Šunų sveikatos apsauga: reprodukcijos valdymas ir ligų prevencija

Rūpestinga šunų savininkystė apima ne tik kasdienę priežiūrą, bet ir atsakingą požiūrį į jų sveikatą bei reprodukciją. Jūsų keturkojis draugas nusipelno tik geriausio, kai reikia rūpintis. Šunų gydymas visada daugiausia dėmesio skiriama kokybei, o „A-Vet“ klinikoje mes visada teikiame pirmenybę šuns sveikatai ir gerovei. Mes suprantame, koks svarbus yra jūsų šuo, ir padedame visais klausimais - nuo įprastinių sveikatos patikrinimų iki sudėtingų gydymo kursų.

Reprodukcinės sveikatos valdymas: kastracija ir sterilizacija

Kastracija ir sterilizacija yra chirurginės procedūros, atliekamos atliekant bendrąją nejautrą ir premedikaciją. Tai yra procedūros, atliekamos lytiniuose organuose skirtos užkirsti kelią dauginimuisi. Beje, jos teikia daug naudos sveikatai.

Aptariamos procedūros ir pavadinimų dalys sukelia daug nesusipratimų. Visuotinai priimta, kad patelės sterilizuojamos, o patinai kastruojami. Tai klaidinga nuomonė. Abi procedūros gali būti atliekamos tiek pateliams, tiek patinams. Taip, patelės gali ir turi būti kastruotos.

Sterilizacija vs. Kastracija

Sterilizacija atima dauginimosi galimybę. Tai neslopina hormonų gamybos, todėl nepakankamai sumažina ligų riziką, tokių kaip lytinių organų vėžys, gimdos uždegimas, cistos ir kitos. Sterilizacija taip pat nesuteikia 100% garantijos, kad nebus apvaisinimo.

Sterilizacija patinams apima sėklinio latako perrišimą arba išpjaustymą jo nepašalinant. Patelėms ši procedūra apima kiaušintakių perrišimą arba išpjaustymą jų nepašalinant.

Kastracijos procedūra, tai vienintelis patikimas būdas atimti tiek patelių, tiek patinų dauginimosi sugebėjimus. Be to, slopina hormonų gamybą ir yra atsakingi už lytinį ciklą (įskaitant rują), bei kitokį dauginimosi elgesį - porivimasi, teritorijos žymėjimą.

Kada atlikti procedūrą?

Visada klauskite veterinarijos gydytojo apie kastraciją. Procedūrą geriausia atlikti kuo greičiau, katę kastruoti rekomenduojama prieš pirmąją rują, maždaug 4 mėnesių amžiaus. Prieš kastraciją reikia atlikti būtinus tyrimus, kad anestezija vyktų be komplikacijų.

Jei įmanoma pasirinkti gydymo metodą, pateles rekomenduojama kastruoti - kates- šoniniu metodu, kai pooperacinė žaizda yra labai maža, o katei sunku prie jos prieiti.

Kai kurie šaltiniai pataria kalę kastruoti iki pirmosios rujos. Tačiau reikia turėti omenyje, kad moteriški hormonai turi įtakos organizmo formoms ir iškastravus iki pirmosios rujos (subrendimo) kalytę gali likti vaikiška paauglė, ilgakojė manekenė. Dėl to kai kurie veterinarai siūlo kalę kastruoti tuoj po pirmosios rujos, kai kalė truputį pastambėja, paapvalėja, įgauna „suaugusios moteriškės“ formas.

Rujos ciklas ir nepageidaujamo vaikingumo prevencija

Kalytės rujoja maždaug kas pusmetį (išskyrus kai kuriuos vilkų ir šunų mišrūnus ar tokių veislių kaip čekoslovakų vilkšuniai atstovus, kurių kalės dažnai rujoja kartą metuose). Tuo metu gamtos šauksmas būna labai stiprus - šeimininkams pasivaikščiojimo metu tenka vaikyti įkyrius gerbėjus, o anksčiau buvusi paklusni augintinė stengiasi pasprukti ir skubiai susirasti „jaunikį“.

Bandymas išvengti nepageidaujamo vaikingumo šeimininkui sukelia didelį stresą, tačiau galima pasirūpinti tinkama „apsauga“ ir nervintis teks mažiau.

Kas yra toji ruja?

Kalės lytiškai subręsta 6 - 18 mėn. amžiaus, mažų veislių greičiau, didelių - vėliau. Ruja gali trukti 5 - 21 dieną. Rujos etapai yra keli:

1. Priešrujo (proestrus) metu pabrinksta patelių lytinės lūpos, pasirodo kraujingos išskyros, kalytės dažnai laižosi „tą vietą“, kartais dažniau šlapinasi, aplink jas pradeda sukiotis „jaunikiai“. Išskyrų kiekis gali būti gana įvairus, kai kurios kalytės praktiškai viską susilaižo, kitoms šiuo metu geriau mūvėti specialias kelnaites. Vienos tampa agresyvesnės, kitos - neklusnios ar susijaudinusios. Priešrujis trunka apie 9 dienas (kartais 2-25 d.). Šiomis dienomis kalytė dar nevaisinga.
2. Tikroji ruja (oestrus) reiškia, kad kalė pasiruošusi kergtis. Paprastai šis etapas trunka 5 - 9 d. (kartais 1 - 20 d.). Išskyros tampa bespalvėmis ar rausvomis. Kalytė prisileidžia patinus, jiems prisiartinus (ar padėjus ranką ant strėnų) stovi ramiai, uodegą suka šonan. Augintinė gali bandyti pabėgti nuo šeimininko. Šiame etape šunys gali būti itin išradingi, tad geriau kalytę itin atidžiai prižiūrėkite.
3. Porujis (diestrus) prasideda pasibaigus tikrajai rujai. Jo metu dingsta išskyros, prarandamas patinų susidomėjimas, kalytės jau negalima apvaisinti. Trunka 30 - 60 dienų.
4. Tarprujis (anestrus) - galutinis rujos etapas, jo metu augintinė būna „normali“. Trunka 7 - 10 mėn. Jam pasibaigus, rujos ciklas kartosis iš naujo.

Apsaugos priemonės rujos metu

Apsaugos priemonės. Augintinę laikykite uždarytą. Rujos metu pasistenkite, kad ji neturėtų galimybės pasprukti - jei kieme laikoma kalytė kartas nuo karto geba išsprūsti ir palakstyti gatvėje, rujos metu ji tikrai pasistengs tai padaryti. Jei „mergina“ gyvena aptvertame kieme ar voljere, nepasitikėkite tvora. Faktas, kad Jūsų kalytė negali iššokti laukan, dar nereiškia, kad joks „princas“ nesugebės prasibrauti vidun. Kai kurių atkaklių „donžuanų“ niekas nesulaikys.

Jei namie auginate skirtingų lyčių šunis, rujos metu teks juos atskirti, arba galite viskam pasiruošti iš anksto ir bent vieną iš jų kastruoti.

Rujos slopinimui kartais naudojami hormoniniai preparatai, dažniausiai sukurti progestinų (hormonų, naudojamų kaip kontraceptikai) pagrindu. Prieš duodami jų savo numylėtinei būtinai pasitarkite su veterinarijos gydytoju, įvertinkite visus „už“ ir „prieš“ (juk jie gali padidinti gimdos uždegimų ar onkologinių ligų tikimybę). Tokių preparatų negalima skirti sergant gimdos, skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, esant pieno liaukų augliams.

Rujos metu augintinei galima duoti chlorofilo tablečių - jos neutralizuoja kalės kvapą rujos metu (taip pat ir šiaip nemalonų kvapą). Tik pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, kuris nurodys tikslią dozę. Kai kurie savininkai sritį apie pauodegį patepa mentoliu - tai gali slopinti rujos kvapą. Yra ir specialių komercinių preparatų, slopinančių kalės rujos kvapą.

Skirkite augintinei daugiau laiko, rujos metu jokiu būdu nepaleiskite jos lauke be pavadėlio. Gal įprastomis sąlygomis tai labai klusni ir protinga kalytė, tačiau hormonams susukus galvelę, ji gali neklausyti jūsų šūkavimų. Patinėlis, pajutęs veistis pasiruošusią kalę, taip pat gali tapti nekontroliuojamas, kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų Jums. Beje, patinas rujojančią kalę gali užuosti poros kilometrų atstumu.

Kaip kalyčių apsaugos priemonė vis labiau populiarėja specialios kelnaitės, į kurias dedami įklotai, taip pat specialūs vienkartiniai vystyklai. Šios priemonės apsaugos ir Jūsų baldus bei grindis nuo dėmių - tai itin aktualu auginantiems tas kalytes, kurios, kurios prasčiau pasirūpina savo higiena. Svarbu, kad toji „apsauga“ būtų patogi, pritaikyta augintinės dydžiui, gerai sugertų skysčius. Tiesa, palaidos lakstyti su kelnaitėmis augintinės vis viena geriau neišleiskit - kai kurie patinai per daug nesismulkina ir tuos „skaistybės diržus“ lengvai nudrasko.

Jei gyvūno nesiruošiate veisti, labai gera išeitis - chirurginė intervencija. Operacija nesudėtinga, jos metu patelėms pašalinamos gimda ir kiaušidės, patinams - sėklidės.

Vaisingumo valdymas ir veisimo pagalba

Ar patiriate problemų dėl šunų poravimas? Norint veisti savo augintinį, būtina jam atlikti sveikatos tyrimus (bent jau privalomus), dalyvauti parodose ir gauti tinkamus įvertinimus. Jei planuojate kalytę poruoti, atsiminkite, kad kergimas nėra skirtas tam, kad suteiktų Jums kuo daugiau džiaugsmo ar malonumo. Jei tikite, kad poravimasis šunims yra labai malonus procesas, žinokite: šunys ne žmonės, veistis jie veržiasi vedami instinktų, o malonumo nejaučia. Vaikingumas yra sunkus išbandymas tiek kalytei, tiek jos šeimininkui, o kai kuriais atvejais gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ar net gaišimu.

A-Vet teikia kompetentingus patarimus ir pagalbą poruojant šunis. Mūsų patarimai yra išsamūs ir, be kita ko, apima diagnostiką, kad būtų nustatyta optimali šunų poravimosi diena. Mūsų gydymo būdai remiasi ilgamete patirtimi ir žiniomis, padedant įvairių veislių šunims poruotis. Mūsų atsidavusi veterinarijos gydytojų ir profesionalų komanda padės jums atlikti visą procesą.

Reprodukcijos ir ginekologijos paslaugos

Kai padedame kergti šunis, tai darome per kelias reprodukcijos ir ginekologijos paslaugas. Tai, be kita ko, apima vaisingumo problemų tyrimą, spermos įvertinimą ir nėštumo kontrolę. Šunų apvaisinimą gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, turintys specialių žinių reprodukcijos srityje.

Vaisingumo įvertinimą atliekame, jei kalei sunku poruotis su patinais arba pastoti. Mūsų veterinarijos gydytojai atlieka klinikinę šuns apžiūrą, kad nustatytų anatomines problemas, tokias kaip deformacijos. Įtariama, kad tokios problemos apsunkina poravimąsi. Atliekant tokį tyrimą, dažnai atliekamas makšties tepinėlis ir (arba) progesterono tyrimas.

Nustatyti geriausią laiką veisimui gali būti sudėtinga, tačiau tai būtina planuojant vadą jūsų šuniui. Atliekant veisimo patikrinimą, iš kalės makšties paimamas tepinėlis. Tai turėtų numatyti ovuliacijos laiką, tačiau jis kiekvienam šuniui skiriasi. Todėl sunku tiksliai nustatyti. A-Vet smulkiųjų gyvūnų klinikoje padedame ir patariame dėl optimalaus kergimo laiko.

Tyrimai ir procedūros

• Makšties tepinėlis - tai kalės makšties gleivinės ląstelių tyrimas. Ląstelėms surinkti naudojamas tamponas, kuris uždedamas ant makšties gleivinės. Geriausias laikas imti makšties tepinėlį yra artėjant kalės ovuliacijai.
• Progesterono tyrimas - atliekant progesterono tyrimą, tiriamas kalės kraujas. Progesterono kiekis kraujyje rodo palankiausią poravimosi laiką, kuris dažnai būna kelios dienos iš eilės. Progesteronas palaipsniui didės nuo žemų verčių proestrus iki šiek tiek didesnių ankstyvosios rujos metu. Šis padidėjimas sukels staigų hormono, vadinamo LH, padidėjimą, kuris savo ruožtu sukelia ovuliaciją.
• Spermos įvertinimas - vertinant patino vaisingumą, paimamas spermos mėginys kokybei patikrinti. Mikroskopu įvertinamos kelios savybės. Tai išvaizda, judesiai ir bet kokie defektai.
• Dirbtinis apvaisinimas - dirbtinis šunų apvaisinimas atliekamas nemiegantiems šunims, jiems stovint ant gydymo stalo arba ant grindų. Dirbtinio apvaisinimo metu veterinaras dirbtinai perkelia spermą į kalės lytinius organus. Kateteris arba kamera (endoskopas) yra naudojami spermatozoidams patalpinti į gimdą per gimdos kaklelį. Yra trys skirtingi kalės apvaisinimo būdai. Dirbtinio apvaisinimo kaina gali skirtis.
• Nėštumo diagnostika - jei pagaliau pavyko suporuoti, galite laukti šuniuko atvykimo. Kaip ir žmones, galite nuvežti savo šunį pas veterinarą ultragarsiniam tyrimui. Šunų vaisiaus diagnostika atliekama saugiai, naudojant patikimus įrankius. Ultragarso pagalba galima tiksliai nustatyti nėštumą. Toks tyrimas yra labai patikimas.
• Nėštumo nutraukimas - jei kalytė buvo sukergta neteisingai, medicininiu būdu galima sukelti abortą. Aborto injekcijos kaina skiriasi.

Svarbiausi vaisingumo tyrimai

Apsauga nuo erkių platinamų ligų

Laiku nepasirūpinus gyvūno apsauga nuo erkių platinamų ligų keturkojui gresia dvi rimtos ligos: babeziozė ir anaplazmozė. Pirmosios inkubacinis periodas trunka 14-23 dienas, nors požymiai gali pasireikšti net ir po trijų ar šešių mėnesių. Anaplazmozė pastebima per 10-14 dienų.

„Šių ligų požymiai yra tokie patys ir pastaruoju metu gyvūnai užsikrečia abejomis iš karto: karščiavimas, apatija, apetito stoka, blužnies padidėjimas, rudas šlapimas, atskirais atvejais šlubavimas, prie babeziozės būna baltos gleivinės“. G.Januškevičienė atsimena vieną atvejį, kuomet gyvūno išgelbėti nepavyko. „Šuniukas buvo 7,5 metų, apatiškas, nieko neėdė, akių baltymai buvo gelsvos spalvos, skausmingas pilvas, temperatūra 40°C, šlapinosi rusvai. Gydytas nuo babeziozės keturias dienas visgi nugaišo, nes šeimininkai kreipėsi per vėlai“.

Atkreiptinas dėmesys, kad šunis ir žmones puola tos pačios erkės. Gyvūnai namo gali parsinešti šiuos parazitus, kurie dar neįsisiurbę, bet įsivėlę kailyje. Tokiu būdu yra tikimybė, kad nukritusi erkė pasieks žmogų. Žmonių babeziozė nėra dažna liga. Žmogus susirgti gali įdrėskus ar įkandus užsikrėtusiam gyvūnui: jei įdrėskimo vietoje atsirado bėrimas, padidėjo limfmazgiai, esantys arčiausiai įdrėskimo vietos, skubiai kreipkitės į medikus, nes gali kilti ir kitų komplikacijų. Liga gydoma specifiniais babezijas veikiančiais preparatais. Anaplazmozės požymiai yra labai panašūs į erkinio encefalito pradžią. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sunkiais atvejais - kvėpavimo nepakankamumu ir centrinės nervų sistemos pažeidimu. Nuo babeziozės bei anaplazmozės vakcinų nėra atrasta, todėl belieka tik patiems saugotis erkių įkandimų.

Gyvūnų mylėtojams reiktų įsidėmėti, jog aktyvus erkių sezonas prasideda jau nuo balandžio mėnesio, o pabaiga fiksuojama spalį, tačiau pasak veterinarijos gydytojos būna ir netikėtumų. „Šiais metais mano praktikoje pirmoji erkė įsisiurbė vasario 27 d. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra +5 °C“.

Veterinarė tikina, jog yra girdėjusi įvairių mitų, kurie neva padeda apsaugoti gyvūnus nuo ligas platinančių erkių: apipurkšti visą kailį šlapimu, apibarstyti cukrumi ar druska, pasidaryti tirpalą iš sodos, nukirpti plaukus nuo kojų, po pievas leisti augintiniui tik bėgioti, o į lauką vesti tik naktį. „Šimtaprocentinės apsaugos nėra, bet tinkamai parinkus priemones galima sumažinti riziką augintiniui apsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis. „Vieni šunų augintojai labai rūpinasi savo augintiniais ir visais klausimais konsultuojasi su veterinarijos gydytoju, kiti kreipiasi tik gyvūnui labai rimtai negaluojant. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas augintinis turi savų ypatumų ir bėdų, todėl apsauga nuo erkių yra labai individuali.

Bendra šunų sveikatos priežiūra ir taisyklės

Siekiant užtikrinti gerą augintinių sveikatą ir išvengti ligų, svarbu laikytis reguliarios profilaktikos. Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Vaistus nuo kirmėlių suaugusiems šunims ir katėms reikia skirti du kartus per metus, prieaugliui iki pusės metų - vieną kartą per mėnesį. Pageidautina šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, leptospirozės, o katės - nuo joms specifinių ligų.

Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai.

Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.

Keliaudamas su šunimi arba jį vedžiodamas viešoje vietoje, savininkas arba kitas įpareigotas asmuo privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą (sertifikatą), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai. Vyresnius kaip 4 mėn. šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose. Šunys registruojami specialiuose žurnaluose. Daugiabučių namų ir privačių valdų savininkai, nuolat laikantys vyresnius kaip 4 mėnesių gyvūnus (šunis, kates), per 30 dienų privalo nustatyta tvarka juos įregistruoti. Registracijos galiojimo laikas - vieni metai.

Visais atvejais (gyvūnas išvestas tuštintis, pasivaikščioti ar vedžiojamas viešose vietose) gyvūno savininkas arba vedžiojantis asmuo privalo turi turėti priemones išmatoms surinkti ir jas rinkti.

Draudžiama šunis vedžiotis žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais ir renginiuose su gyvūnais. Šunis rajone bus galima vedžioti tik su pavadėliu, bet be antsnukio. Mieste tik socializuoti šunys galės būti be antsnukio. Specialiai įrengtose aikštelėse šunis galima vedžioti be pavadėlio, bet su antsnukiu (be antsnukio, jei nėra kitų šunų).

tags: #sunu #apsauga #nuo #nevaisingumo

• Kalėdų istorijos prasmė
• Vaikų pasaulio vaizdavimas romane „Lygiosios trunka akimirką“
• Domeikavos ikimokyklinio ugdymo iniciatyvos
• Atraskite Nomedos Kazlaus biografiją
• Teisingas kūdikio žindymas