Europos civilizacijos lopšys: nuo Mikėnų iki klasikinės Graikijos

Senovės Graikijos arba Antikinės Graikijos istorija apima laikotarpį nuo maždaug XII a. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e. Tai laikas, kuriame formavosi Vakarų pasaulio pamatai, politinės sistemos ir kultūrinis palikimas, dažnai vadinamas Europos civilizacijos lopšiu.

Nuo „tamsiųjų amžių“ iki polių susiformavimo

Apie 1200-uosius metus dorėnų įsiveržimas sugriovė Mikėnų civilizaciją, ir Graikijoje prasidėjo vadinamieji „Graikijos tamsieji amžiai“, iš kurių išliko labai mažai žinių. Mikėnų kultūros žlugimas sutapo su kitų civilizacijų, tarp jų hetitų ir Egipto, žlugimu, o priežastis galėjo būti jūrų tautų, turinčių geležinius ginklus, invazija. Tų laikų Graikijoje buvo mažiau gyvenviečių ir jos buvo mažesnės, paplito neraštingumas. Visgi, Archajiniu laikotarpiu (apie 700-500 m. pr. m. e.) galutinai susiformavo polių sistema ir prasidėjo didelio masto Viduržemio jūros regiono kolonizacija.

Valstybės formos ir klasikinio laikotarpio aušra

Polis (miestas-valstybė) tapo vyraujančia valstybės forma. Graikų miestai iš pradžių buvo monarchijos, nors daugelis iš jų buvo labai maži ir pavadinimas „karalius“ (basileus) jų valdovams buvo per daug išpūstas. VI a. pr. m. e. pradžioje Graikijoje pradėjo dominuoti keli dideli miestai: Sparta, Atėnai, Korintas ir Tėbai. Atėnuose buvo įkurta pirmoji pasaulyje demokratija (500 m. pr. m. e.), kurioje visa valdžia priklausė Liaudies susirinkimui.

Klasikinis laikotarpis: galia, karai ir pasiekimai

Klasikinės Graikijos laikotarpis tęsėsi beveik visą V-IV a. pr. m. e. - nuo Atėnų tironijos nuvertimo iki Aleksandro Makedoniečio mirties. Graikų-persų karai baigėsi Kalijo taika, pagal kurią Atėnai tapo Delo sąjungos lyderiai ir pradėjo konfliktuoti su Sparta bei jos vadovaujama Peloponeso lyga. Nesutarimas baigėsi Peloponeso karu (431-404 m. pr. m. e.), po kurio Atėnai prarado Ilgąsias sienas, laivyną ir užjūrio teritorijas.

Spartos hegemoniją vėliau pakeitė Tėbų dominavimas, o galiausiai Graikijos miestus savo įtakoje suvienijo Makedonija. Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis (356-323 m. pr. m. e.) išplėtė Makedonijos valdas ne tik graikų miestais, bet ir Persų imperija, Egiptu bei sritimis, siekiančiomis šių dienų Pakistaną.

Graikijos ir Romos susidūrimas

Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo imperija suiro į keletą karalysčių. Nuo 215 m. pr. m. e. Roma pradėjo aktyviai kištis į Graikijos reikalus. Dėl to kilo Makedonijos karai, kurių metu graikų miestai pamažu prarado savo politinį savarankiškumą. 146 m. pr. m. e. graikai galutinai pralaimėjo romėnams, kas žymėjo senovės nepriklausomos Graikijos eros pabaigą.

Istorijos ir tikrovės balansas

Nors Graikija dažnai minima kaip demokratijos ir filosofijos gimtinė, jos realybė buvo ne ką gražesnė nei kitų to meto tautų. Istorikai pažymi, kad net ir „civilizacijos lopšyje“ vyko žiaurūs karai, o Homero „Iliadoje“ aprašoma daugybė kruvinų dvikovų. Visgi, nepaisant visų prieštaravimų, Graikijos kultūrinė įtaka išlieka neprilygstama.

tags: #europos #civilizacijos #lopsys

• Mokolų progimnazijos istorija ir ugdymas
• Kodėl atliekami HCG tyrimai ir ką jie parodo?
• Apie Kathryn Lasky gyvenimą ir kūrybą
• HCG tyrimas: reikšmė ir rezultatų vertinimas
• Kaip vystosi kūdikis pirmaisiais metais