Motinystė po 40: galimybės, iššūkiai ir specialistų rekomendacijos

Vis daugiau moterų pasiryžta motinystei vyresniame amžiuje ir tai jau seniai nebėra išimtis. Vakarietiško gyvenimo modelis paliečia vis daugiau mūsų gyvenimo sričių, neskubama kuo anksčiau kurti šeimų, o vaikai planuojami susitvarkius buitį ir karjerą. Priežasčių tam galima surasti įvairių - moterys siekia išsilavinimo, kopia karjeros laiptais ir tik tada planuoja atžalas. Svarbus faktorius yra ir didėjantis skyrybų skaičius. Daugybė moterų atidėlioja motinystę iki 30 metų ir ilgiau, o tai rodo, kad visuomenė keičiasi - vaikų planavimas vis labiau grindžiamas sąmoningumu, o ne vien biologiniais laikrodžiais.

Nors pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę, specialistai neretai neigiamai atsiliepia apie vėlyvą gimdymą ir mano, kad moteris rizikuoja savo bei mažylio sveikata. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Klausimas „Gimdyti būnant 45 ar ne?“ sukelia daug diskusijų, kuriose moterys skyla į dvi dalis - vienos stojo mūru už gimdymą, kitos teigė, kad per daug pavojinga. O ką apie tai mano specialistai? Griežto atsakymo - taip arba ne - specialistai nepateikia, tačiau įspėja apie galimas grėsmes gimdant tokiame amžiuje.

Biologinis laikrodis ir vaisingumo mažėjimas

Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu:

• ovuliacija yra reguliariausia;
• kiaušialąstės kokybė aukščiausia;
• nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia;
• organizmas greičiau atsistato po gimdymo.

Tyrimai rodo, kad moterys iki 30 metų turi iki 90 % tikimybę pastoti per vienerius metus, jei aktyviai bando. Tačiau biologinio laikrodžio neapgausi - po 25 metų moters organizmas palaipsniui sensta. Mokslu įrodyta, kad kiaušidžių senėjimas prasideda maždaug nuo 28 metų amžiaus, tai reiškia, kad vyksta kiaušialąsčių nykimas ir blogėja jų kokybė. Ypač greitai kiaušialąsčių kokybė pradeda blogėti nuo maždaug 36 metų amžiaus.

Po 35-erių pastojimo procentas smarkiai mažėja, o po 40 metų - tampa mažesnis nei 30 %. Virš 30 metų pastojimo šansai mažėja ir ciklo metu sudaro apie 10 procentų tikimybę. Nuo 35-erių vaisingumas pradeda mažėti, didėja apsigimimų rizika. Esminė to priežastis - suprastėjusi kiaušinėlių kokybė. Moteris gali turėti užtektinai kiaušinėlių, tačiau jie turės kur kas daugiau chromosomų defektų, kurie turės įtakos jų gyvybingumui. Sulaukus 40-ies, 90 proc. moters kiaušinėlių chromosomos jau turi defektų. Artėjant menopauzei, sutrumpėja ir ciklas, o pati menopauzė prasideda tarp 40 ir 60 metų.

Perimenopauzės pradžia gali būti labai įvairi. Vienoms moterims ji prasideda apie 40-45 metus, kitoms 35-40 metus. Perimenopauzė yra įžanga į menopauzę ir gali tęstis nuo 6 mėnesių iki kelių metų. Anksčiau menopauzė prasidėdavo 50-55 metų moterims, tačiau dabar ji „jaunėja“. Normalu, kai menopauzė prasideda apie 45-47 moters gyvenimo metus, tačiau 35-40 metų moters menopauzė laikoma ankstyva menopauze. Dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.

Gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigia, kad jei tokiame amžiuje moteriai dar nebūna įvykusi menopauzė, vyksta kiti procesai - fiziologinis kiaušialąstės senėjimas. Tai reiškia, kad kiaušialąstė sunkiau apvaisinama, zigota sunkiau implantuojasi, o implantavus daugiau šansų, kad gali įvykti persileidimas.

Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Vyrų vaisingumas irgi turi „laikrodį“. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai. Jau labai ilgą laiką yra stebimas vyrų spermos kokybės blogėjimas. Vyro amžius įtakoja tikimybę pastoti. Mažesnis domėjimasis seksu, prasta spermos kokybė ir sutrikusi lytinių hormonų gamyba gali neigiamai veikti vyresnio amžiaus vyrų vaisingumą.

Galimos rizikos ir iššūkiai vėlyvame amžiuje

Kuo vyresnė moteris, anot ginekologų akušerių, tuo didesnė tikimybė nėštumo ir gimdymo metu sulaukti komplikacijų ir sunkumų. Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet kalbama apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui.

Esant vyresniam gimdyvės amžiui didėja hipertenzinių būklių, gestacinio diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos, operacinių gimdymo užbaigimo būdų, perinatalinio mirtingumo, net ir gimdyvės sudėtingų komplikacijų ir mirties tikimybė. Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.

Besilaukiančios vyresnio amžiaus moterys dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis. Nėštumo metu organizmas patiria stresą, dideles hormonų permainas, o jaunas organizmas su šia hormonų audra susidoroja lengviau. Moters senėjimas yra tas veiksnys, kuris lemia didesnę komplikacijų riziką tiek nėštumo metu, tiek gimdant. Reikia nepamiršti, kad kuo vyresnė moteris - tuo sudėtingiau yra pastoti. Vyresniame amžiuje daug dažniau įvyksta persileidimai, tampa sunku pagimdyti laiku, todėl dėl nėštumo komplikacijų reikia nėštumą užbaigti prieš laiką.

Be to, vėlyvas gimdymas pavojingas ir būsimam kūdikiui, nes ženkliai padidėja apsigimimų rizika. Vyresnio amžiaus nėščiosios ir gimdyvės (35 metų ir daugiau) priskiriamos „rizikos grupei“, joms rekomenduojami genetiniai tyrimai dėl galimų vaisiaus apsigimimų. Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu - iki 40 proc. Nuo 35 m. didėja ir Dauno sindromo ar nenormalaus nėštumo rizika.

Tyrimai parodo, kad nėštumas vyresniame amžiuje siejamas su didesne vaiko autizmo, Dauno sindromo ir kitų sutrikimų rizika. 2024 m. „Harvard Medical School“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vyresnių nei 45 metų vyrų vaikai turi 14 % didesnę tikimybę susidurti su autizmo spektro sutrikimais. Taip pat dažniau pasitaiko dėmesio deficito ir kitų neurologinių iššūkių.

Dėl senstant vykstančių kiaušialąsčių ir spermos pokyčių, įskaitant genetinės medžiagos pažeidimus, vyresnių tėvų vaikai turi didesnę apsigimimų ir genetinių anomalijų riziką. Pagal nėštumo priežiūros metodikas, remiantis amžiaus linija, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.

Statistika ir besikeičiančios tendencijos

Gimdyvių amžius Lietuvoje didėja. Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė teigė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį. 2016 metais gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 29,1 metai, 2017 metais - 29,4 metai. 2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kurie yra naujausi, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 metų (2021 m. - 30,3 metų), o vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius - 28,2 metų (2021 m.). Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų, o Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų. Vis daugiau porų renkasi tėvystę po 35-erių, dažnai dėl karjeros, būsto ar finansinių aplinkybių.

Statistiškai, natūralaus pastojimo tikimybė per vieną ciklą 40-42 metų moteriai siekia apie 5-10 %, o po 43 metų - dar mažesnė. Sulaukus 45 m., tikimybė pastoti tėra 3-4 proc. Nėra neįmanoma pastoti, bet praktiškai visais atvejais reikės reprodukcinių technologijų pagalbos, dažniausiai - pagalbinio apvaisinimo (IVF).

Dauno sindromo rizika pagal amžių

Veiksniai, darantys įtaką pastojimui po 40 metų

Pastoti vyresniame amžiuje galima, tačiau sėkmė labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, hormoninės pusiausvyros, gyvenimo būdo ir net partnerio vaisingumo. Nors amžius yra svarbus rodiklis, jis nėra vienintelis lemiantis veiksnys - kai kurioms 42 metų moterims vaisingumas geresnis nei 35 metų moteriai, turinčiai lėtinių sveikatos sutrikimų.

Sveikatos būklė ir hormonų balansas

Norint pastoti, būtina tinkama hormonų sąveika - ypatingą vaidmenį čia atlieka FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas), AMH (anti-Müllerio hormonas), LH, estrogenai ir progesteronas. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko skydliaukės sutrikimų (hipotirozė ar hipertirozė), kurie taip pat turi įtakos ovuliacijai ir kiaušialąsčių brendimui. Net nedideli hormonų svyravimai gali sumažinti pastojimo tikimybę arba sukelti nereguliarų ciklą.

Gyvenimo būdas: stresas, miegas, svoris

Lėtinis stresas veikia hipofizės veiklą ir gali slopinti ovuliaciją net ir sveikame organizme. Nuolatinė įtampa, nepakankamas miegas ar nuovargis gali išbalansuoti ciklą, paveikti lytinį potraukį ir sumažinti hormoninį atsaką. Taip pat labai svarbus svoris: tiek antsvoris, tiek per mažas kūno masės indeksas gali trukdyti ovuliacijai. Tinkamiausias KMI pastojimui - nuo 19 iki 24. Itin žemas ar per didelis svoris dažnai sukelia hormoninius nuokrypius, todėl pastoti gali būti sunkiau.

Vyrų vaisingumas - svarbus lygiai tiek pat

Nors dažnai dėmesys skiriamas moteriai, partnerio vaisingumas taip pat yra esminis. Po 40 metų ir vyrų spermos kokybė gali prastėti - mažėja spermatozoidų kiekis, judrumas, didėja fragmentacijos rizika. Todėl vienas iš pirmųjų žingsnių planuojant nėštumą turėtų būti ir spermos tyrimas, net jei vyras jau turi vaikų - tai leidžia išvengti nereikalingo laukimo ir greičiau rasti tinkamiausią kelią.

Kaip padidinti pastojimo tikimybę po 40 metų?

Pastojimas vyresniame amžiuje reikalauja daugiau sąmoningumo, kantrybės ir išmintingų sprendimų. Geros naujienos yra tai, kad moteris gali padaryti daug - nuo ovuliacijos stebėjimo iki mitybos koregavimo, sveikatos priežiūros ir papildų pasirinkimo.

Reguliari ovuliacijos stebėsena

Vyresniame amžiuje ciklai dažnai tampa trumpesni ar nereguliarūs, todėl tiksliai nustatyti ovuliacijos laiką tampa itin svarbu. Kadangi menstruacijų ciklas sutrumpėja, anksčiau prasideda ovuliacija - maždaug devintą dieną, taigi patartina planuoti intymius santykius maždaug tuo metu. Dauguma moterų ovuliuoja likus maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių. Kūno pokyčiai gali moteriai padėti žinoti, kada ji vaisingiausia. Norint nustatyti ovuliacijos laiką galima matuoti kūno temperatūros ir makšties išskyrų pokyčius (gimdos kaklelio gleivės yra skystesnės, kai moteris yra vaisinga).

Mityba ir vitaminai

Svarbiausi mikroelementai:

• Folio rūgštis (B9) - mažina vaisiaus nervų sistemos defektų riziką. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu.
• Vitaminas D - reguliuoja hormonų veiklą, jo trūkumas gali mažinti pastojimo šansus.
• Omega-3 riebalų rūgštys - gerina hormoninį balansą.
• Antioksidantai - vitaminai C, E, selenas, cinkas, padeda apsaugoti kiaušialąstes nuo oksidacinės žalos.
• CoQ10 - ypač rekomenduojamas moterims po 35 metų, nes gali pagerinti kiaušialąsčių energinį potencialą.

Taip pat svarbu vengti produktų, kurie didina uždegiminius procesus ar trikdo hormonų pusiausvyrą, pavyzdžiui - perdirbtų angliavandenių, cukraus pertekliaus, transriebalų. Reikėtų derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, o nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį.

Fizinė sveikata ir judėjimas

Saikingas fizinis aktyvumas skatina kraujotaką dubens srityje, mažina uždegimus, reguliuoja svorį ir padeda hormonams veikti optimaliai. Rekomenduojami:

• ėjimas, joga, plaukimas;
• specialios pratimų programos moterims, planuojančioms nėštumą;
• judėjimas gamtoje, kuris mažina streso lygį.

Svarbu - vengti intensyvių treniruočių ir išsekimo, nes per didelis krūvis gali slopinti ovuliaciją.

Vengti žalingų įpročių

Tiek planuojant nėštumą, tiek bandant pastoti, būtina atsisakyti:

• Rūkymo - jis mažina kiaušialąsčių kiekį ir kokybę, didina genetinių pakitimų riziką.
• Alkoholio - net ir nedidelis kiekis trikdo hormonų veiklą.
• Per didelio kofeino kiekio - daugiau nei 1-2 puodeliai kavos per dieną gali sumažinti pastojimo tikimybę.
• Stresinių situacijų - lėtinis stresas tiesiogiai veikia hipofizės-hypotalamo-ovarių ašį ir mažina šansus pastoti.

Medicininė pagalba ir specialistų rekomendacijos

Vienas didžiausių mitų, su kuriuo susiduria moterys po 40 metų - „reikia palaukti metus, o tada ieškoti pagalbos“. Toks požiūris galioja jaunesnėms nei 35 metų moterims. Po 40 metų laikas tampa kritiniu veiksniu, todėl delsimas gali reikšmingai sumažinti galimybes pastoti natūraliai.

Kada kreiptis į gydytoją ar vaisingumo specialistą?

Jei moteriai jau yra 40 metų ar daugiau, rekomenduojama kreiptis į vaisingumo specialistą:

• Jei per 6 mėnesius reguliarių lytinių santykių be apsaugos nepavyko pastoti;
• Jei ciklai yra nereguliarūs arba ovuliacija nevyksta kiekvieną mėnesį;
• Jei yra ginekologinių problemų: endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, miomos;
• Jei jau buvo persileidimų arba nevykę nėštumo bandymai.

Pagal visame pasaulyje priimtas rekomendacijas, jei moteris iki 36 metų nepastoja 2 metus, privalo kreiptis į vaisingumo specialistus. Kadangi vis jaunesnėms moterims prasideda perimenopauzė ir menopauzė, Vaisingumo centro specialistų nuomone, tiek laiko laukti nereikia. Nepastojus 6 mėn., nepriklausomai nuo amžiaus, rekomenduojame kreiptis į vaisingumo specialistus. Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo.

Kokie tyrimai atliekami pirmiausia?

Gydytojas dažniausiai paskiria šiuos tyrimus:

• AMH (anti-Müllerio hormonas) - rodo kiaušidžių rezervą;
• FSH ir LH - vertina folikulo brendimą ir ovuliacijos kokybę;
• Estradiolis (E2) - rodo ciklo fazę ir hormonų aktyvumą;
• TSH ir T4 - skydliaukės veikla yra labai svarbi vaisingumui;
• Ultragarsas - vertinamos kiaušidžių struktūros, gimdos būklė;
• Histerosalpingografija - patikrina, ar kiaušintakiai nėra užsikimšę;
• Spermos tyrimas partneriui - būtinas net jei vyras atrodo „visiškai sveikas“.

Remiantis šiais tyrimais, parenkamas optimalus kelias - ar toliau bandyti natūraliai, ar taikyti pagalbinius metodus.

Pagalbinio apvaisinimo galimybės po 40 metų

Kai natūraliai pastoti nepavyksta per kelis mėnesius, o tyrimai rodo sumažėjusį kiaušidžių rezervą ar kitas kliūtis, dažnai rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas (ART - Assisted Reproductive Technology). Po 40-ies tai tampa vienu realiausių kelių į motinystę - ir nors procesas gali būti emocinis, daug moterų pasiekia sėkmę būtent šiuo būdu.

IVF su savo ar donorinėmis kiaušialąstėmis: IVF (in vitro fertilizacija) - tai apvaisinimas mėgintuvėlyje, kai kiaušialąstės ir spermatozoidai sujungiami laboratorijoje, o susiformavęs embrionas perkeliamas į gimdą. Iki 42 metų dar galima atlikti IVF su savo kiaušialąstėmis, jei jų rezervas ir kokybė dar leidžia. Vis dėlto sėkmės tikimybė mažėja su kiekvienais metais - 40-42 metų amžiuje ji siekia apie 10-15 % ciklui, o po 43 - jau tik apie 5 % ar mažiau. Mūsų šalyje kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai moteris yra iki 42 metų. Jei kiaušialąsčių rezervas išsekęs arba buvę IVF bandymai buvo nesėkmingi, gydytojai gali rekomenduoti donorines kiaušialąstes - jų sėkmės rodikliai nepriklauso nuo motinos amžiaus, o pastojimo tikimybė dažnai siekia 50-60 % per ciklą. Dažnai vyresnėms nei 45 metai moterims reikia donorinės kiaušialąstės pagalbinio apvasinimo procedūrai. Svarbu žinoti, kad embrionų genetinis tyrimas (PGT-A) vis dažniau taikomas po 40 metų - jis leidžia atrinkti sveikus embrionus ir sumažina persileidimo riziką.

Kitos galimybės: IUI, stimuliacija, kiaušialąsčių šaldymas: IUI (intrauterininė inseminacija) dažniausiai taikoma jaunesnėms moterims, tačiau kai kuriais atvejais dar svarstoma iki 41 metų, jei nėra kitų nevaisingumo priežasčių. Hormonų stimuliacija padeda brandinti daugiau nei vieną folikulą per ciklą, kas padidina šansus pastoti. Vienas iš naujausių metodų, kurį prieš 6 metus sėkmingai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti Vaisingumo Centre, yra - kiaušidžių atjauninimo procedūra (PRP). Kai kurios moterys, sulaukusios 40-ies, jau būna užsišaldžiusios kiaušialąstes - tokiu atveju galima naudoti jas vietoje donorinių.

Nėštumo stebėsena ir genetiniai tyrimai

Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba - antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra. Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių ligų rizika.

Galimi vėlyvos motinystės privalumai

O kai kurie specialistai tvirtina priešingai - esą vėlyva motinystė naudinga ir vaikui ir mamai. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Vis dėlto kol kas tiksliai nenustatyta, kokios priežastys tai lemia. Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis. Norint įvertinti savo šansus tapti ilgaamžiu reikėtų sužinoti, kiek moterų jūsų giminėje susilaukė vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Anot mokslininkų, vėlyvas gimdymas yra rodiklis, kad egzistuoja tam tikros genetinės priežasties, lemiančios, jog ilgaamžiškumas bus perduodamas iš kartos į kartą. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.

Štai Teksaso universiteto mokslininkai, kurių tyrime dalyvavo 2200 moterų, tvirtina, jog 34 metai yra tinkamiausias moters amžius susilaukti pirmagimio. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu būna optimaliai subalansuota moters sveikata ir materialinė gerovė. Pasak tyrimo vadovo, pagimdžiusi būdama 34 metų, moteris jausis sveikesnė ir atjaunėjusi 14 metų, palyginus su ta gimdyve, kuri susilaukė pirmagimio būdama 18 metų.

Vyresnės mamos rečiau pagimdo neišnešiotus kūdikius. Tai pats didžiausias naujagimių mirties rizikos veiksnys. O vyresnės nei 30 m. moterys daug rečiau gimdo neišnešiotus kūdikius, nei jaunesnės mamos, teigiama naujo, „PLOS One“ paskelbto tyrimo išvadose. Mažiausia tikimybė pagimdyti neišnešiotą kūdikį gresia 30-34 m. moterims, antroje vietoje - 35-40 m. moterims. Didžiausia pirmalaikio gimdymo rizika gresia 20-30 m. ir vyresnėms nei 40 m. moterims.

Tyrimai parodo, kad vaikai, kurių mamos juos pagimdė būdamos vyresnės nei 35 m., turi mažiau elgesio sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai. Tyrimo autoriai mano, kad vyresnės mamos turi daugiau kantrybės su vaikais. Ir jie būna aukštesni bei protingesni už savo bendraamžius. Vyresnės moterys daugiau uždirba. Moterys, kurios pirmą vaiką pagimdo būdamos vyresnės nei 25 m., turi 11 proc. didesnę tikimybę sulaukti 90-ies metų, nei moterys, kurios vaikų susilaukia iki 25 m.

Psichologinė branda

Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Psichologai pažymi, kad po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi. Tyrimai rodo, kad vaikai, gimę vyresniems, labiau pasiruošusiems tėvams, dažnai turi geresnius emocinius ir socialinius įgūdžius. Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku.

Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti. Anot jos, paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą. „Be abejo, nėra jokių taisyklių, kada turėtų prabusti motinystės instinktas. Tačiau kai tai nutinka 30-35-erių ir jei dar antra pusė būna vyresnio amžiaus, tada neretai susiduriama su vaisingumo problemomis. Tad jei pradedamas gydymas, nėštumas užsitęsia, vaikelis būna labai išlauktas, tad labai saugomas.“

Specialistų nuomonės ir individualus požiūris

Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigia, kad vieno atsakymo į klausimą apie gimdymo po 45 nėra. „Vienareikšmiškai pasakyti sunku, reiktų įvertinti kiekvieną situaciją individualiai. Jei moteris neturi vaikų, kartais gali būti ir kita santuoka, o vyras gali būti bevaikis, tada būtų pilnai suprantamas noras pastoti ir pagimdyti.“ Niekas negali pacientei vienareikšmiškai pasakyti, kaip jai elgtis. Suteikus informaciją, galima tik rekomenduoti, o moteris turi nuspręsti pati.

Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės teigimu, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos. „Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas.“

„Kiekviena situacija yra individuali ir kiekvienos moters bei šeimos sprendimas - kokį kelią pasirinkti. Gydytojai akušeriai ginekologai visada tokio amžiaus moteriai išaiškins galimas komplikacijas, įvertins moters galimybes pastoti, patars prieš nėštumą pasikonsultuoti su kitais specialistais, jeigu moteris turi lėtinių ligų. Mes visada gerbiame pacientų pasirinkimą ir visada prižiūrėsime, teiksime pagalbą bet kuriuo pasirinktu atveju. Vaikų planavimas - vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų.“

Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė akcentavo, kad Lietuvoje sėkmingai gimdo ir vyresnio amžiaus moterys, pavyzdžiui, vyriausia klinikų gimdyvė pernai buvo 52-iejų. „Svarbiausia - nedelsti. Po 40 metų kiekvienas mėnuo turi reikšmę, todėl rekomenduoju neatidėlioti ir jau po 4-6 mėnesių bandymų pasitarti su vaisingumo specialistu. Šiuolaikinė medicina siūlo daug sprendimų - nuo ovuliacijos stebėsenos iki IVF su genetine embrionų atranka. Svarbiausia - neprarasti vilties ir veikti protingai.“

Pasak medikų, nuo 35 metų moteris turi didesnę vaisiaus chromosominės ligos riziką. Šiais laikais turime platų genetinių tyrimų spektrą ir tas ligas galime diagnozuoti anksti ir priimti sprendimus. Medikai skatina ir vyresnių, ir jaunesnių moterų pasirinkimą lauktis ir pirmo, ir antro, ir trečio vaiko, ir nesigąsdina. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija. „Visada reikia prisiminti, kad tik ant sveikos obels užauga sveikas obuolys.“

Žmonių atsiliepimai apie pastojimą po 40 metų

Tikros patirtys padeda suprasti, kad pastoti po 40 metų - ne tik teorinė galimybė, bet ir realybė daugeliui moterų. Vienoms tai pavyksta natūraliai, kitoms prireikia pagalbos, tačiau visoms bendras jausmas - kantrybė ir tikėjimas atsiperka.

• „Man buvo 41, kai su vyru pradėjome bandyti. Iš pradžių viskas atrodė paprasta, bet praėjo 7 mėnesiai - nieko. Kreipėmės į vaisingumo kliniką, atliko tyrimus, paaiškėjo - ovuliacija ne visada įvyksta. Skyrė stimuliaciją, ir jau po antro ciklo pastojau.“ - Eglė, 42 m.
• „Aš pastojau 40-ies be jokių gydytojų. Viską dariau pati - stebėjau ciklą, matavau temperatūrą, sportavau saikingai, vartojau folio rūgštį ir CoQ10. Tiesiog klausiau savo kūno ir man pavyko po 5 mėnesių.“ - Kristina, 41 m.
• „Mums prireikė IVF. Mano AMH buvo žemas, ir gydytoja iškart sakė - laikas labai svarbus. Po trijų ciklų - sėkmė. Dabar laukiuosi dvynių. Labiausiai padėjo tai, kad veikėm greitai ir pasitikėjom gydytojais.“ - Rasa, 44 m.
• „Man atrodė, kad jau per vėlu - 43, niekada negimdžiau. Bet gydytoja įkvėpė pasitikėjimo. Donorinių kiaušialąsčių galimybė atrodė baisi, bet kai pamačiau teigiamą testą - viskas pasikeitė. Svarbiausia - rezultatas.“ - Monika, 45 m.
• „Man 40 turiu sveika ir guvia mergyte, norejome antro vaikelio , pastojau budama 39 bet ties 6 nestumo savaite nustojo vystymosi veikla. Darkart pastojau budama 40 naturaliai ir kaip as maniau sekmingai. Taciau 12 nestumo sav. Suzinojau kad vaikutis gims su Dauno sindromu. Su vyru priemem sunku sprendima negimdyti.“
• „Man 20 ir turiu mergyte su DS, giminei nėra tokių dalykų, niekas nematė nėštume jog DS yra , sakė sveika, jokių patalogijų, tiesa dar priedu širdeles yda didele buvo.. išvis tais daktarais pasitikėt negalima.“

tags: #galimybe #susilaukti #vaiku #virs #40 #metu

• AGA Design BRAITON (9-36 kg) apžvalga
• Apie socialinių paslaugų problemas globos namuose
• Socializacija globos namuose
• vietos nustatymas darželių registracijos sistemoje Klaipėdos rajone
• Darželio "Lašelis" patirtys