Fiziniai pratimai ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams: žaidimai, judėjimas ir sveikata
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama vaiko veikla ir jo gyvenimo forma vaikų darželyje. Žaidimai, kurie turi didelę svarbą ankstyvame amžiuje, yra vienas iš pagrindinių būdų vaikams ugdytis ir vystytis. Jie padeda mažiesiems išmokti naujų dalykų, tobulinti motoriką, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinę raidą. Žaidimas išmoko vaikus bendrauti su kitais, bendradarbiauti, dalintis ir išreikšti savo jausmus. Žaisdami vaikai lavina savo fantaziją, gali įsijausti į įvairias vaidmenų žaidimo situacijas arba kurti savo žaidimus, susipažinti su taisyklėmis, sekti instrukcijas ir mokytis iš savo klaidų. Taip pat žaidimai stiprina problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, yra puikus būdas vaikams išreikšti fizinę energiją, išlaisvinti stresą ir skatinti fizinį aktyvumą.
Visa tai rodo, kad žaidimas yra ne tik malonus laiko praleidimo būdas, bet ir svarbi veikla, kuri padeda darželyje vaikams ugdytis, vystytis ir augti, tobulėti ir linksmai praleisti laiką. Žaidimai stiprina problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, yra puikus būdas vaikams išreikšti fizinę energiją, išlaisvinti stresą ir skatinti fizinį aktyvumą. Žaisdami vaikai įgyja kompetencijų, reikalingų sėkmingam mokymuisi mokykloje.
Žaidimų įvairovė ir nauda
Darželyje žaidžiami įvairūs žaidimai, pavyzdžiui:
- Kūrybiniai žaidimai.
- Išmanieji žaidimai, naudojantys technologijas (kompiuteriai, išmaniosios lentos, robotukai, interaktyviosios grindys).
- Sportiniai žaidimai.
- Edukaciniai žaidimai.
- Strateginiai žaidimai.
Vienas patrauklus ir naudingas žaidimas su ugdytiniais, kuris gali būti įdomus ir mokytojui, yra „Paslėptas talentas“. Šis žaidimas skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savivertę. Jis padeda vaikams suprasti savo vertę ir palaiko jų emocinį bei socialinį vystymąsi.
Fizinis ugdymas ir jo svarba
Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį. Vaikų fizinis ugdymas neatsiejamas nuo visų raumenų grupių lavinimo. Ypač svarbu mankštinti silpnesnes raumenų grupes, pavyzdžiui, pilvo raumenis, kurie užtikrina normalų vidaus organų darbą.
Augant žmogaus organizme mažėja kaulų skaičius. Naujagimis turi apie 400 kaulų, ikimokyklinio amžiaus vaikas apie 300, o suaugęs žmogus - 208. Visi ikimokyklinuko kūną laikantys kaulai yra minkšti ir elastingi, nes kremzlinio audinio juose yra daugiau nei kaulinio. Vaikui augant kauluose mažėja vandens ir jie vis labiau prisisotina mineralinių medžiagų. Fizinis aktyvumas šiame laikotarpyje yra glaudžiai susijęs su taisyklinga kaulų struktūra. Fizinis ugdymas veikia taikydamas gniuždymo ir tempimo jėgas.
Ikimokyklinio amžiaus vaiko širdis yra maža ir silpna, o deguonies bei maistinių medžiagų, kurias perneša kraujas, poreikis yra didelis. Todėl vaiko širdis dirba intensyviau nei suaugusio, todėl pulsas yra dažnesnis, o kraujospūdis mažesnis. Vaiko plaučiai vystosi kartu su krūtinės ląsta, kuri vaikui augant keičia formą. Tuo pačiu keičiasi ir vaiko plaučių forma. Vaiko plaučių tūris yra nedidelis, tai kompensuojama dažnesniu kvėpavimu. Taigi, judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą.
Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia judesių koordinaciją. Vaiko centrinė nervų sistema greitai pavargsta, jam sunku ilgiau sutelkti dėmesį, dėl to vaikas nustoja domėtis net ir patrauklia, tačiau ilgai trunkančia veikla. Fizinė veikla turi būti praturtinama užduotimis intelektui ugdyti, pasauliui pažinti.
Fizinis raštingumas ir taisyklingi pratimai
Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją. Fizinis raštingumas turėtų būti ugdomas ir aktyviai plėtojamas kaip ir kitos pažinimo sritys, pavyzdžiui, mąstymas ar atmintis. Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.
Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie pratimo elementai atliekami neteisingai. Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgsta pasirinkti „W” sėdėjimo pozą, kurioje sėdint/atsigulant pertempiami sąnariai, raiščiai. Jei iš šios pozos pradedamas atlikti koks nors judesys, visas pratimas tampa nesaugiu.
2-7 m. vaikai itin sparčiai lavina bendrąją motoriką. Tad šiuo amžiaus tarpsniu derėtų pasirūpinti vaikų tinkamu pėdos skliauto formavimusi bei plokščiapėdystės korekcija ir profilaktika. Tam didelę reikšmę turi tinkamai parinkta avalynė ir, žinoma, tinkami bei saugūs įvairūs fiziniai pratimai.
Pratimų pavyzdžiai plokščiapėdystės profilaktikai:
- Pratimo tikslas: stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis. Atlikimas: stovint kojų pirštais suimamos juostos/skarelės/ medžiaginės juostelės ir uždedamos ant virvelės.
- Pratimo tikslas: nugaros raumenų tempimas. Atlikimas: gulint ant pilvo, kojų pirštais remiantis į grindis, ištiesti rankas į priekį ir suploti delnais.
- Pratimo tikslas: lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą. Atlikimas: klūpint ant žemės, delnai prie kelių atremti ant frotinių rankšluostėlių į grindis. Rankos slysta į šalis ir vėl grįžta į pradinę padėtį.
Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, didelis dėmesys skiriamas kvėpavimo atkūrimui, stiprinimui, kvėpavimo raumenų treniravimui. Tai tuo pačiu didina atsparumą ligoms, nes vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, kasmet vis daugėja. Koreguojant ir stiprinant kvėpavimo organus, ypač svarbus yra reguliarus fizinis aktyvumas.
Kineziterapijos svarba ir ankstyva intervencija
Gyvenimo būdas per pastaruosius kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė. Nors atrodo, kad per dieną turime daug veiklų, visgi esame tapę sėslesni, mat, daug laiko praleidžiame automobiliuose, vykdami iš vieno taško į kitą, taip pat neįtikėtinai daug laiko ryte suryja ekranai. Vaikai nuo gimimo perima iš tėvų nejudrų gyvenimo būdą. Būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams dėl judesio stokos ar netaisyklingo judėjimo ima formuotis tam tikrų laikysenos nukrypimų.
Ankstyvame amžiuje ryškėja, kurie vaikai turi polinkį į plokščiapėdystę, skoliozę. Dalis vaikų turi pusiausvyros problemų, kai vienos raumenų grupės dominuoja ir dėl to atsiranda judėjimo aparato disbalansas. Kineziterapijos užsiėmimai vaikams yra ypatinga pagalba kasdienėje rutinoje. Darbas su pačiais mažiausiais nėra įprasta kineziterapeuto kasdienybė, tačiau labai svarbus.
Jau nuo kūdikystės galima matyti, kurioms mažylio raumenų grupėms reikia skirti daugiau dėmesio. Nuo mažų dienų mokantis taisyklingo judėjimo galima užkirsti kelią daugybei sveikatos sutrikimų. Stuburas, klubai, pėdos, kojos, rankos... Judesiu gali tvarkyti visą kūną. Ir kuo anksčiau pastebime vienas ar kitas bėdas, tuo sėkmingiau jas galime spręsti. Iki šešerių gyvenimo metų, kol yra intensyviausias vaiko augimo, formavimosi etapas, ir yra pats palankiausias metas judesiu atlikti raumenų grupių korekcijas.
Šeimos vaidmuo ir fizinio aktyvumo svarba
Svarbu, kad visa šeima augtų ta pačia kryptimi, vieni kitus palaikydami, pastiprindami. Pirmiausia išugdyti vaikams įgūdžius judėti nuolatos ir daryti tai taisyklingai. Suaugusius - vaikų tėvus, senelius, brolius ar seses - kviečiame tam, kad vaikai turėtų didesnę motyvaciją sportuoti drauge su šeimos nariais. O suaugusieji drauge mokytųsi taisyklingo judesio ir galėtų individualiai prižiūrėti kaip mankštinasi jų vaikai. Tai labai svarbu. Mes kalbame apie judesio higieną. Jeigu nuo mažų dienų vaikai bus mokomi taisyklingai judėti, tai jiems pravers visą gyvenimą. Kalbu apie kasdienes mankštas, kasdienius, mums įprastus, taisyklingai atliekamus judesius.
Vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų. Ir jei šeimoje nėra nuolatinio fizinio aktyvumo, nėra kasdienio pavyzdžio, tai tie vaikų pasportavimai būna tikrai nepakankami, fiziniai krūviai menki. Suaugusieji - pirmiausia tėvai - turi suprasti, kad mažasis sportininkas turi vienintelį tikslą - laimėti, būti geriausiu. Ir jam tikrai nerūpi taisyklingai atliekami apšilimo pratimai prieš treniruotes ar varžybas, tempimo pratimai po jų ar specialūs balansiniai pratimai toms raumenų grupėms, kurios mažiau aktyvios sportuojant. Mes kalbame apie traumų prevenciją.
Žaidimas yra neatsiejama vaikų darželio dalis, kuri padeda vaikams vystytis ir mokytis per patirtį. Tai suteikia jiems galimybę išreikšti savo kūrybiškumą, mokytis bendradarbiauti ir plėtoti svarbius gyvenimo įgūdžius, kurie vaikui padės ateityje mokykloje bei gyvenimiškose patirtyse. Mokytojui žaidimai - puiki galimybė geriau pažinti savo vaikus, parinkti jų gebėjimų lavinimui tinkamus būdus bei metodus.
tags: #fiziniai #pratimai #ikimokyklinio #ir #pradinio #ugdyo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
