Planuojate šeimos pagausėjimą, bet dirbate su Individualia veikla (IDV), Mažąja bendrija (MB) ar Verslo Liudijimu? Galbūt esate girdėję, kad savarankiškai dirbantiems motinystės išmokos nepriklauso arba yra labai mažos? Tai - mitas! Visiems tėvams, planuojantiems šeimos pagausėjimą ir dirbantiems savarankiškai, kyla daug klausimų apie galimybę tęsti veiklą vaiko priežiūros atostogų metu.
Šis klausimas aktualus tiek individualios veiklos vykdytojams, tiek mažųjų bendrijų nariams, tiek individualių įmonių savininkams. Konsultacijų metu sutinku įvairių žmonių, kurie dirbdami su IDV galvoja, kad jiems jokios išmokos nepriklauso arba jeigu priklauso - jos bus labai mažos. Tad tikrai lengvai nustebinu juos, tiesiog papasakodama, kad IDV yra puiki veiklos forma planuojant šeimos pagausėjimą.
Svarbu žinoti, kad skirtingos savarankiškos veiklos turės skirtingą poveikį ir planuojamoms motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms.
Išmokas šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams moka „Sodra“. Yra trys pagrindiniai išmokų ir atostogų tipai:

Savarankiškai su individualios veiklos pažyma dirbantys asmenys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir kt. turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad įgytų teisę į motinystės išmokas. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn.
Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo ne mažesnės nei 6 minimalių atlyginimų dydžio sumos.
Būtent, kas liečia stažą, čia yra įdomiau, kuomet dirbame savarankiškai. Pavyzdžiui, kad sukaupti vieno mėnesio socialinį motinystės stažą, VSD įmokas reikia sumokėti nuo vienos MMA.
Štai kaip atrodė ir atrodo minimalus mėnesinis atlyginimas, nuo kurio skaičiuojamos VSD įmokos:
| Metai | MMA „ant popieriaus“ | VSD įmokų dydis |
|---|---|---|
| 2026 | 1153 Eur | 12,52 % |
| 2025 | 1038 Eur | 12,52 % |
| 2024 | 924 Eur | 12,52 % |
Dirbant su skirtingomis savarankiškomis veiklos formomis, išmokų teisės ir dydžiai gali ženkliai skirtis.
Pavyzdžiui, dirbant tik su Verslo Liudijimu - motinystės išmokos apskritai nepriklausys, nes mokamos VSD įmokos draudžia jus TIK dėl nedarbo ir pensijos išmokų. T.y., ligos ir motinystės išmokoms stažas nesikaupia. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.
Tuo tarpu dirbant su IDV, situacija kur kas geresnė. Dirbant pagal IDV, MB (apie verslo liudijimą jau nebesiplečiu, nes su juo dirbant jokių motinystės išmokų negausime), svarbiausia suprasti, kad išmokų dydžiai priklauso nuo mokamų socialinio draudimo įmokų.
Na ir MB variantas - šis, mano manymu, itin įdomus, nes MB, teisiškai kalbant yra Juridinis Asmuo, tačiau, kas liečia motinystės išmokas, neretai pamatysime, kad minima, jog tai kaip savarankiška veikla. Galiu papasakoti, koks komplikuotas kelias laukia MB savininkų ir vadovų, planuojantiems gauti motinystės išmokas.
Visų pirma, jei esate MB savininkas ir kartu vadovas ir gaunate „atlyginimą“, turite žinoti, kad tai nėra darbo užmokesčiui prilyginamas „atlyginimas“. Tai yra gaunamas atlygis pagal civilinę paslaugų teikimo sutartį su MB už vadovavimą. Nuo šios gaunamos sumos nemokamos jokios VSD įmokos, tad nei reikiamo stažo, nei pajamų negaunate, kurių „Sodra“ galėtų įvertinti.

Norint, kad iš individualios veiklos gautos pajamos būtų įtrauktos į motinystės išmokas, „Sodrai“ reikia mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, pateikiant SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. SAV pranešimą patogu pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui.
Įmokos turi būti sumokėtos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o SAV pranešimą reikia pateikti iki kito mėnesio 15 dienos. Jei pajamas deklaruojate tik vieną kartą per metus, gali kilti rizika negauti išmokų laiku.
Taip pat svarbu mokėti apskaičiuoti, nuo kokios sumos turite mokėti VSD įmokas. Šios įmokos niekada nėra mokamos nuo 100% gautų pajamų, dar reikia išminusuoti išlaidas ir likusią sumą padauginti iš 0,9, jei dirbate su IDV.
NGA išmokai apskaičiuoti bus imamas moters pajamų laikotarpis. Tad, jei būsima mama, kuri dirba savarankiškai, pvz., su IDV ir nemokėjo avansinių mokėjimų „Sodrai“, gali negauti išmokų laiku. „Sodra“ gali atsisakyti išmokėti laiku motinystės išmokas ir dėl to, jeigu mėnuo prieš NGA - nebus atliktas avansinis mokėjimas.
Kitaip tariant - be avansinio VSD mokėjimo, „Sodra“ nemato asmens draustumo mėnesį prieš ir atmeta prašymą, o išmokos nedingsta, tačiau jos vėluos, o jų perskaičiavimas galės būti atliktas tik kai bus pateikta nauja deklaracija. Vadinasi, jeigu ir nėra aktualu visą išmoką gauti laiku, rekomenduojama nepamiršti bent jau už mėnesį prieš NGA tai padaryti. Pavyzdžiui, jei NGA prasideda liepos mėnesį, avansinį mokėjimą reikėtų padaryti už birželį. Sumokėjus avansinę VSD įmoką, reikia išsiųsti ir SAV pranešimą. Tai leidžia laiku sumokėti privalomas socialinio draudimo įmokas, kad išmokos nebūtų vėluojamos arba sumažintos.

Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu? Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai.
Visų pirma, aktualu atskirti, kad darbo formų gali būti įvairių, tad ir apmokėjimas bei teisinis reguliavimas skiriasi. Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antrais VPA metais. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi.
Pavyzdys: Asmuo uždirba 2000 EUR „ant popieriaus“. Tad nuo jo apskaičiuoto VDU 2000 EUR, VPA išmokos sumai perleidžiamais mėnesiais (kai pasirenkame gauti iki vaikui sukanka 18 mėn.) taikomas 60 % išmokos tarifas, ir tai yra apie = 1200 EUR.
Darbo užmokestis nėštumo ir gimdymo atostogų metu - NGA išmoka iš karto mažinama. Darbo užmokestis tėvystės atostogų metu - TA išmoka iš karto mažinama.
Kada išmoka NEBUS mažinama? Darbo užmokestis VPA metu - VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai, kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos (3500 - 2100 = 1400 eur). Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur, ji yra mažesnė dėl taikomų lubų.
Įskaitytini ir tokie atvejai, kai gyventojas, dirbęs pagal įprastinę darbo sutartį, išeina vaiko priežiūros atostogų ir jų metu vykdo individualią veiklą.
Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu:
Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams, mat abu jie, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostogose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais.
Papildomų pajamų, nemažėjant numatytos išmokos dydžiui, gali turėti ir savarankiškai dirbančios NGA išėjusios mamos, ir 30 dienų trukmės tėvystės atostogų išėję tėčiai. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu. Iš savarankiškos veiklos gautoms pajamos NĖRA taikomi jokie apribojimai, kaip yra dirbant su darbo sutartimi.

Neperleidžiami mėnesiai - tai naujos VPA tvarkos dalis, skirta paskatinti abiejų tėvų įsitraukimą į vaiko priežiūrą. Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali.
Jei pamenate, per prieš tai galiojusią motinystės išmokų tvarką buvo galima pasirinkti, kad visą vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpį išmoka yra skiriama vienam asmeniui. Dažnu atveju tai būdavo mama. Na, o įsigaliojus naujai tvarkai, situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius.
Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“, nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“, šiuo metu jos taikomos gaunant 4194,60 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ ir daugiau).
Kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleidžiama nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų. Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesiai.
Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos).
Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Ir dar iš visos išdėstytos informacijos galime daryti išvadą, kad šiais neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.

Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama.
Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.
Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma, kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti.
Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kituose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip neva ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.

Gautuose „Sodros“ sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne. Tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę “Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”.
Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, yra sumažinto etato numatymas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali gauti, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet ir išsiaiškinti, kokiam etatui ši suma galėtų būti prilyginama.