirti laisvą tiroksiną (FT4) ir laisvą trijodtironiną (FT3).
Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Nėštumo metu skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kur pakankamai jodo, ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.
Hormonų kiekį kraujyje nėštumo metu padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“.
Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.
Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja.
Hipotirozė nėštumo metu
Hipotirozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Hipotirozė organizme išsivysto dėl per mažo jodo kiekio. Suaugusiems žmonėms jodo RPN - 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė.
Hipotirozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.
Lengvo ir vidutinio sunkumo hipotirozė pasireiškia nepakankamu T4 hormono kiekiu kraujyje. Sunkesniais atvejais kraujyje trūksta ir trijodtironino (T3) - pagrindinio aktyvaus skydliaukės endokrininio komponento, veikiančio ląstelių viduje. Kadangi didžiausia T3 dalis pagaminama iš T4, ateinančio iš skydliaukės į periferiją, tai pastarojo hormono trūkumas ir yra dažniausia hipotirozės priežastis.
Pagrindiniai Hashimoto tiroidito požymiai yra padidėjusi skydliaukė, padidėjusi anti-TPO bei anti-TG koncentracija kraujyje. Tiroiditai būna skausmingi ir beskausmiai. Abiem atvejais pasireiškia skydliaukės hipofunkcija. Šis hipotirozės pasireiškimas gali būti greitas - nuo kelių savaičių iki 3 mėnesių.
Skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta. Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.
Hipertirozė nėštumo metu
Hipertirozė (tirotoksikozė) - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.
Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Graves’o liga yra viena dažniausių hipertirozės priežasčių. Dažniausiai serga 20-50 metų amžiaus asmenys. Jos metu randama infiltracinė oftalmopatija, infiltracinė dermopatija, skydliaukės akropachija, simetrinis skydliaukės padidėjimas. Laboratoriniai testai - anti-TPO, anti- TG ir TSHr būna padidėję.
Diagnostika ir laboratoriniai tyrimai
Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Pagrindiniai laboratorinės diagnostikos tikslai yra šie: 1) įvertinti skydliaukės pažeidimą; 2) diagnozuoti to pažeidimo priežastį.
Diagnozuojant hipotirozę, svarbiausi laboratoriniai testai yra laisvas tiroksinas (FT4) ir tirostimuliuojantis hormonas (TSH). Bendras T4 tyrimas taip pat kartais atliekamas. Jautriausias diagnozuojant hipotirozę yra TSH tyrimas. TSH - skryningo tyrimas atliekamas įtarus hipotirozę. Nepastebėti (nustatant vien tik TSH) gali būti tik reti hipofizės arba pogumburis patologijų atvejai, kai TSH koncentracija yra normos ribose.
Vienas svarbiausių skydliaukės veiklos rodiklių yra hormonas tirotropinas (TTH), dar žinomas kaip TSH. Tirotropinas (TSH arba TTH) - tai hipofizės gaminamas hormonas, reguliuojantis skydliaukės veiklą ir skatinantis gaminti skydliaukės hormonus - trijodtironiną (T3) bei tiroksiną (T4). Tirotropinas veikia kaip tarpininkas tarp hipofizės ir skydliaukės. TTH tyrimas - kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas hipofizės gaminamo tirotropino kiekis.
Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Manoma, kad šis TTH kiekio sumažėjimas yra nulemtas gerokai padidėjusios chorioninio gonadotropino koncentracijos, ypač nėštumo pradžioje. TTH kiekio kraujyje normos ribos laipsniškai didėja antrame ir trečiame nėštumo trimestruose, bet reikėtų prisiminti, kad TTH kiekio normos ribos išlieka mažesnės viso nėštumo metu. Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui.
Nėštumo metu svarbūs FT3 ir FT4 hormonai, o ne tik TSH. Laisvo trijodtironino (FT3) tyrimas yra informatyvesnis nei bendro trijodtironino (T3) tyrimas. Esant galimybei reikia skirti laisvo hormono (FT3) nustatymą. Svarbiausias diagnostinis FT3 taikymas - trijodtironino toksikozės diagnozė.
Jeigu yra hipertirozė, tada nustatomas TSH sumažėjimas ir FT4 padidėjimas. Jos metu būtinai padidėja ir FT3. Tačiau apie 5-7% atvejų padidėja tik vienas hormonas - FT3. Tada nustatoma tipiška FT3 toksikozė.
Kada būtina matuoti FT3?
- Nėštumas;
- Subklinikinė hipertirozė;
- Tiroksino perdozavimas gydant hipotirozę;
- T3 hipertirozė.
Jeigu TSH yra sumažėjęs, o FT4 normalus, būtina ištirti FT3. Padidėjusi FT3 koncentracija patvirtina trijodtironino toksikozę (T3 toksikozę).
Gydymas nėštumo metu
Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Hipotirozės gydymas
Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l.
Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.
Subklinikinė SH nėštumo metu nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito. SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu.
Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- skydliaukės simptomų;
- 1 tipo CD;
- anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas;
- nutukimas;
- taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
- skydliaukės ligos giminėje;
- sunkus jodo trūkumas.
Vaistų vartojimo rekomendacijos
Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min.
Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Pogimdyminis laikotarpis
Pogimdyminis periodas gali pasireikšti Hashimoto tiroiditas su hipotirozės simptomais. Šiuo atveju TSH koncentracijos patikrinimas praėjus 6 savaitėms po gimdymo rekomenduojamas kiekvienai moteriai, įtarus skydliaukės patologiją. Beskausmis poūmis tiroiditas pogimdyminiu periodu pasitaiko dažnai. Ši liga dažnai prasideda kaip hipertirozė, vėliau pereina į hipotirozės būklę. Hipotirozė paprastai pati savaime baigiasi per 3 mėnesius.
Nemažai klinicistų rekomenduoja šiuo 3 mėnesių periodu skirti T4 preparatus. Ši rekomendacija taikoma neatsižvelgiant į tai, kad ši būklė susitvarko savaime. Tai grindžiama tuo, kad moteriai pagimdžius kūdikį ir turint beskausmį autoimuninį tiroiditą, reikalinga papildoma hormoninė pagalba esant stresui, padidėjusiam užimtumui, kūdikio maitinimui, nuotaikos svyravimams ir kitiems pokyčiams.
Kai kurių autorių duomenimis, pogimdyminis autoimuninis tiroididas pereina į permanentinę patologiją net 30% atvejų.
Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo.
Skydliaukės ligos ir mityba | Hipertirozė
Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai.
Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai, sako E. Kvedarienė. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.
Ji taip pat pažymi, kad yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. „Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. „Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą“, - pataria gydytoja E.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
