Konvencija dėl žmogaus teisių ir biomedicinos apsaugos: pagalbinio apvaisinimo aspektai
Europos žmogaus teisių konvencija ir su ja susiję tarptautiniai dokumentai, tokie kaip Konvencija dėl žmogaus teisių ir biomedicinos apsaugos, nagrinėja teisę į šeimos gyvenimą ir teisę susilaukti vaikų. Šios teisės apima ir pagalbinio apvaisinimo procedūras, kurios tampa svarbiu sprendimu poroms, susiduriančioms su nevaisingumu.
Teisė į pagalbini apvaisinimą
Kiekvienas žmogus turi teisę į dirbtinį apvaisinimą, jei labai sunku arba neįmanoma natūraliai susilaukti vaiko. Dirbtinė reprodukcija apima donoro arba genetinių tėvų spermos ir kiaušidžių (gametų) dirbtinį suliejimą, kai natūraliai susilaukti vaiko yra sunku ar neįmanoma. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai. Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.
Teisiniai ir finansiniai aspektai Lietuvoje
Lietuvoje dirbtinės apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra.
Informacijos konfidencialumas
Informacija apie konkretų pagalbinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
Istorinė perspektyva ir teisiniai ginčai
2016 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris draudė naujausius nevaisingumo gydymo metodus. Prezidentė vetavo šį įstatymą ir grąžino jį Seimui. Pagal priimtą įstatymą, pagalbinis apvaisinimas būtų leidžiamas tik tuomet, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Kitų asmenų lytinių ląstelių donorystė būtų draudžiama. Įstatymas draustų ir preimplantacinę diagnostiką, siekiant atrinkti genetinės ligos nepaveiktus embrionus. Įstatymu taip pat buvo uždraustas embrionų šaldymas ir apribotas sukurtų embrionų skaičius iki trijų.
Tokios procedūros ne tik pamina pamatinį moters orumą, bet ir ypatingai sumažina apvaisinimo tikimybę, padidina nenorimo daugiavaisio nėštumo tikimybę, ir tiesiogiai kenkia jos sveikatai.
Konstitucinis Teismas ir diskriminacijos klausimai
Pareiškėjų teigimu, pagal įstatyme įtvirtintą ginčytą teisinį reguliavimą, šeimoms (poroms), nesudariusioms santuokos ar neįregistravusioms partnerystės, ir vienišoms moterims teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas nėra suteikta, todėl tokie asmenys yra diskriminuojami šeiminės padėties pagrindu, pažeidžiamas jų orumas ir privataus gyvenimo neliečiamumas. Taip pat tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjų nuomone, pažeidžiamos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalys, nes teisė į pagalbinį apvaisinimą yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijoje įtvirtinta šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsauga.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tarp asmenų, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis ir kurie yra sudarę santuoką ar įregistravę partnerystę, ir tarp asmenų, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis ir kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų aspektu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad negalės būti taikomos Įstatymo nuostatos, pagal kurias nesudariusioms santuokos ar neįregistravusioms partnerystės poroms ir vienišiems asmenims sveikatos priežiūros paslauga - pagalbinis apvaisinimas - negali būti teikiama net ir esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai turi būti paskelbtas 2026 m., suteikiant įstatymų leidėjui laiko pašalinti neapibrėžtumą ir nustatyti Konstituciją atitinkantį teisės aktą.
Nevaisingumo problemos ir demografiniai iššūkiai
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kasmet vis daugiau porų patiria vaisingumo problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. „Lietuvoje neturime registro tiksliai apskaičiuoti, kiek yra nevaisingų asmenų, todėl manau, kad realūs skaičiai yra didesni. „Pastaruoju metu sumažėjęs vaisingumas yra ne tik Lietuvos, bet ir apskritai išsivysčiusių pasaulio šalių, ypač Europoje, problema. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šeimos planuojamos vis vėliau. Praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje moterys gimdė būdamos 22-ejų, o dabar planuojančiųjų šeimą ir gimdančiųjų vidurkis panašėja į Europos - siekia 30-31 metus.
Vaisingumo klinikos vadovė Gražina Bogdanskienė teigia, kad „Tikroji problema yra ta, kad žmonės negali valstybiniuose centruose atlikti visų reikiamų tyrimų, kurie būtų finansuojami ligonių kasų. Kita problema - nustatyta 42 metų amžiaus riba, iki kurios gali būti kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Kai kurioms 35 metų pacientėms jau yra menopauzė, o kitų ir sulaukus 48-erių puikiausi hormoniniai tyrimai.
Anot akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, moterų ovuliaciją gali slopinti vaistai nuo uždegimo, tam tikri skydliaukės hormonai, netinkamas antidepresantų, raminamųjų vartojimas. Vyrams aktualesnis klausimas yra anabolinių steroidų, kokaino vartojimas.
Vyrų nevaisingumas: priežastys, tyrimai ir gydymo būdai | Vaisingumo šaknys #24
Vykimas į užsienį ir demografinės politikos iššūkiai
„Nors skelbiame susirūpinimą gimstamumo mažėjimu, mūsų įstatymai yra apriboję teisę naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis daliai žmonių, kurie nori ir gali turėti vaikų. To nėra normaliose išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, Baltijos šalyse. Politikai šaukia, kad rūpinasi problema, bet žeminamai sako, jog kaltos „išpuikusios ir nežinia ko norinčios“ moterys. Valstybė kaltina kitus, pati nepasižiūrėdama į veidrodį“, - tvirtina Laisvės partijos narė Morgana Danielė.
„Apie 50 procentų porų, kurios kreipiasi, yra nesusituokę asmenys. Vadinasi, mes negalime atlikti pagalbinio apvaisinimo. LR Konstitucija garantuoja teisę visiems gauti prieinamą gydymą. Tokiu atveju nesusituokusių porų teisės galimai pažeidžiamos nurodant pačiai valstybei“, - sako Vaisingumo centro vadovė G. Bogdanskienė.
„Ne paslaptis, kad pacientai dažniausiai vyksta į Latviją, kur apribojimai yra šiek tiek laisvesni, šeimos nebūtinai turi būti susituokusios, pagalbinis apvaisinimas galimas vienišoms moterims. Šalies biudžetas netenka už tokią paslaugą gaunamų pinigų, o galutinis rezultatas lieka tas pats - pacientai grįžta turėdami teigiamą rezultatą, nėštumas sekamas Lietuvoje. Tik iki tol reikia nueiti kryžiaus kelius. Jeigu mums iš tiesų rūpi demografija ir norime, kad žmonės gimdytų vaikus, reikėtų bandyti rasti visiems naudingus sprendimus“, - kalba A. Vilkaitienė.
Etiniai ir filosofiniai klausimai
„Laboratorijų metodai kelia daug neatsakytų klausimų, o vienas svarbiausių yra tas, kad sukuriama daugiau embrionų, nei implantuojama į moters gimdą. Jie užšaldomi, jų galiojimo laikas yra ribotas, ir neaišku, kaip su jais elgtis. Ar embrionas jau yra asmuo? Genetiškai žiūrint - taip, tokios žmogiškos būtybės niekada nėra buvę ir niekada daugiau nebus“, - teigia psichoterapeutas Gintautas Vaitoška.
Anot G. Vaitoškos, nesusituokusios poros išsiskiria dažniau, todėl tai galėtų trukdyti vaiko gerovei. „Vaikas yra Dievo dovana ar bent turėtų būti. Ar gerai neleisti jam turėti tėvą? Yra žinoma, kad nesusituokusios poros išsiskiria keliolika kartų dažniau nei susituokusios, taip pat kelia riziką vaiko gerovei. Geriausiai vaikai užauga susituokusių ir neišsiskyrusių biologinių tėvų šeimoje.
Tarptautinė Vaiko teisių konvencija yra dar gailestingesnė: leidžiant įstatymus vaiko globos tema svarbiausia yra vaiko interesai.
tags: #europos #zmogaus #teisiu #konvencija #pagalbinis #apvaisinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
