Eugenijaus Tijušo veikla ir indėlis į Lietuvos medžioklės ir gamtos apsaugos bendruomenę

Eugenijus Tijušas - žinomas biologas, medžioklės specialistas ir ilgametis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) veikėjas. Būdamas draugijos pirmininko pavaduotoju, jis aktyviai dalyvauja įvairiose diskusijose, projektuose ir iniciatyvose, susijusiose su medžiokle, gamtos apsauga ir visuomenės švietimu. Eugenijus Tijušas yra vienas žinomiausių Lietuvos medžiotojų, pasisakantis aktualiais klausimais ir atstovaujantis medžiotojų bendruomenės interesams.

Eugenijaus Tijušo indėlis į gamtos ir medžioklės švietimą

Eugenijus Tijušas reguliariai aiškina visuomenei apie gamtos procesus ir gyvūnų populiacijas. Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, ką reiškia švelni žiema gyvūnų populiacijoms ir kuo baigiasi mūsų noras „padėti“ rastiems žvėrių jaunikliams. Jis taip pat pažvelgė į bebrų gyvenimą - kaip keičiasi jų elgsena, kai gimsta mažieji bebriukai.

Jis, kaip vedėjas, aktyviai dalyvauja diskusijose apie gyvūnų elgseną ir gamtos apsaugą. Medžioklės skyriuje romantiškų rytinių pasivaikščiojimų žavesiu pamiškių pievomis, paežerėmis, miško kirtavietėmis gundo Eugenijus Tijušas. Jis gi diskutuoja ir apie tai, kam reikalingos medžioklės trofėjų apžiūros. Medžioklės skyriuje Eugenijus Tijušas apžvelgia 16 prabėgusių medžioklės laisvoje Lietuvoje metų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) veikla

Eugenijus Tijušas, kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, aktyviai dalyvauja diskusijose ir projektuose, susijusiuose su medžiokle ir gamtos apsauga. Lietuvoje yra apie 30 000 medžiotojų. Dauguma jų yra susibūrę į medžiotojų kolektyvus, vadinamus klubais arba būreliais. Tokių medžiotojų kolektyvų yra per 900. Didžioji jų dalis skaičiuoja kelių dešimtmečių tradicijų istoriją. Lietuvos medžiotojų bendruomenė tėra mažytė Europos medžiotojų dalis. Europos Sąjungos ir jai artimose valstybėse yra daugiau nei septyni milijonai medžiotojų. Gausiausia yra Prancūzijos medžiotojų bendruomenė - 1,3 milijono.

Nedidelė Lietuvos medžiotojų bendruomenė ypatinga tuo, kad ją sudaro visų socialinių visuomenės grupių atstovai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2017 metais atliko anketinę savo narių apklausą. Joje dalyvavo 19 000 Draugijos narių - medžiotojų iš 566 klubų ar būrelių. Draugijos pozicija tokia, kad į politikavimą mes nelendame. Politikavimas nėra mūsų užsiėmimas, pagrindinė mūsų funkcija - atstovauti mūsų narių interesams - nieko daugiau.

Medžioklės įstatymo pokyčiai ir diskusijos

Eugenijus Tijušas ir LMŽD nuolat siekia tobulinti medžioklės reguliavimą šalyje. „Bus siekiama, kad žemės savininkai taip pat turėtų teisę į medžioklės plotus, bus siekiama sunorminti tai, ko nepavyko tuos 26 metus sunorminti.“ „Dabar žemės savininkai neturi jokių teisių, dabar viską turi tik būreliai.“ K. Mažeikos teigimu, Medžioklės įstatymu bus siekiama leisti sudaryti medžioklės plotą iš mažesnių plotų nei 1 tūkst. hektarų. B. Bradauskas su kitu socialdemokratu Andriumi Palioniu taip pat bandė įteisinti tvarką, kad užkrečiamų ligų pavojaus atveju privačiame sklype, neperduotame medžiotojų būreliui, gyvūnų gausą reguliuoja nebe žemės sklypo savininkas, bet ten medžiojantis būrelis.

Medžioklės bendruomenės problemos ir skaidrumas

Anykščių rajono medžiotojus jau kelerius metus drasko nesutarimai. Apie juos kartais parašo rajono spauda. Keli vietos ūkininkai norėjo suformuoti savo turimoje žemėje atskirą medžioklės plotą ir jame medžioti patys, tačiau tam jų žemės nepakanka, nes pagal Medžioklės įstatymą toks plotas negali būti mažesnis kaip 1 tūkst. hektarų.

„Aš nesu matęs jokios medžioklės net iš arti, man sunku vertinti, kas jose vyksta, tačiau žinau iš STT pareigūnų, jie šią veiklą vertina kaip rizikingą“. Aplinkos ministerija jau vykdė konsultacijas dėl elektroninio medžiotojų lapo sukūrimo, bet derybos buvo nevaisingos. Paslaugų teikėjams pasirodė per maža veikla. „Suvedus taškus išeina, kad tai yra dar viena šešėlinio verslo sritis.“ Eugenijus Tijušas mano, kad atsakingos valstybės institucijos turėtų gerokai praplėsti rizikingų veiklų ir jų vietų sąrašą. Pirmiausia, jis siūlytų atkreipti dėmesį į krepšinį ir didžiųjų arenų VIP ložes, tenisą ir teniso kortus, golfą ir golfo laukus, kaimo turizmą ir nuošalias to turizmo sodybas, viešąjį maitinimą ir visas jo įstaigas 200 metrų spinduliu aplink valstybės institucijų rezidencijas.

Lūšių apsaugos iniciatyvos

Eugenijus Tijušas aktyviai dalyvauja gyvūnų apsaugos projektuose. Praėjusį penktadienį Kupiškio miškų urėdijoje surengtas seminaras apie lūšių apsaugą, jį vedė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas ir pavaduotojas žūklei Egidijus Bukelskis. Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija įgyvendina projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“ ir vykdo Šimonių girios lūšies apsaugos veiksmų planą. Viena iš plano priemonių - seminaras apie lūšių apsaugą. Išsamiau susipažinti, kaip saugomos lūšys, susirinko rajono medžiotojai ir miškininkai. Lūšies apsaugos plano tikslas - atkurti ir išlaikyti gyvybingą lūšies populiaciją Lietuvoje, kaip integruotą visos Europos ekosistemų ir kraštovaizdžių dalį. Pristatydamas šiuo metu įgyvendinamą projektą E. Tijušas kalbėjo, kad Lietuvoje lūšies populiacijos būklė yra viena prasčiausių.

„Estai turi per 1000 lūšių. Mums iškeltas uždavinys sukurti minimaliai gyvuojančią lūšių populiaciją. Būtų idealu, jei Lietuvoje galėtų gyventi apie 200 lūšių. Palyginti su Estija, tai būtų net 5 kartus mažiau. Didesnis lūšių skaičius mūsų šalyje neįmanomas, nes lūšis Lietuvoje nebeturi tiek gyvenamos aplinkos, kaip miškingoje Estijoje ar Latvijoje“, - aiškino E. Tijušas. Iki šiol ginčijamasi, kiek lūšių iš viso suskaičiuojama mūsų krašte. Jų gali būti nuo 60 iki 120. Medžiotojų duomenimis, lūšių yra apie 100-120, tikrinant miškus, kuriuose daugiausia gyvena šie žvėreliai, prieš dešimtį metų jų tebuvo suskaičiuota apie 40.

Bebrų populiacijos reguliavimas ir vertinimas

Eugenijus Tijušas taip pat atkreipia dėmesį į bebrų populiacijos valdymą. Kadangi bebrai nebijo gyventi netoli žmonių ir pridaro jiems nemažai žalos, E. Tijušo teigimu, yra dvi išeitys - medžioti arba bandyti sugyventi. Pavyzdžiui, bebrų kertamus medelius galima nesunkiai apsaugoti tinklu. O jų statomas užtvankas mažinti Šiaurės Amerikoje ypač paplitusiais nesudėtingais įrenginiais. Medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas sako, kad sruogliai - viena iš priežasčių, dėl ko viduramžiais bebrai buvo labai intensyviai medžiojami. Tada (beje, ir dabar) buvo tikima, kad sruogliai turi gydomųjų savybių. Sruogliai - bebro liaukų sekretas, tirštos ir gličios konsistencijos bei nemalonaus kvapo. Iš tikrųjų tų gydomųjų savybių ten yra dėl labai paprastos priežasties. Su maistu bebrai gauna nemažai acetilsalicilo rūgšties (aspirino), kurios karklų žievėje yra ypač daug. Taigi sruogliuose yra koncentruoto natūralaus aspirino.

Bebrų skaičius Lietuvoje

Bebrų skaičius Lietuvoje nėra tiksliai žinomas, tačiau pateikiami įvairūs vertinimai:

• Aplinkos ministerija oficialiai skelbia, kad, 2013 m. duomenimis, jų yra apie 50 tūkst.
• Gautasis skaičius iš kasmečių medžiotojų apskaitų.
• Kai kurie gamtininkai skaičiuoja, kad gali būti apie 40 tūkst. bebraviečių ir kiekvienoje jų - po 6-7 bebrus, taigi būtų jau ketvirtis milijono.
• E. Tijušas teigia, kad skaičius nėra tikslus, greičiausiai bebrų yra gerokai daugiau. Manoma, kad didelėse teritorijose esančiose bebravietėse vidutinis bebrų skaičius - keturi. Taigi gal bebraviečių skaičiavimas būtų tikslesnis.

Nors minėtų skaičiavimų tikslumu galima abejoti, vis dėlto, nepaisant pakankamai intensyvios medžioklės, daugumoje Lietuvos vietų populiacija auga, nes bebrai tikrai randa labai palankias gyvenimo sąlygas. Šis gyvūnas ypatingas tuo, kad, ko gero, mūsų gamtoje vienintelis nelabai tinkamoje gyventi vietoje gali susikurti reikiamas sąlygas padaręs vandens telkinius su užtvankomis, dambomis ir pan. Gamtininkai bebrų veiklą vertina labai palankiai - bebrai yra laikomi biologinės įvairovės gausintojais, savotiškais garantais, nes įrengtos bebravietės, nauji vandens telkinukai, tvenkinukai sudaro puikias gyvenimo sąlygas daugybei įvairiausių gyvūnų rūšių.

Tarptautinės medžiotojų dienos tradicijos ir medžiotojų įvaizdis

Eugenijus Tijušas pabrėžia Tarptautinės medžiotojų dienos svarbą ir tradicijas Lietuvoje. Šeštadienį (lapkričio 3-ąją) minima Tarptautinė medžiotojų diena. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas pripažįsta, kad ši šventė Lietuvoje tebėra naujovė, nors jos tradicijos siekia ne vieną šimtmetį. „Mūsų krašte šią šventę galima vadinti naujove, nes šita tradicija yra atgimusi turbūt po šimtmečio pertraukos. Ji minima Lietuvoje ne daugiau kaip 10 pastarųjų metų.“

Šita šventė yra susieta su religija. Vienas iš atributų yra bažnytinė liturgija. Paprastai sutariame su klebonais, kad mišios būtų aukojamos mums. Ten, kur vyksta mūsų ceremonijos, susitariame, kad klebonas leistų į bažnyčią įnešti tauriojo elnio ragus ir pastatyti juos priešais altorių. Lietuvos medžiotojai vilki specialią ekipiruotę, ateidami į bažnyčią. Kokius 10-15 pastarųjų metų mūsų draugija labai propaguoja tai, kad medžiotojai visuose kraštuose turėtų specifinę aprangą, kuri išskirtų juos iš kitų visuomenės grupių. Pagrindiniai medžiotojo aprangos elementai - žalia spalva, galvos apdangalas - skrybėlė ar kepurė su papuošalu iš sumedžioto gyvūno plunksnų ar plaukų. Po bažnytinių apeigų organizuojamos vaišės su laukienos patiekalais. Pavyzdžiui, Vilniuje praėjusį sekmadienį organizavome vaišes miestelėnams ir miesto svečiams, kvietėme atvykti į šventę ir paragauti medžiotojiškų patiekalų.

Eugenijus Tijušas taip pat atkreipia dėmesį į medžiotojo įvaizdį visuomenėje. Lygindamas medžiotojo įvaizdį su kitais Europos kraštais, jis liūdnai pripažįsta, kad medžioklės įvaizdis Lietuvoje yra vienas prasčiausių Europoje. To šaknų reiktų ieškoti sovietmetyje, kai tų laikų medžiotojai neturėjo jokio vidinio intereso viešinti savo veiklą, kontaktuoti su vietine bendruomene. 80 proc. Švedijos gyventojų medžiotojų veiklą vertina palankiai, 70 proc. švedų bent vieną kartą metuose valgo žvėrieną. Lietuvoje šis skaičius būtų labai kuklus.

Lietuvoje, su medžiokline apranga užėjus į kaimo turizmo sodybą ar kažkur kitur, galima pasijusti papuasu. „Pas mus nuėjus į maisto produktų parduotuvę, didžiuosius prekybos centrus ir pamačius žvėrienos mėsos kainą, fantazija baigiasi. Kainos yra nežmoniškai didelės.“

Žvėrienos komercija ir medžioklės ekonomika

Eugenijus Tijušas diskutuoja apie žvėrienos pardavimo galimybes Lietuvoje, palygindamas su kitomis šalimis. Svečiuodamasis kituose kraštuose ir žinodamas, kaip yra Lietuvoje, stebisi tuo, kad kolega vokietis be jokių ypatingų biurokratinių kliūčių gali savo nedideliame kaimelyje ar miestelyje laikyti rūsyje šaldikliuose tvarkingai išpjaustytos ir sufasuotos žvėrienos produktų ir toje vietovėje, kur gyvena, juos pardavinėti. Pas mus medžiotojai, turėdami atliekamų žvėrienos resursų tikrai galėtų pasidalinti ir žinoma dalinasi su giminaičiais, kaimynais ir pan. Bet kad lietuvis medžiotojas galėtų pasiskelbti parduodantis žvėrieną ir kviestų kitus ateiti pirkti, pas mus užpultų tiek tarnybų, kad iš karto tokia mintis dingtų iš galvos. Medžioklė ne tik Lietuvoje, bet ir visame civilizuotame pasaulyje, yra priskiriama brangiems laisvalaikio praleidimo būdams. „Neduok dieve, jeigu namuose žmona sužinotų šernienos kepsnio kainą.“ Grubiai tariant toks kepsnys ant šeimos stalo leistų ant to pačio stalo padėti nuo kelių iki keliolikos kiaulienos karbonadų. Kailių paklausa ir kaina yra labai žema. Gyvūną sumedžiojus, medžiotojui užsiimti dar ir kailių realizavimu paprasčiausiai neapsimoka.

Eugenijaus Tijušo kandidatūra į LMŽD pirmininko postą ir kontroversijos

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija - didžiulę įtaką turinti organizacija. Vienas realiausių laimėtojų į pirmininko postą buvo laikomas dabartinis draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Ilgus metus šiai organizacijai vadovavo socialdemokratas, buvęs Seimo narys Bronius Bradauskas. Kaip bebūtų, panašu, kad B. Bradauskas išsirinko įpėdinį, kuriam reiškia didelį palaikymą. Įpėdinis iš jo aplinkos, dabartinis B. Bradausko pavaduotojas E. Tijušas.

Miske.lt taip pristato kandidatą į pirmininko postą E. Tijušą: „Šio kandidato į „LMŽD“ pirmininko postą pristatinėti nereikia. Visi puikiai žinote, kokius darbus jis padarė medžiotojų labui.“

Vis dėlto, DELFI išsiaiškino, kad E. Tijušas turi garbės nedarančių paslapčių. Policijos departamentas patvirtino, kad E. Tijušas kovo 8 dieną Rokiškio rajone buvo sulaikytas neblaivus prie vairo. Redakcija susisiekė su E. Tijušu norėdama daugiau išsiaiškinti apie šį atsitikimą kelyje. Tačiau išgirdęs klausimą, E. Tijušas pareiškė, kad turi pasitarti ir sakė atsakysiąs vėliau.

tags: #eugenijus #tijusas #gimimo #metai

• Pirmieji vaisiai kūdikiui
• Išsami informacija apie vaiko priežiūros atostogas tėvams
• Viskas apie Eglę Jurgaitytę: nuo vaikystės iki scenos
• ką reiškia baltos nuosėdos šlapime besilaukiant
• kodėl verta rinktis lavinančius filmukus vaikams