Estijos prezidento institucija: istorija, funkcijos ir dabartiniai iššūkiai

Estijos prezidentas (est. Eesti Vabariigi President) - aukščiausias politinis postas Estijoje. Iki 1938 m. Estijoje veikė Estijos valstybės vadovo institucija. Estija yra parlamentinė respublika, kurioje prezidentui suteikiamos simbolinės galios be sprendžiamų galių. Šalies prezidentas privalo sustabdyti savo narystę politinėse partijose ir judėjimuose. Jam pradėjus eiti prezidento pareigas, visos kitos jo vadovaujamos pareigos automatiškai sustabdomos.

Estijos prezidentą 5 metų kadencijai renka šalies parlamentas Riigikogu arba paskirtas rinkimų komitetas. Tai sudėtinga valstybės vadovo rinkimo sistema: prezidentą renka parlamentas, tačiau jei deputatai negali išrinkti tinkamo kandidato po kelių balsavimo ratų, įsijungia rinkiminė kolegija, kurią sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai. Su tokia sistema teko susidurti ir kadenciją baigiančiai Kersti Kaljulaid.

Dabartinis šalies prezidentas yra Alaras Karis, išrinktas 2021 metais. Už jį balsavo 72 įstatymų leidėjai iš 101 vietos parlamente. Jis tapo penktuoju Estijos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. A. Karisas buvo vienintelis kandidatas, jį iškėlė valdančiosios Reformų ir Centro partijos. Prezidento pareigas pradėjo eiti 2021 m. spalio 11 d.

Alaro Kariso karjera ir pažiūros

Alaras Karis gimė Estijos Tartu mieste 1958 m. kovo 26 d. Jis yra molekulinės genetikos ir vystymosi biologijos specialistas. 1999 m. tapo Tartu universiteto profesoriumi. 2003-2007 m. jis ėjo Estijos gyvybės mokslų universiteto rektoriaus pareigas, o 2007-2012 m. vadovavo Tartu universitetui. Nuo 2013 m. jis buvo Nacionalinio muziejaus direktorius.

A. Karisas save apibūdina esant konservatyvių pažiūrų, jį itin domina švietimas. Jis pabrėžia, kad vienas jo idealų yra išmintinga tauta. „Proto ir išsimokslinimo rodiklis yra ne aukštojo mokslo diplomų skaičius, o mokėjimas naudotis savo žiniomis ir susidoroti su bet kokia situacija“, - teigė prezidentas. Jis taip pat mano, kad „Estija turi būti protinga ir išsilavinusi šalis. Ji turi būti ne penketuke šalių, turinčių labiausiai išsilavinusius gyventojus, o valstybe, turinčia labiausiai išsilavinusius gyventojus pasaulyje.“

Užsienio politikos srityje jis neatmetė galimybės susitikti su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu, ir teigė, kad Europos Sąjunga Estijai yra saugumo garantas. Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Rusija, jis pabrėžė, kad „ore kabo daug klausimų - pradedant sienų klausimu, baigiant čionykščiais piliečiais, kurie žvelgia veikiau į Maskvos, o ne Estijos pusę, taip pat jų padėtimi.“

Prezidento inauguracija ir ankstesni vadovai

Pirmadienį Estiją inauguruos naująjį šalies prezidentą Alarą Karisą. Prezidento inauguracijos ceremoniją pradėjo pati kadenciją baigianti lyderė Kersti Kaljulaid. „Nuo šios dienos Alaras Karis įgyja galimybę pažvelgti į gyvenimą Estijoje nauju žvilgsniu - naujo prezidento žvilgsniu, - savo kalboje sakė K. Kaljulaid. - Parlamentinė Estija patiki savo prezidentui konstitucijos dvasios ir raidės priežiūrą.“ Po jos kalbos prisiekė ir naujasis išrinktasis prezidentas A. Karis. Vėliau įvyko prezidento priėmimas vyriausybės nariams, konstitucinių institucijų atstovams ir aukšto rango pareigūnams.

A. Karisas prezidento poste pakeis Kersti Kaljulaid, kuri Estijai vadovavo nuo 2016 m. Iki jos prezidentais buvo Arnoldas Rüütelis (2001-2006 m.) ir Toomas Hendrikas Ilvesas (2006-2016 m.).

Toomas Hendrikas Ilvesas: prieštaringa asmenybė

Toomas Hendrikas Ilvesas - kur kas prieštaringesnė asmenybė nei būtų galima pamanyti. „Stiprioji jo pusė - Estijos vaidmens pasaulyje sustiprinimas. Jis „tvytina“, yra dažnai cituojamas pasaulio žiniasklaidoje“, - pastebėjo politologas A. Kasekampas. Tačiau mažiau kalbama apie tai, kad jam ne itin sekėsi pačioje Estijoje.

„Jis užaugo Vakaruose, o žmonės, užaugę Vakaruose ir vėliau grįžę į Estiją, dažnai elgiasi ir kalba kitaip nei tie, kurie čia gyveno visą laiką. Turbūt būtent dėl to Ilveso estai nelaiko tautos prezidentu“, - teigė vienas kalbintų estų. „Nesuklyskite: gerai, kad jis buvo prezidentas. Gera Estijos reputacija tarptautinėje žiniasklaidoje prasideda nuo T.H.Ilveso.“

„Akivaizdu, kad jis arogantiškas. Jis mano esantis geresnis nei kiti. Bet geras politikas privalo sugebėti paslėpti savo nepasitenkinimą, nuobodulį. Ilvesas to nesugeba“, - pastebėjo A. Kasekampas. Ypatingas taikinys - Estijos žiniasklaida. Jei Ilvesas pamato, kad žurnalistas, kuris iš jo ima interviu, nėra patyręs ar žinomas, jis su juo bendrauja atsainiai. Jam neįdomu.

Pats T. H. Ilvesas apie savo ateities planus kalbėti atsisako. „Tokio darbo turbūt nėra. Bet jei Jungtinės Tautos įkurtų, pavyzdžiui, pasiuntinio aukštosioms technologijoms ir kibernetiniam saugumui postą?“ - svarstė jis. Tačiau A. Kasekampą tokie T. H. Ilveso teiginiai apie darbą be atostogų erzina: „Kai jis pradeda taip kalbėti ir skųstis, žmonės ima piktintis.“

Estijos nepriklausomybės diena ir dabartiniai iššūkiai

Estijoje antradienį, minint 108-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, ant visų gyvenamųjų, komercinių ir biurų pastatų buvo iškeltos valstybinės vėliavos. Tai svarbiausia Estijos valstybinė šventė, per kurią minimas šalies nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas Taline 1918 metų vasario 24 dieną.

Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna pažymėjo, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas ir turi būti saugoma kiekvieną dieną. „Vasario 24-oji yra mūsų laisvės gimtadienis - nacionalinės, orios ir mūsų pačių. Tai diena, kai jaučiame ypatingą pasididžiavimą, kad Estija yra nepriklausoma, demokratinė ir vertybėmis pagrįsta šalis“, - sakė jis. Tačiau ministras pridūrė, kad vasario 24-oji taip pat turi kitą ir skausmingą prasmę. „Prieš ketverius metus, vasario 24-ąją, prasidėjo plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tai ne tik datų sutapimas, bet ir aiškus priminimas, kad laisvė pati savęs nepalaiko. Ji turi būti saugoma tiek žodžiais, tiek darbais. Laisvė yra teisė rinktis savo kelią, tikėti ateitimi ir gyventi be baimės“, - teigė M. Tsahkna.

Estija, kaip technologijų ir IT srities lyderė Europoje, susiduria su naujais iššūkiais. Šalis pirmoji Europoje įdiegė visiškai skaitmenizuotą viešąją administraciją. Skaitmeniniai sprendimai diegiami nuosekliai ir atsižvelgiant į pilietinės visuomenės poreikius. Aukšto lygio IT kompetencija bei moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTTP) Estiją paverčia lydere kibernetinio saugumo, aukštųjų technologijų sistemų ir kontrolės technologijų srityse.

tags: #estijos #prezidentui #gime

• Asmens duomenų apsauga darželiuose
• Visos Alberto Bandžiaus santuokos ir skyrybos
• Sužinokite, kaip nustatomas žalos vaikui dydis ir pobūdis
• Vadovas apie Tonsilgon N vaikams
• Kaip išsirinkti žieminį vokelį mažyliui?