Vaikų krūpčiojimas miego metu: nuo normalaus reiškinio iki sutrikimo

Geras ir kokybiškas miegas yra labai svarbus sveiko vaiko vystymuisi ir gyvenimo faktorius. Maždaug trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Miegas yra ritmiškai besikartojantis aktyvus procesas, kuris padeda organizmui atsatyti jėgas. Jo metu pakinta sąmonė ir vidaus organų veikla. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos sureguliavimas, jos atkūrimas. Vaikas net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė. Miegas padeda atstatyti jėgas, pailsėti, o tai svarbu ne tik fizinei, bet ir intelektinei veiklai. Jo metu smegenys apdoroja dienos potyrius ir taip tarsi pasikartoja žaidžiant ar mokantis įgyti įgūdžiai.

Tačiau kartais užklumpa nelaukti miego sutrikimai, kurie gali pasireikšti įvairiais judesiais ar krūpčiojimais miego metu. Suprasti, kada tai yra normalu, o kada reikalinga medikų konsultacija, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam tėvui.

Normalūs krūpčiojimai ir judesiai kūdikių bei mažų vaikų miego metu

Tėvai dažnai sunerimsta, kai jų mažylis krūpčioja miegodamas. „Ar normalu, kad 8-9 mėn. kūdikis krūpčioja miegodamas? Taip pat dažnai dienos metu nuo staigaus ar netikėto garso "sudreba"," - klausia tėvai. Dažnai manoma, kad „miegodamas sapnuoja, išgyvena dienos nuotykius“, o dienos metu „gal tikrai jautriau reaguoja į tokius netikėtus garsus, triukšmus“. Kiti tėvai pastebi, kad „maniškiš irgi nuo pat gimimo į viską reaguodavo labai jautriai, miegodamas nuo menkiausio triukšmo pabusdavo naktį ir iš karto į ašaras, netgi kai pasakydavau ar norėdavau vyrą pašaukti garsiau ir tai nuo garsesnio balso būdavo krūpčiojimai ir išgąsčiai“. Visi šie reiškiniai dažniausiai yra normalūs ir baimintis nereikėtų.

• Krūpčiojimas: Naujagimiai krūpčioja nuo stiprių garsų ir staigiai keisdami kūno padėtį. Tai yra natūrali reakcija, vadinama Moro refleksu. „Vieni vaikai jautresni, kiti - ne tokie jautrūs.“ Jautrus vaikas gali smarkiai pašokti iš baimės, kai, gulėdamas ant lygaus kieto paviršiaus, staigiai trūkteli rankutę ar kojytę. Toks vaikas gali nemėgti maudytis vonelėje, tad motina turi jį prausti, pasisodinusi ant kelių, ir tik paskui apiplauti vonelėje, abiem rankom tvirtai jį laikydama. Jautrų vaiką visada reikia tvirtai laikyti. Augant šie reiškiniai išnyksta.
• Drebulys: Kai kurie naujagimiai kartkartėmis pradeda drebėti. Tik išrengto ar sujaudinto kūdikio gali pradėti virpėti smakras arba rankos ir kojos. Dėl to nereikėtų jaudintis. Tai tik dar vienas požymis, kad jo nervų sistema yra netobula. Ilgainiui ir šis reiškinys išnyks.
• Ritmiški judesiai: Tai pasikartojantys tipiški kaklo ir liemens judesiai, kurie prasideda užmiegant ir tęsiasi paviršinio miego metu. Gali prasidėti nuo 5 iki 11 mėn., vidutiniškai 8 mėn. amžiaus vaikams ir nutrūksta antraisiais-trečiaisiais metais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apie 20% vaikų turi atsitiktinius, nenuolatinius ritmiškus judesius užmigimo metu, kuriuos gali sukelti kūdikio noras sumažinti nerimą užmigimo metu, ritmiško supimo būtinybė užmiegant.

Jeigu šis krūpčiojimas būna „vos ne kiekviena diena, arba dienos miego metu arba vakare“ ir „miegama tyloje todel garsai negali išgąsdinti“, vis tiek dažniausiai tai yra normalu. „Krupteli taip kaip Moro refleksu, dažniausiai net nepravirksta o ir toliau miega“. Visgi, jei yra labai neramu, „dėl šventos ramybės pasikonsultuokite su daktaru, gi kiekvienam vaikučiui gali būti skirtingai ir negalime mes pamatyti kaip tas vaikiukas krupcioja ir pan.“

Vaiko miego raida ir rekomenduojama trukmė

Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi. Miego normai turi įtakos amžius, organizmo būklė ir individualios organizmo savybės. „Miegas prisideda prie normalios vaiko raidos, tačiau miego sutrikimai gali varginti ir sukelti gretutines problemas,“ - sako Dovydas Burkojus, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytojas vaikų neurologas.

„Atlikti tyrimai rodo, kad prieš 10 m. kūdikiai miegodavo po 14-15 val., dabar - tik 13 val. per parą. Paaugliai išmiega tik 7 val.“ Šiuolaikiniai vaikai eina per vėlai miegoti, yra perdirginti, negali užmigti. Todėl būtina atkreipti dėmesį į pakitusį vaikų miegą ir rūpintis jo kokybe.

Iki pusės metų kūdikis gali sunkiai užmigti, dažnai prabusti naktimis, mat dar nėra susiformavęs paros (cirkadinis) miego ritmas, kuris priklauso nuo miego hormono melatonino išsiskyrimo. „Melatonino (daugiausia - pasiekus giliojo miego fazę, tarp 22-23 val.) išsiskyrimas yra itin svarbus.“ Tyrimai rodo, kad vaikams melatonino kiekis organizme pradeda didėti apie 19.30 val. ir jo lygis gerokai pakyla iki 21 val. Apie 21 val. juos ir reikėtų guldyti. Tas mažylis, kuris nuėjo miegoti per vėlai, tačiau ryte gali pamiegoti, nebus gerai pailsėjęs, mat ryto miegas nepakeičia nakties miego. Rytinis miegas yra negilus, su sapnais - vadinasi, nervų sistema nepailsi, priešingai, yra alinama.

Miego sutrikimai, pasireiškiantys judesiais ar krūpčiojimais

Nors kai kurie judesiai miego metu yra normalūs, kai kurie gali signalizuoti apie miego sutrikimus, vadinamuosius parasomnijas, arba kitas sveikatos problemas.

• Miego patrūkčiojimai: Kai kuriems vaikams būdingi miego patrūkčiojimai - užmigusiems arba jau miegantiems kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės. Prieš užmigdami gali judinti pečių juostą. Išsigąsti nereikėtų, tačiau dėl visa pikta būtų gerai kreiptis į gydytoją neurologą, o jeigu yra galimybė, nufilmuoti miegantį kūdikį ir parodyti vaizdo įrašą gydytojui. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, mat miego patrūkčiojimai taip pat panašūs į epilepsijos priepuolį.
• Neramių kojų sindromas: Kūdikio miegą gali trikdyti ir kitos bėdos. Viena jų - mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas - vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Tad jeigu kūdikis naktimis „malasi“, spardosi, kreipkitės į gydytoją, kuris ištirs ir nustatys geležies kiekį kraujyje.
• Traukuliai: Kai kurie vaikai per miegus retkarčiais mėšlungiškai trūkčioja. Dažni traukuliai būna labai nedaugeliui naujagimių. Vaikui augant, jie paprastai išnyksta. Dėl visa ko apie juos papasakokite gydytojui.
• Somnambulizmas (lunatizmas): Somnambulizmu (lunatizmu) dažniausiai suserga penkiamečiai. Dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Vaikas sėdasi lovoje, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikščiodamas gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Pavaikščiojęs vėl grįžta į lovą. Lunatizmas gali tęstis ilgiau - iki paauglystės, kartais tai tęsiasi visą gyvenimą. Vaikams šis sutrikimas praeina, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo sužalojimo, užtverti langus.
• Bruksizmas (griežimas dantimis): Tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. To priežastys: netaisyklingi dantys, padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas, asmenybiniai psichologiniai veiksniai. Griežimas dantimis gali sukelti dantų ligas, periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, žandikaulio sąnario skausmus.
• Naktinės baimės ir košmarai: Vaikams nuo vienerių metų gali pasitaikyti vadinamosios miego parasomnijos (fiziologinis miego fenomenas). Košmarai kankina apie 10-50% trejų-penkerių metų vaikus, kai siaubingi sapnai prabudina iš miego. Tai gali sukelti padidėjęs vaiko dirglumas ar uždarumas. Košmaras prasideda ilgu sapnu, pamažu sukeliančiu baimę. Naktinės baimės, kai mažylis nesustodamas rėkia nuo kelių minučių iki valandos, kartais būna išprakaitavęs, daužosi širdutė. Paskui tarsi nieko nebūtų įvykę ramiai užmiega, o ryte nieko nepamena. Naktiniai košmarai ir baimės išnyksta maždaug iki 10 m. amžiaus.

Kitos dažnos vaikų neramaus miego priežastys

Be specifinių judesių sutrikimų, neramų vaikų miegą gali sukelti ir įvairios kitos priežastys.

• Miego apnėja vaikams: Jeigu vaikui būdingos miego apnėjos - kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas, jis akimirkai prabunda. Miego apnėjos metu vaikas dažnai pabunda tam, kad tęstų kvėpavimą, tačiau vėliau ryte to visiškai neprisimena. Tuo metu vaiko kraujyje mažėja deguonies, suprastėja širdies veikla, paveikiama ir centrinė nervų sistema. Jeigu tokių prabudimų yra per daug, vaiką reikia gydyti. Kamuojant miego apnėjai, pasireiškia ir knarkimas, kuris labiausiai trukdo ne šio miego sutrikimo kamuojamam vaikui, bet miegantiems šalia. Kartais miego apnėjas sukelia nutukimas.
• Nenusistovėjęs miego ritmas: Kūdikių miego problemos dažniausiai nėra sąlygotos nervų sistemos sutrikimo. Iki pusės metų kūdikis gali neturėti miego ritmo ir miegoti bet kada. Tačiau nuo 6 mėn. amžiaus jau būtų gerai po truputį jo miego ritmą formuoti. „Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų organizmui nėra palankus pavasarinis ir rudeninis laiko keitimas. Organizmas yra pratęs užmigti ir prabusti vienu ir tuo pat metu, tad iškart užmigdyti vaiką nauju laiku gali nepavykti.“
• Netinkama miego higiena: Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegama, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliavimas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą. „Didžiulis miego priešas - planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, kuriuos vaikai nuo mažų dienų įgunda maigyti prieš miegą, nes tėvai, užuot sekę pasakas, pasitelkia išmaniąsias technologijas. Šių prietaisų šviesa, nukreipta tiesiai į akis, trukdo išsiskirti melatoninui ir vaikas negali užmigti.“
• Aplinkos veiksniai: „Prastai miegoti mažylis gali ir dėl per aukštos temperatūros namuose (optimali - 21 laipsnis).“ Jeigu kambaryje šilta, užklokite vaikutį lengvu apklotu ir neprirenkite. Sutrikęs užmigimas gali būti, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos, nors prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, dėl to vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų ir greitai prabunda.
• Nerimas: „Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni.“ Atsitiktiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo šaltinį.
• Fizinės ligos ir būklės:
  • Pilvo diegliai: Prabusti ir verkti naktimis kūdikis gali dėl pilvo dieglių. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydomi tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėnesius, kol vaikas pradeda miegoti visą naktį.
  • Mažakraujystė: Dėl geležies stygiaus organizme gali išsivystyti mažakraujystė, dėl kurios gali sutrikti miegas, pablogėti apetitas, dažniau plaka širdelė.
  • Maisto alergijos: Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedama maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai.
  • Uždegimai ir kitos ligos: „Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą.“ Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius.

Ką daryti? Gydymas ir profilaktika

Priklausomai nuo miego sutrikimo priežasties, skiriasi ir gydymo bei profilaktikos būdai. Visų pirma, svarbu kurti tėvų ir vaikų ryšį, nes „vaikų miego sutrikimai prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo.“

• Miego ritualų kūrimas: Labai svarbu ugdyti kasdienius ir pastovius lovos (miegojimo) įpročius. Būtų gerai namuose sukurti miego ritualus: vakare nejungti televizoriaus, kompiuterio, prieš miegą pabūti šiek tiek prieblandoje, paleisti ramios klasikinės muzikos. Patariama sudaryti vaikui palankias aplinkybes, bet svarbu pamažu pripratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, tartum atsigulimo ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau paliekamas vienas lovytėje užmigti. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias naktis.
• Aplinkos optimizavimas: Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą. Jeigu kambaryje šilta, užklokite vaikutį lengvu apklotu ir neprirenkite. Jeigu per miegus juda, kad negalėtų nusispardyti apkloto, kūdikį galite pabandyti migdyti specialiame miegmaišyje. Paprastai jame mažyliai miega ramiau.
• Ekranų vengimas: Reikia stengtis, kad vaikas kiekvieną vakarą miegoti eitų tuo pat metu, o likus pusvalandžiui iki miego nežiūrėtų į kompiuterio ekraną.
• Mitybos reguliavimas: Labai svarbu retinti ir mažinti maitinimus naktį, didinti dieną valgio maistingumą, apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno maisto kiekį. Lengviau pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį.
• Emocinė parama: Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis jaustų kažką esant netoliese.
• Specializuota pagalba: Jeigu miego apnėja jau išsivysčiusi kiek sunkesne forma, gydytojui patarus, gali būti skiriamos specialios miego kaukės arba paskiriamas CPAP metodas (specialaus prietaiso pagalba į kvėpavimo takus yra pučiamas kambario oras ir palaikomas nuolatinis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose). Kartais atliekamos nosies pertvaros operacijos. Taip pat, jei kamuoja švelni miego apnėja, šio miego sutrikimo, o tuo pačiu ir knarkimo atsikratyti galima keičiant gyvenimo įpročius: stengtis miegoti ant šono ir eiti miegoti tuo pačiu metu, vėdinti kambarį, nepersivalgyti prieš miegą, plauti nosį bei išbandyti eterinius aliejus (tepti ant krūtinės). Taip pat vengti alkoholio, rūkymo, miego tablečių vartojimo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis vaikų miego problemų yra laikinos ir išaugamos, svarbu žinoti, kada reikalinga profesionali pagalba. Dovydas Burkojus, gydytojas vaikų neurologas, akcentuoja: „būtina atkreipti dėmesį į pakitusį vaikų miegą ir rūpintis jo kokybe.“

• Jeigu nesiseka vaiko užmigdyti (ypač darželinuko ar mokyklinuko) ir jis skundžiasi galvos skausmais, yra nuolatos pavargęs, nesugeba susikaupti bei darželyje arba mokykloje atlikti užduočių. Į gydytoją kreiptis būtina, nes ilgalaikė nemiga alina organizmą, gali sukelti depresiją, greičiau „prisikabina“ virusinės ir bakterinės ligos.
• Jeigu vaikui būdingos miego apnėjos - kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas, jis akimirkai prabunda. Jeigu tokių prabudimų yra per daug, vaiką reikia gydyti. Gydytojas patikrins kvėpavimą, ar gerai smegenys pasisotina deguonimi.
• Jeigu miego parasomnijos (lunatizmas, naktinės baimės, griežimas dantimis) pasitaiko 4 kartus per mėnesį ar dažniau, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu yra galimybė, iškart turėti filmuotos medžiagos. Kartais tokie vaikai stebimi miego laboratorijoje. Kreiptis į gydytoją būtina ir tada, jeigu vyresniam kaip 10 m. vaikui prasidėjo nakties baimės. „Jeigu nakties baimių atsiranda dešimtmečiui ir vyresniam, būtina kreiptis į gydytoją ir ištirti, ar vaikui neprasidėjo epilepsija.“
• Kūdikiui miegas gali sutrikti dėl pilvo dieglių, atopinio dermatito, mažakraujystės, vyresniam vaikui - dėl augimo skausmų. Kad nepražiopsotume kokių nors ligų, geriau pasitarti su gydytoju.
• Kūdikiui ir vaikui turėtų užmigti per pusvalandį nuo migdymo pradžios. Jeigu per tiek laiko nepavyksta mažylio užmigdyti, pasitarkite su gydytoju. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas užmiega greičiau nei per 5 min., nes tai gali būti padidėjusio mieguistumo ir kitų problemų požymis.
• „Gydytojas akcentuoja, jeigu dieninis mieguistumas kelia vaikui problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju.“

tags: #vaikas #krupcioja #per #miegus

• šlapime aptiktų bakterijų gydymo principai
• Svarbiausia informacija keliaujantiems su vaikais „Ryanair“
• Mokymosi priemonės vaikams
• Viskas, ką reikia žinoti apie vaiko registraciją į ikimokyklinio ugdymo įstaigą
• Pasakos vaikams iš Indijos