Sužinojus, kad laukiatės, ir to neplanavote, jausti šoką, stresą bei nerimą yra normalu. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Pabandykite priimti šiuos jausmus, po kelių dienų intensyvios emocijos nurims. Neplanuotas nėštumas - situacija, kuri gali tapti dideliu iššūkiu moteriai ir jos aplinkai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip susidoroti su emocijomis, kokie sprendimai galimi ir kur ieškoti pagalbos.
Sužinojus, kad laukiatės, ir jei tai nebuvo planuota, normalu jausti šoką, stresą ir nerimą. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Pabandykite priimti šiuos jausmus, po kelių dienų intensyvios emocijos nurims.
Svarbu atsiminti, kad pastoti galima beveik bet kuriuo menstruacijų ciklo metu. Moteris yra vaisinga tik ovuliacijos metu, bet dėl nereguliaraus menstruacijų ciklo ovuliacija gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei turėtų. Taigi, techniškai pastoti yra įmanoma bet kuriuo mėnesio laikotarpiu. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra - sperma moters organizme gali gyventi iki 6 dienų.

Svarbu būti sąžiningai su savimi ir leisti sau išjausti visas emocijas, jas priimti. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kurios sukelia fizines reakcijas, tokias kaip pykinimas ar kūno skausmai. Pasitikėkite savo nuojauta ir pabandykite atmesti išorines problemas, tokias kaip darbas, mokslai ir šeimos nuomonė, atsižvelgdami į tai, ką jums sako jūsų širdis ir nuojauta. Užsirašykite šias mintis į užrašų knygelę.
Jei esate santykiuose, atminkite, kad jūsų partneris taip pat gali jausti stresą. Jei esate santykiuose, ar turite šeimą, gali kilti nesutarimų. Nepamirškite, kad greičiausiai jūsų partneris taip pat labai nustebo, jaučia stresą bei nerimą, todėl būtinai skirkite šiek tiek laiko situacijos stabilizavimui. Abu pabūkite su savimi, priimkite šią naujieną, tuomet pabandykite ramiai pasikalbėti.

Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo vizijas, svajones ir matymą, koks turėtų būti gyvenimas, jei galėtų pasiekti visus savo tikslus. Nebijokite permąstyti šias svajones. Kai būsite pasirengusi, pasikalbėkite su savo partneriu apie jo tikslus ir svajones, pabandykite sukurti bendrą vaizdą, sujungiantį jūsų abiejų gyvenimą.
Net moterys, planavusios nėštumą, būdamos geroje finansinėje ir šeimyninėje situacijoje, išgyvena baimę, kad nebus pakankamai geros mamos. Nerimauti dėl savęs ir vaiko ateities bei sveikatos yra normalu. Atminkite, kad neįmanoma kontroliuoti visų savo gyvenimo aspektų. Stenkitės suprasti baimių priežastį ir bandykite rasti sprendimus, kurie pagerintų jūsų savijautą. Pavyzdžiui, jeigu bijote gimdymo, pasidomėkite, kaip vyksta šis procesas, dalyvaukite jaunų mamų užsiėmimuose, pakalbėkite su savo gydytoju.
Vizualizacija yra labai naudinga priemonė daugybei gyvenimo situacijų. Įsivaizduokite save savo namuose su naujuoju mažyliu - koks jausmas jus apima? Įsivaizduokite, kaip einate į maisto prekių parduotuvę ar kavinę su savo mažyliu vežimėlyje. Vaizduokite įvairias kasdienes situacijas, tai turėtų padėti geriau suprasti savo jausmus.
Stenkitės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie jūsų nesmerkia, palaiko ir leidžia išsikalbėti. Suburkite gerą draugų ir šeimos ratą, kurie jus išklausys, palaikys ir padės jaustis saugiai.
Jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Išsikalbėjimas saugioje aplinkoje gali padėti suprasti savo išgyvenamus jausmus, padaryti jums tinkamus sprendimus.
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Nors tu turi teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šis sprendimas taip pat liečia tėvų ar globėjų interesus. Taigi, jei esi jaunesnė nei 16 metų, gydytojas turi pranešti tėvams ar globėjams apie nėštumo faktą. Abortą galima atlikti tik gavus bent vieno iš tėvų ar globėjo sutikimą. Jeigu tau yra 16-18 metų, nors tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, tačiau jis lieka pageidautinas - t.y., kad tėvai žinotų ir palaikytų tavo sprendimą.

Viena tokių priemonių - prezervatyvai. Juos gali naudoti visi norintys turėti sveiką lytinį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus. Prezervatyvų nesunku nusipirkti - juos rasi ne tik vaistinėse, bet ir įprastose maisto prekių parduotuvėse, degalinėse už nepalyginamai mažesnę nei kitų kontraceptinių priemonių kainą. Jie apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų ir infekcijų bei padeda kontroliuoti priešlaikinį sėklos išsiliejimą. Prezervatyvas yra vienas iš prieinamiausių ir patogiausių pasirinkimų.
Tačiau tam, kad jis būtų veiksmingas, svarbu naudoti prezervatyvą teisingai, nes jis gali plyšti ar nuslysti. Egzistuoja mitas, jog du prezervatyvai - saugiau nei vienas, tačiau tai netiesa - tai tik padidina plyšimo tikimybę dėl atsirandančios trinties. Prieš naudojant prezervatyvą, būtina patikrinti jo galiojimo laiką, ar yra CE ženklas bei ar neišsileidęs oras pakelio viduje. Atidarant įpakavimą negalima naudoti aštrių įrankių, dantų, nagų, o panaudotą prezervatyvą reikėtų išmesti į šiukšliadėžę, prieš tai jį tvirtai surišus ir suvyniojus į popierinį rankšluostėlį.
Kitos priemonės, kurias gali įsigyti be gydytojo išrašyto recepto yra spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė. Jos naudojamos prieš seksą - į makštį įdedama spermicidinio kremo, želė, žvakutė ar gimdos kaklelio gaubtuvėlis su spermicidu, kuris neutralizuoja spermatozoidus neleisdamas jiems judėti ir patekti į gimdą.
Skubiąja kontracepcija vadinamos tabletės, kurios naudojamos „ekstra“ atvejais - po neplanuotų, nesaugių lytinių santykių, plyšus prezervatyvui ar po išprievartavimo. Pirmąją tabletę reikia išgerti per 72 valandas po tokių santykių, antrąją - po 12 valandų. Šios tabletės slopina ir vėlina ovuliaciją, lėtina apvaisinimo procesą arba neleidžia apvaisintam kiaušinėliui implantuotis gimdoje. Tačiau jei mergina jau yra nėščia, ši priemonė nėštumo nenutrauks.
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra saugios ir patikimos, tačiau, prieš pradedant jas vartoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei esi jaunesnė nei 16 metų, konsultacijoje turi dalyvauti ir tavo mama / tėtis, jei esi 16 - 18 metų amžiaus, tėvai dalyvauti neprivalo, bet turi pritarti tavo apsilankymui pas gydytoją. Sudėtinės kontraceptinės tabletės yra vienas efektyviausių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų. Jos slopina ovuliaciją ir gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį, tirština gimdos kaklelio gleivines. Tačiau, kaip ir su kitomis priemonėmis, tam, kad jos būtų veiksmingos, svarbu laikytis tikslių vartojimo nurodymų. Nepamiršk išgerti tabletės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, jei bent kartą pamiršai, artimiausią savaitę naudok papildomą kontracepciją.
Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus, kurie savarankiškai dedami į makštį bei transderminį kontraceptinį pleistrą. Pastarasis yra klijuojamas ant sėdmenų, pilvo, išorinės žasto dalies arba nugaros, yra patogus bei patikimas. Nei sudėtinės kontraceptinės tabletės, nei makšties žiedas ar kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų!

Vaistinis nėštumo nutraukimas yra procedūra, kuri gali būti atliekama iki 9 nėštumo savaičių. Šis metodas laikomas saugesniu nei chirurginis, nes nereikalauja medicininės intervencijos, narkozės ar gulėjimo ligoninėje. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, dažniausiai namuose.
Vaistinis abortas sukeliamas dviejų preparatų: vienas slopina progesterono poveikį, būtiną nėštumo vystymuisi, o kitas - prostaglandinai - pašalina vaisių iš organizmo. Nors ši procedūra laikoma pažangia, svarbu žinoti apie galimas šalutines reakcijas, tokias kaip kraujavimas, spazmai, pykinimas, karščiavimas. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos.
Dėl galimų komplikacijų ir emocinio poveikio, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir psichologu prieš priimant sprendimą dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo.

Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tampa rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Šioje situacijoje gali atsidurti bet kuri moteris ar šeima.
Jei išgyveni dėl neplanuoto nėštumo, kreipkis į „Krizinio nėštumo centrą“. Centras įkurtas padėti moterims, kurios patiria neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus. Čia teikiamos nemokamos specialistų konsultacijos, padedančios moterims susivokti savo jausmuose, priimti atsakingą ir informuotą sprendimą. Teikiama tęstinė psichologinė, socialinė, materialinė, finansinė parama, suruošiamas kūdikio kraitelis. Taip pat teikiama psichologinė pagalba moterims, patyrusioms abortą, persileidimą ar naujagimio netektį.
Internete sklando pačių įvairiausių istorijų, esą moterys pastoja plaukiodamos baseine, menstruacijų metu ar net nuo kulkos. Daugelį šių pasakojimų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius vadina pramanais.
„Yra daug tiek aprašytų, tiek nupasakotų istorijų, kurios prasilenkia su realybe. Daugelis internete sklandančių istorijų - nerealios. Pats dalyvavau viename teisme, kuriame aiškinta, kad nepilnametė pastojo nuo prieš dvi dienas išmesto panaudoto prezervatyvo. Teorija su kulka - tokių net pasakų kiti nesukuria“, - juokėsi jis.
Specialisto teigimu, net patys neįtikėtiniausi stebuklai gali būti paaiškinami mokslu. „Stebuklų pasitaiko, tačiau jie vis vien būna realūs, pagrindžiami - ne morka ar kulka. Daugiau istorijų apie tai, kaip sudėtinga pastoti, o ne kaip kažkas pastojo pikantišku būdu. Esu skaitęs, kad Turkijoje, Lenkijoje merginos pastojo paplaukiojusios viešame baseine. Esą kažkas anksčiau mylėjosi vandenyje, liko spermių, kurie pateko į vėliau besimaudančios merginos gimdą. Visiška nesąmonė. Turi būti tam tikra judrių spermių koncentracija, kad būtų bent menki šansai pastoti“, - aiškino Kauno klinikų specialistas.
Jo teigimu, tam, kad moteris pastotų, turi sutapti daugelis faktorių, o tai nėra labai lengva. „Anksčiau manyta, kad taip vyksta tik gyvūnų organizme. Spermijai moters lyties organuose būna gyvi vidutiniškai apie tris paras, o kiaušialąstė tik parą. Jei moteris turi reguliarius lytinius santykius, kiaušintakiuose pastoviai būna spermijų. Įvykus ovuliacijai kiaušialąstė apvaisinama vienu spermijumi, bet kad tai įvyktų, padėti turi keli milijonai „brolių“. Tuo metu termostate, atitinkamoje terpėje spermiai gali išlikti veiksnūs ilgiau - net kelias valandas. Tačiau jei kalbame apie lauko ar kambario temperatūrą, ryškią šviesą, savo gyvybingumą jie praranda labai greitai“, - pasakojo akušeris ginekologas.
Prie visų negandų, trukdančių susilaukti kūdikio, prisideda ir vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus palydovų - stresas. „Lėtinis stresas veikia visą organizmą, taip pat ir nervinę, endokrininę sistemas. Jos svarbios reguliuojant menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Lėtinio streso metu išsiskiria kortizolis ir adrenalinas - streso hormonai, - jų perteklius gali trikdyti normalią ovuliaciją bei pastojimą. Tiesa, tai dar nėra visiškai įrodyta“, - sakė jis.
Kitas gajus mitas - esą pastoti neįmanoma per menstruacijas. „Teoriškai menstruacijų metu pastoti neįmanoma. Gali būti, kad menstruacijos supainiojamos su ovuliaciniu kraujavimu. Kas yra menstruacijos - tai procesas, kai neįvykus pastojimui atsidalina gimdos gleivinė, tad embrionui nėra kur implantuotis. Visgi galima pastoti net labai saugantis. Pavyzdžiui, skaičiuojant vaisingas dienas. Net praėjus vaisingoms dienoms gali įvykti papildoma ovuliacija ir kiaušintakiais tada keliauja jau dvi kiaušialąstės“, - perspėjo H. Stankevičius.