Kūdikio raida mėnuo po mėnesio: kelionė pirmaisiais gyvenimo metais
Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Kūdikio raidos kalendorius - tai tarsi mažylio kelionių žemėlapis per pirmuosius gyvenimo metus. Jis padeda tėveliams suprasti, kas vyksta su jų mažyliu skirtingais mėnesiais: kaip kūdikis auga, mokosi, tyrinėja aplinką ir pradeda bendrauti su pasauliu. Nors kiekvienas naujagimis vystosi savaip ir savitu tempu, yra tam tikros gairės, kurios padeda pastebėti, ar viskas vyksta sklandžiai. Ypatingą dėmesį raidos kalendoriui turėtų skirti tėvai, auginantys ankstukus. Anksčiau laiko gimusio kūdikio raida dažnai vertinama pagal pakoreguotą amžių (skaičiuojamą nuo tikėtinos gimdymo datos), todėl svarbu turėti aiškias gaires, padedančias stebėti pažangą.
Tinkamai parinktos lavinamosios priemonės padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.
Mankšta ir masažas kūdikiams
Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą. Individualios konsultacijos, kūdikių mankštos ir masažai gali būti atliekami specialistų erdvėje arba jūsų namuose, pritaikant juos prie mažylio poreikių.
Taisyklingas kūdikio nešiojimas
Savarankiškai menkai judėti galintį kūdikį neišvengiamai tenka daug nešioti ir svarbu tą daryti taisyklingai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.
Kūdikio raida mėnuo po mėnesio
1 mėnuo: Naujagimio adaptacija
Pirmąjį mėnesį po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai. Kūdikio kūnelis vis dar labai gležnas, laikysena primena buvimą įsčiose - rankytės ir kojytės sulenktos, judesiai nekoordinuoti. Ryškūs naujagimio refleksai, atsiranda sugriebimo ir išgąsčio refleksai, ieško spenelio ar čiulptuko. Matymas labai ribotas - mato apie 20-30 cm atstumu. Atpažįsta motinos balsą, kūdikį ramina pažįstamas kvapas, balso tembras.
Pirmosios naujagimio savaitės skirtos jo adaptacijai šiame pasaulyje. Sakoma, kad šiuo periodu nereikia vaiko apkrauti daiktais, o svarbiausia jam suteikti ramią, harmoningą aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus. Šiuo laikotarpiu pati svarbiausia yra mama - jos artumas, prisilietimai, glaudimas prie krūtinės. Būtent tokie ir turėtų būti „žaidimai” - švelnus glostymas delnais, masažiukas, sūpavimas, prisiglaudus prie savęs. Jei kūdikis itin neramus, išsigelbėjimu gali tapti „baltąjį” triukšmą skleidžiantys žaislai. Jie primena kūdikiams garsą, kurį jie girdėjo savo mamos pilvelyje nėštumo metu, todėl efektyviai juos ramina ir padeda greičiau užmigti. Kūdikis geba mosikuoti rankutėmis ir pakelti jas prie savo veiduko. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys.
Pirmuosius skiepus naujagimis gavo iškart po gimimo. Pirma vakcinos nuo hepatito B dozė naujagimiui įskiepijama per 24 val. Hepatito B virusas sukelia užkrečiamą, virusinį kepenų uždegimą, galintį ilgainiui progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Mažiausiai 15 metų, o kartais ir visą likusį gyvenimą trunkantis imunitetas hepatito B virusui įgyjamas įskiepijus pilną vakcinos kursą.
2 mėnuo: Pasaulio tyrinėjimo pradžia
Nepaisant to, kad antrąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Galvytė dar svyruoja, bet stiprėja kaklo raumenys. Guli ant pilvo, kelia galvytę 45° kampu, remiasi alkūnėmis. Pradeda sekti veidus ar ryškius objektus akimis iš vienos pusės į kitą. Emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas.
Tai laikotarpis, kai mažylis pradeda intensyviau domėtis pasauliu, pavyzdžiui, bando pakelti galvytę. Jis akimis pradeda sekti įvairius daiktus, todėl galite pasirūpinti pirmaisiais žaislais. Tam puikiai tinka įvairios garsus skleidžiančios karuselės, pakabinamos virš lovytės. Antrąjį mėnesį garsai kūdikiui itin įdomūs, gali būti, kad jis ir pats jau ims „guguoti”. Regėjimo skatinimui galite aplink vaiko lovytę (jam iš šonų matomose vietose) padėlioti juoda-balta spalvų piešinių arba žaislų. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną.
3 mėnuo: Čiulpimo refleksas ir motorikos stiprėjimas
Kūdikis vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Gali trumpam išlaikyti galvytę stačioje padėtyje. Emocinis atsakas ryškėja - džiaugsmas, susidomėjimas. Šiuo metu karaliauja čiulpimo refleksas, todėl pats metas įsigyti pirmųjų kramtukų, kuriuos mažylis galėtų kištis į burnytę. Stenkitės pirkti žaislus, kurie gaminami iš natūralaus kaučiuko ir neturi nei ftalatų, nei kitų cheminių medžiagų, kuriuos paprasta prižiūrėti, nes užtenka nuplauti po vandeniu.
Kūdikiui suėjo 3-4 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Asta Brazauskienė ir Vytenė Menkevičienė
4 mėnuo: Aktyvūs judesiai ir vartymasis
Kūdikis daug juda - mojuoja rankytėmis, spardo kojytėmis. Kūnas tampa lankstesnis. Pradeda vartytis nuo pilvo ant nugaros. Reaguoja į žaidimus, domisi kitais žmonėmis. Tikriausiai pastebėjote, koks jūsų mažylis darosi stiprus ir aktyvus. Šiuo laikotarpiu neleiskite jam tinginiauti lovytėje, o kuo daugiau guldykite ant pilvuko, kad sportuotų - keltų galvytę, krūtinę. Tam jums prireiks lavinamojo kilimėlio, kuris dėl spalvotų detalių, garsus skleidžiančių vietų bei pakabintų žaisliukų itin patinka kūdikiams ir juos skatina judėti. Didelį lavinamųjų kilimėlių pasirinkimą rasite vaikiškų prekių parduotuvėse. Sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais.
5 mėnuo: Ruošimasis sėdėjimui ir burnos pažinimas
Gerėja kūno kontrolė, ypač viršutinės kūno dalies. Apverčia save nuo nugaros ant šono, kartais ant pilvo. Ima žaislus abiem rankomis, juos tyrinėja. Gali nulaikyti buteliuką. Reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje, kviečia atkreipti į jį dėmesį garsu, šypsena, judesiais. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
Daugelis mažylių pradeda ruoštis sėdėjimui, todėl jiems patiks žaislai ir žaidimai, kurie skatina būtent šį gebėjimą. Atradimu kūdikiui tampa jo pėdos - jis bando jas kištis į burną. Vaikiškų prekių parduotuvėse galite rasti kojinių su prisiūtais barškučiais. Jas pasiekti vaikui bus itin įdomu. Šiuo laikotarpiu labai sparčiai vystosi kūdikio kalbėjimo gebėjimai, todėl tiesiog būtina su juo kuo daugiau bendrauti, skleisti visokius juokingus garsus, atkartoti jo „gugavimus”. Taip pat mažyliui vis įdomesnė tampa jį supanti aplinka, todėl pats metas vežimėlį su lopšiu pakeisti į sportinuką, kuriame galima dairytis, stebėti pro šalį einančius žmones, gyvūnus, gamtą.
6 mėnuo: Pirmieji sėdėjimo bandymai ir kalbos skatinimas
Kūdikis sugeba laikyti galvytę visiškai stabiliai. Pradeda ropoti vietoje, sukiotis aplink savo ašį. Pradeda atskirti objektus pagal formą, garsą. Susipažįsta su aplinka per burną ir dažnai viską, kas pakliūva, dedasi į ją. Susidomėjimą kelią garsus ar spalvas skleidžiantys žaislai. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas.
Kuo daugiau kalbėkite patys: tiek pasakokite vaikui apie jį supančią aplinką, tiek kuo daugiau bendraukite tarpusavyje. Kuo vaikas daugiau girdės jūsų ištartų žodžių, o ne foninio garso, pavyzdžiui, televizoriaus, tuo jo pasyvusis žodynas sparčiau plėsis. Atsiminkite, kad kol kūdikis dar visai mažas, jam sakomus sakinius geriausia formuoti trumpus ir aiškius. Tai metas, kai verta dainuoti kuo daugiau dainelių ar vakarais sekti pasakas. Pusmetinukui patiks ir garsus skleidžiantys žaislai, pavyzdžiui, grojantys daineles ar sakantys tam tikrus žodžius. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti.
7 mėnuo: Aktyvus ropojimas ir smulkioji motorika
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Stiprina gebėjimą ropoti, bando atsisėsti savarankiškai. Pradeda mėgdžioti balsus, veido išraiškas. Rodo aiškų prisirišimą prie tėvų, pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Kūdikis darosi vis savarankiškesnis ir labiau save „apsitarnauja”. Jis ne tik vis daugiau pats gali pajudėti (vartytis ar net ropoti), tačiau jau ir sėdi kėdutėje. Tai leidžia tėveliams su juo pažaisti įvairesnių žaidimų, skatinančių smulkiosios motorikos lavinimą. Pabandykite mažyliui duoti kaladėlių ar kankorėžių, tegul jis juos stumdo, dėlioja, atranda jų formą ir mokosi rankytėmis suimti, suspausti. Jam patiks ir ryškių spalvų, pirštukais lengvai paimami žaislai. Šiuo laikotarpiu itin svarbu skatinti, kad vaikas pats mokytųsi valgyti - imtų šaukštelį į rankas.
8 mėnuo: Rūšiavimas ir smulkiojo griebimo pradžia
Dauguma kūdikių pradeda ropoti, sėdi be atramos. Pradeda stotis laikydamasis už baldų. Tikslingai muša daiktus vieną į kitą. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas. Galite pradėti rūšiavimo ir dėliojimo žaidimus. Tam naudokite tiek buityje randamus daiktus - dėžes, dėžutes, buteliukus, sagas, šiaudelius, makaronus, akmenėlius, kaštonus (tik įsitikinkite jų saugumu ir stebėkite, kad mažylis neužspringtų), tiek specialius žaislus.
Pastarieji pravers tomis akimirkomis, kai negalėsite būti prie žaidžiančio vaiko ir stebėti, kad jis neužspringtų. Po kelių kartų, kai drauge sudėsite figūrėles į joms skirtas vietas, gali būti, kad jis jau ir pats bandys tai savarankiškai daryti. Smulkiosios motorikos lavinimui pravers įvairios minkštos, skirtingų faktūrų knygelės ar lavinimo kubai. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų gniaužti, spausti, traukti. Gana anksti daugelis vaikų perpranta ir vėrimo žaidimus, kurie skatina koncentraciją, susikaupimą, moko nuoseklumo ir suteikia didžiulį pasitenkinimą, kai mažyliui pavyksta pačiam suverti visus žiedus.
9 mėnuo: Pasaulio pažinimas per jusles ir kaladėlių statyba
Kūdikis laisvai sėdi, tad sėdėdamas mėgsta užsiimti sau įdomia veikla. Laikydamasis eina palei baldus, bando pritūpti ir atsikelti. Pirštu pradeda rodyti į tai, ko nori, dalijasi savo atradimais. Gerai reaguoja į kalbą, gali vykdyti paprastas instrukcijas. Vaikui svarbu visapusiškai pažinti pasaulį, todėl patariama daiktus jam ne tik rodyti, garsiai pasakyti jų pavadinimus, tačiau įtraukti net ir skonio bei kvapo receptorius.
Pavyzdžiui, jau nuo devynių mėnesių, kai mažylis jau daug produktų paragavo, supažindinkite jį su vaisiais ir daržovėmis. Duokite jam į rankas nuluptą bananą ar obuolį, pasakokite, kas tai, parodykite, kaip juos reikia pauostyti ir kartu ragaukite. Taip mažylis konkretų daiktą sies su keliomis juslėmis - vaizdu, garsu, skoniu, kvapu. Šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbu pradėti dėlioti kaladėles ar kubus. Pavyzdžiui, skirtingų dydžių kubelius statyti vieną ant kito. Taip vaikas pažįsta skirtumus, suvokia, kas yra „didelis”, o kas „mažas”, taip pat pamažu pradeda identifikuoti daiktų dydį.
10 mėnuo: Kūno dalių pažinimas ir artimųjų atpažinimas
Gali trumpam stovėti be atramos, bando atsistoti savarankiškai. Pirštų judesiai vis tikslesni, moka įdėti smulkų daiktą į indelį. Atpažįsta savo atvaizdą veidrodyje. Supranta paprastas užduotis - pvz., „paduok kamuoliuką“. Pradeda reikšti savarankišką nuomonę - gali nusisukti, kai kažkas nepatinka. Šiuo laikotarpiu labai svarbu pradėti mokytis žmogaus kūno dalių. Kūdikių ugdymo specialistai sako, kad vos dešimties mėnesių žmogutis gali suprasti ir atpažinti pagrindines žmogaus kūno dalis, tiesiog reikia jam jas rodyti.
Šiam žaidimui galite mažyliui nupirkti pirmąją lėlę. Taip galėsite pademonstruoti jos kūno dalis (akis, nosį, lūpas, rankas, kojas ir t.t.) ir kai kurias sąvokas mokyti ištarti, o kitas jis tiesiog kaups savo atmintyje ir gebės parodyti. Tokio amžiaus mažyliai pamažu pradeda atpažinti ir skirti jiems artimus žmones, todėl namuose galite pasidaryti nuotraukų žaidimą. Atsispausdinkite dešimties artimiausių (dažniausiai matomų) žmonių portretus ir juos vaikui rodykite aiškiai tardami: „mama”, „tėtis”, „močiutė” ir t.t.
11 mėnuo: Pasirengimas pirmiesiems žingsniams
Greitai juda ropodamas. Deda žaislus vieną ant kito, pradeda naudoti daiktus pagal paskirtį (šukuoja, stumia mašinėlę). Supranta žodžių reikšmes, reaguoja į emocinę kalbą. Atsiranda stiprus prisirišimas prie vieno ar kelių asmenų. Artėjant pirmajam gimtadieniui, vaiko stambiosios motorikos raida vystosi itin greitai. Tik pradeda vartytis, tuomet sėdėti, šliaužti, ropoti ir vaikščioti.
Vienas tokių žaislų, kuris ne tik skatina mokytis vaikščioti be baimės, bet ir domina vaikus dėl įvairiausių papildomų funkcijų - stumdukas. Dažniausiai jis turi nuimamą veiklos centrą, pilną įvairių įdomybių (skirtingų formų mygtukus su švieselėmis, kurie supažindins mažylį su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, spalvomis, pagros linksmų dainelių ir muzikėlių). Kūdikį žengti pirmuosius žingsnelius paskatins ir įvairūs paveikslėliai ar nuotraukos, kuriuos pakabinsite ant sienos. Jam tai bus stimulas keltis, stotis, siekti.
12 mėnuo: Pirmieji žodžiai ir savarankiški žaidimai
Daugelis kūdikių pradeda vaikščioti savarankiškai, nors dar svyruodami. Naudoja gestus (mojuoja „viso gero“, rodo „negalima“), deda daiktus į dėžutes. Suvokia, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato. Ištaria pirmuosius žodžius, rodo tėvams norus gestais, emocijomis. PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus.
Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins.
Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Papildoma informacija apie kūdikio raidą
Sensorinė integracija ir sensorinė dieta
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus; vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais. Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: Taktiliniai; Klausos; Regėjimo; Propriorecepsijos; Vestibuliariniai; Skonio.
Termino „sensorinė dieta“ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebąs prisitaikyti, sumanus. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. „Sensorinė dieta“ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Seilėtekis: normalus reiškinys ar patologija?
„Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?“ Tėvams šitas klausimas kyla gana dažnai. Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą „Ar tai normalu?“ yra labai trumpas atsakymas - „KARTAIS“. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.
Skiepų kalendorius
Pagal Lietuvos Respublikos skiepų kalendorių, kūdikiai skiepijami nuo B hepatito, rotaviruso, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų infekcijų.
tags: #kudikiu #menesiai #nuotraukai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
