Šiandieninėje visuomenėje, kurioje senėjimas tampa vis aktualesne problema, slaugos ir priežiūros paslaugų poreikis nuolat auga. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ekonominius motyvus ir geresnes darbo sąlygas, vis daugiau žmonių ieško galimybių dirbti slaugos srityje užsienyje. Daugelis lietuvių, susidūrę su finansiniais sunkumais tėvynėje, vis dažniau žvalgosi į Vakarų Europą, o Vokietija jau dešimtmečius išlieka populiariausia kryptimi ieškantiems darbo slaugos sektoriuje.
Vokietijoje, ypač Frankfurte, veikia daugybė agentūrų, kurios specializuojasi medicinos personalo, ypač slaugytojų ir slaugytojų, įdarbinime senelių priežiūros įstaigose, ligoninėse ir slaugos namuose. Šios agentūros padeda tiek darbdaviams, ieškantiems kvalifikuotų darbuotojų, tiek medicinos specialistams, ieškantiems darbo galimybių Vokietijoje.

Vokietijos įmonės siūlo įvairias paslaugas, susijusias su personalo paieška ir atranka. Kai kurios agentūros specializuojasi konkrečiose srityse, pavyzdžiui, medicinos personalo įdarbinime iš Pietryčių Europos. Jos padeda įmonėms užpildyti laisvas darbo vietas ir tarpininkauja aukštos kvalifikacijos specialistams.
Agentūros teikia įvairias paslaugas, siekdamos palengvinti įsidarbinimo procesą ir darbdaviams, ir darbuotojams. Tai apima:
Kai kurios agentūros taip pat siūlo pagalbą užsienio specialistams, norintiems įsidarbinti Vokietijoje, pavyzdžiui, informaciją apie Mėlynosios kortelės procedūrą. Nuo 2011 metų sėkmingai savo veiklą vykdanti socialines paslaugas teikianti įmonė MERVIDA, kurios specializacija yra senyvo amžiaus žmonių priežiūra namuose, darbuotojus įdarbina Lietuvoje ir siunčia į komandiruotę senjorų priežiūrai Vokietijoje. Ji padeda suorganizuoti transportą iki darbo vietos Vokietijoje ir siūlo legalų bei nemokamą įdarbinimą, priemokas šventiniais laikotarpiais bei standartinį Europos sveikatos ir socialinį draudimą.

Štai keletas įmonių, kurios užsiima personalo paslaugomis Vokietijoje:
Vokietijoje nuolat ieškoma kvalifikuotų medicinos seserų ir slaugių darbui gydymo įstaigose, senelių namuose ir slaugos namuose. Darbo pobūdis gali būti įvairus, pavyzdžiui, senelių priežiūra jų namuose, darbas pagal grafiką. Skelbimų portalai mirga nuo pasiūlymų, žadančių solidų atlyginimą, nemokamą maitinimą ir apgyvendinimą bei socialines garantijas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip ideali išeitis: galimybė ne tik užsidirbti oriai senatvei ar padėti vaikams, bet ir pamatyti kitą šalį.
Pagrindiniai reikalavimai norint įsidarbinti slaugos srityje Vokietijoje apima:
Darbdaviai dažnai suteikia visas socialines garantijas ir siūlo pastovų darbą. Kai kurie darbdaviai siūlo apgyvendinimą ir padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus.
Atlyginimas priklauso nuo kvalifikacijos, patirties ir darbo pobūdžio. MERVIDA atveju, darbo užmokestis priklausys nuo prižiūrimų asmenų skaičiaus, jų sveikatos būklės, darbo patirties bei vokiečių kalbos žinių lygio. Darbo užmokestis bus pervedamas kas mėnesį į banko sąskaitą Lietuvoje. Pirmasis ir dažniausiai pagrindinis motyvas vykti į Vokietiją yra pinigai. Lietuvoje uždirbti 1500 ar 1800 eurų „į rankas“ be specialaus aukštojo išsilavinimo yra sudėtinga, tuo tarpu Vokietijoje tai yra standartinis senelių prižiūrėtojos atlygis. Nors sumos atrodo įspūdingos, nereikia pamiršti, kad dirbant per agentūras (legaliai), dalis pinigų tenka mokesčiams ir pačiai agentūrai. Kita vertus, dirbant šį darbą, atkrenta didžiausios buitinės išlaidos - nereikia mokėti už nuomą, elektrą, vandenį ir maistą.
| Aprašymas | Atlyginimas (per mėnesį, į rankas) | Pastabos |
|---|---|---|
| Senjoras su senatviniu silpnumu ir hipertenzija. Pagalba atsikelti rytais, prižiūrėti valantis dantis ir prausiant veidą bei rankas. | 1890-1950 € | Darbas nedidelėje vietovėje, nuosavame name. Darbuotojui suteikiamas atskiras kambarys ir vonios kambarys. |
| Senjoras su senatviniu silpnumu ir apribotais judesiais. Pagalba apsipirkti, gaminti, skalbti ir tvarkytis. | 1890-1950 € | Darbas nedidelėje vietovėje, nuosavame name. Darbuotojui suteikiamas atskiras kambarys ir vonios kambarys. |
| Močiutė su demencija. Pagalba atlikti asmens higieną, išsimaudyti, apsipirkti, gaminti ir tvarkytis. | 1830-1890 € | Darbas name miesto pakraštyje. Darbuotojui suteikiamas butas palėpėje su atskiru vonios kambariu. |
| Senjora su senatviniu silpnumu ir prasidedančia demencija. Lengva pagalba ar priežiūra, kai valosi dantis, prausiasi ir apsitarnauja tualete. | Nuostatomas individualiai | Darbas 90 kv/m bute didmiesčio pakraštyje. Darbuotojui suteikiamas atskiras kambarys su WC. |
| Mano mamos (79 m.) priežiūra: pagalba namų ruošoje, pasivaikščioti, kartu nueiti apsipirkti ir bendrauti. | 1500 € | Gyventi gražioje Vokietijos pietinėje dalyje (Heidelberg) kotedže, šalia artimųjų. Nuo kovo 1 d. siūloma daug darbo vietų įvairiuose Vokietijos miestų šeimose. |
| Darbo pobūdis ir reikalavimais: Pageidautina bent šnekamasis vokiečių kalbos žinios. | 1200 € | Pagarba bei meilė garbaus amžiaus žmogui. |
Už gražių agentūrų pažadų ir viliojančių eurų sumų neretai slepiasi sudėtinga, emociškai ir fiziškai sekinanti realybė, apie kurią garsiai kalba ne visi. Šiame straipsnyje remiamasi lietuvių ir kitų Rytų Europos šalių piliečių patirtimi dirbant slaugos srityje užsienyje, daugiausia dėmesio skiriant Jungtinei Karalystei ir Vokietijai. Nors pavyzdžiai pateikti iš Jungtinės Karalystės, panašūs iššūkiai gali laukti ir Vokietijoje.

Lietuviai, ieškantys darbo užsienyje, dažnai susiduria su skelbimuose viliojančiais pasiūlymais, žadančiais nesunkų darbą ir gerą atlyginimą. Tačiau realybė dažnai būna kitokia.
Lietuvaitė Saulė, baigusi humanitarines studijas Lietuvoje, išvyko į Angliją ir pradėjo dirbti slaugos namuose. Ji teigia, kad ją patraukė darbas su žmonėmis ir geras anglų kalbos mokėjimas. Tačiau atvykus į Angliją, Saulės iliuzijos greitai išsisklaidė. Ji pateko į intensyvios slaugos namus, kur padėjėjai turėjo dirbti vieni, net su sunkiais pacientais. Pagal Anglijos įstatymus, su keltuvais turėtų dirbti du žmonės, tačiau Saulė prisimena, kaip jai teko vienai kelti kone šimtą kilogramų sveriančią bekoję pacientę. Saulė taip pat pastebėjo, kad slaugos namuose nuolat trūksta personalo, o dauguma darbuotojų yra atvykėliai iš Rytų Europos šalių, kurie nežino savo teisių ir yra išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Už sunkų darbą jiems mokamas tik šiek tiek didesnis nei minimalus valandinis atlyginimas.
Panašią patirtį turėjo ir trisdešimtmetis Erikas iš Lenkijos. Jis atvyko į Angliją tikėdamasis humaniško ir nesunkaus darbo, tačiau susidūrė su realybe, kuri neatitiko jo lūkesčių. Erikas buvo įdarbintas globos namuose, kuriuose gyveno senyvo amžiaus asmenys su psichikos sutrikimais. Daugelis jų buvo agresyvūs, o Erikas nuolat prašė specialių kursų darbui su tokiais pacientais, tačiau jam buvo atsakoma, kad pakanka bendrųjų kursų. Vieną dieną Erikas, šluostydamas pacientą po vonios procedūrų, patyrė smūgius į galvą. Jis bandė pasitraukti, tačiau senolis taikėsi nuplėšti jo akinius. Erikas išsigando ir, nežinodamas, kaip elgtis, parodė senoliui sugniaužtą kumštį. Šį įvykį mačiusi anglė pranešė vadovybei, o Erikas buvo apkaltintas smurtavimu ir jo byla pateko į policiją. Nepaisant to, kad jis paaiškino, jog neturėjo blogų ketinimų, jo kriminalinėje byloje buvo įrašytas įspėjimas, o tai reiškia, kad jis nebegalės dirbti socialinio pobūdžio darbo Anglijoje.
Didžiausias šokas pradedančiosioms slaugėms būna sąvoka „24 valandų priežiūra“. Nors įstatymiškai žmogus negali dirbti be pertraukos, realybėje gyvenimas su pacientu po vienu stogu ištrina ribas tarp darbo ir poilsio. Naktis: Čia slypi didžiausias sunkumas. Jei senolis serga demencija ar nemiga, jis gali keltis 3-5 kartus per naktį, klaidžioti po namus ar reikalauti dėmesio. Pinigai džiugina pirmą mėnesį, tačiau vėliau ateina psichologinis nuovargis. Viena didžiausių problemų - socialinė izoliacija. Moterys atsiduria svetimoje aplinkoje, dažnai mažuose kaimeliuose, kur nėra lietuvių bendruomenės.
Ypač sunku dirbti su demencija ar Alzheimeriu sergančiais pacientais. Tokie ligoniai gali būti ne tik užmaršūs, bet ir agresyvūs, įtarūs. Dažna situacija: slaugė apkaltinama vagyste (nors senolė tiesiog pamiršo, kur padėjo piniginę) arba patiria nepagrįstą pyktį. Reikia geležinės kantrybės ir supratimo, kad kalba ne žmogus, o liga. Ilgainiui tai sukelia emocinį išsekimą, vadinamąjį „perdegimo sindromą“.

Dirbant Vokietijoje, neišvengiamai susiduriama su vokiška kultūra ir mentalitetu. Vokiečiai yra taupūs ir mėgsta tvarką (Ordnung). Tai, kas lietuvei atrodo normalu (pvz., palikti įjungtą šviesą koridoriuje ar ilgiau praustis po dušu), vokiečiui gali sukelti susierzinimą dėl išlaidų. Taip pat skiriasi maisto kultūra: vokiečiai vakarais dažnai valgo šaltus užkandžius (sumuštinius), o pietums renkasi paprastesnius patiekalus nei įprasta lietuviška virtuvė. Svarbus aspektas - santykiai su paciento vaikais. Jie yra jūsų darbdaviai (net jei formaliai dirbate per agentūrą). Kai kurie vaikai lankosi kasdien ir kontroliuoja kiekvieną žingsnį, kiti pasirodo kartą per mėnesį.
Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).

Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
tags: #frankfurto #seneliu #prieziurosi #ir #globos #agentura