Estijos vaikų globos namų pertvarka: šeimos aplinkos kūrimas ir iššūkiai

Estijoje vykdoma vaikų globos įstaigų pertvarka, kurios tikslas - sukurti šeimos aplinkai artimesnę aplinką tėvų globos netekusiems vaikams. Dauguma Estijoje kalbintų ekspertų sutinka, kad didesnių globos įstaigų uždarymas ir naujų, šeimos aplinkai artimesnių namų kūrimas - sėkmingas.

Estijos Teisingumo kanclerio biuro Vaikų ir jaunimo teisių departamento vadovas Andresas Aru teigia, kad vykdant vaikų globos įstaigų pertvarką šioje šalyje pasiekta didelė pažanga. Estijoje didesnių globos įstaigų beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Didesniuose globos namuose gyvena tik stiprią negalią turintys vaikai, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.

Šeimos namai: alternatyva didelėms institucijoms

Šeimos namai - alternatyva didelėms institucijoms. Atvykstame į toliau nuo Talino centro esantį rajoną. Šiuolaikiškame, jaukiai įrengtame name, vadinamuosiuose šeimos namuose, iš viso gyvena šeši vaikai: nuo aštuonerių iki penkiolikos metų. Pirmame aukšte - virtuvė ir svetainė, antrame - vaikų ir darbuotojų kambariai. Lietuvoje panašūs namai įprastai įvardijami kaip bendruomeniniai vaikų globos namai.

„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru pasakoja, kad šeimos namai pastatyti 2015 metais. Iš viso organizacijoje yra 27 tokios šeimos. Dalis jų gyvena panašiuose namuose įprastoje kaimynystėje, kai kurie - ir tiesiog butuose. Yra ir vadinamasis vaikų kaimelis - kai vienoje vietoje pastatyta daugiau namelių, skirtų tėvų globos netekusiems vaikams. Tiesa, Lietuvoje juose gali gyventi iki 8 vaikų, o Estijoje - iki 6.

Individualus požiūris ir kasdienybė

Andresas Aru pabrėžia: „Manau, gyvenimas šeimos namuose suteikia galimybę kiekvienam vaikui skirti individualesnį požiūrį, jei lyginsime su didesnėmis institucijomis, kuriose vaiko ir darbuotojo santykis yra formalesnis. O čia aplinka - panaši į šeimos aplinką, kiek tai įmanoma. Šis individualus dėmesys - būtinas vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų.“

Auklėtoja pasakoja apie įprastą dienotvarkę, kai vaikai keliasi 6 valandą ryto, ruošiasi į mokyklą, pusryčiauja. Kol vaikai mokosi, Jelena atrašinėja į laiškus, tvarko namus, apsiperka ir gamina. „Jei neskubu ir turiu laiko, pavyzdžiui savaitgaliais, galime gaminti kartu. Tai šaunus laikas. Bet dažniausiai darbo dienomis gaminu pati.“

Mes bendraujame prie didelio valgomojo stalo, vaišinuosi arbata ir sausainiais. Priešais sėdi ir penkiolikmetė Saša, kuri labai mėgsta gaminti. „Man patinka dainuoti, klausytis muzikos, kartais piešiu, turiu daug piešinių draugams. Taip pat labai mėgstu gaminti. Draugai dažnai prašo manęs ką nors pagaminti ir tai man labai patinka.“ Jelena labiausiai giria Sašos gaminamą biskvitą. Moteris auklėtoja dirba jau penktus metus. Paklausta, kodėl pasirinko tokį darbą, atsako: „Jei atvirai, neturiu atsakymo, nežinau, kodėl čia dirbu. Manau, kas nors turi padėti vaikams užaugti, jei tai neįmanoma jų pačių šeimoje.“

„Puikiai suprantu, kad kai vaikai užaugs ir paliks šiuos namus, jie grįš pas savo giminaičius. Todėl gerai, kad gyvendami čia jie išlaiko ryšius su savo tėvais. Stengiamės palaikyti šiltus santykius. Iš pradžių tėvams po teismo sprendimo buvo sudėtinga, bet dabar jiems lengviau, ir mes esame draugai.“

Margit Randaru teigia: „Turime namus ir stengiamės kurti santykius tarp prižiūrėtojų ir vaikų. Tam reikėtų dar daugiau pastangų. Kad žmonės, kurie rūpinasi vaikais, suprastų, kaip svarbu stiprinti vaikų savarankiškumą ir mokyti gyvenimo įgūdžių. Pavyzdžiui, galime drauge patikrinti, kiek elektros sunaudojome šią savaitę ar mėnesį, kokia yra sąskaita. Taip pat - kartu apsipirkti.“

Iššūkiai ir visuomenės požiūris

Pasak Talino universiteto docentės, tyrimai rodo, kad Estijoje dažnas tėvų globos netekęs ir vadinamuosiuose šeimos namuose gyvenantis vaikas jaučiasi vienišas, o tai gali neigiamai veikti jų psichologinę sveikatą.

Margit Randaru pabrėžia, kad dabar daugiausia iššūkių kyla siekiant surasti gerų darbuotojų. Anot jos, toks rūpinimasis vaikais, netekusiais tėvų globos, - ne tiek darbas, kiek gyvenimo būdas. „Manau, Estijoje, kai prasidėjo vaikų globos namų pertvarka, pernelyg daug dėmesio skyrėme fizinei namų aplinkai - kiek vaikų turėtų gyventi vienoje grupėje ir kaip. Aišku, tai svarbu. Pasak M. Randaru, vykdant globos pertvarką, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vaikų poreikiams užtikrinti. „Namus kuria ne pastatas, o žmonės“, - pabrėžia M. Randaru.

Ryšys su bendruomene

„Labai dažnai vaikai nėra tos bendruomenės, kurioje pastatytas jų gyvenamasis namas, dalis. O ir darbuotojai, pavyzdžiui, gyvena 50 kilometrų atstumu. Tai nėra jiems įprasta bendruomenė, kurioje jie užaugo ir gyveno. Vadinasi, jie čia neturi ryšių. Taigi, šioje situacijoje reikėtų didesnių valstybės ar vietos valdžios pastangų, palaikant vaikų ir bendruomenės ryšius - kad grupiniai vaikų namai būtų labiau integruoti į bendruomenę, o vaikai jaustųsi bendruomenių dalimi“, - sako Margit Randaru.

Visuomenės požiūris į tokius namus taip pat keičiasi. „Jei tai butas - aplinkiniai net nežino, kas jame gyvens. Bet jei statomas naujas namas, reikia turėti projektą ir žmonės gali pamatyti, koks tai bus namas ir jie gali išsakyti savo nuomonę. Dažniausiai - jie nenori tokių namų šalia“, - teigia M. Randaru. Visgi, pasak pašnekovės, visuomenės reakcija į vaikus - pasikeitė. „Buvo rengiamos socialinės kampanijos, skirtos surasti globėjų šeimų ir žmonių, kurie būtų pasiruošę priimti tokius vaikus į savo namus. Manau, tai sukūrė pozityvesnį šių vaikų paveikslą. Žmonės žiniasklaidoje taip pat dalijosi savo patirtimi ir istorijomis, apie tai, kaip jiems sekasi būti globėjų šeima ir augti drauge. Daug kalbėta ir apie traumas, kurias vaikai patiria prieš tai, kai patenka į alternatyvią globą“, - sako A. Aru.

Globėjų šeimų trūkumas ir pagalba biologinėms šeimoms

Dauguma pašnekovų pabrėžia, kad jei vaikas nebegali augti biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis gyventų pas globėjus. „Nors ir norėtume matyti, kaip visi mūsų vaikai gyvena šeimose, turime būti realistiški. Matome, kad procesas užtrunka labai ilgai. Dabar vienas didžiausių sunkumų - neturime užtektinai šeimų, kurios norėtų auginti, pavyzdžiui, keturis ar penkis brolius ir seseris, vaikus, turinčius negalią ar paauglius. Mums reikia daug dirbti, kad pritrauktume tokias šeimas į sistemą“, - teigia H. Ministerijos atstovė prognozuoja, kad per dešimt ar dvidešimt metų daugumą vaikų galima apgyvendinti šeimose, bet institucijos ir toliau išliks.

Dar vienas aspektas, dėl kurio sutaria visi kalbinti pašnekovai, - kad būtina stiprinti pagalbą šeimoms, jog vaikai galėtų augti kartu su biologiniais tėvais. Andresas Aru klausia: „Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai ir paimami iš šeimų? Tėvų psichologinės sveikatos problemos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, kartais - tai ir prastos socialinės sąlygos, kai tėvai negali pasirūpinti patys savimi ir vaikais.“ Jis priduria: „Manau, reikėtų turėti daugiau darbuotojų, kurie iš tiesų padėtų šeimoms tvarkytis su kasdieniu gyvenimu. Kad jie galėtų ateiti ir padėti anksti, ne tada, kai problemos yra komplikuotos ir gilios.“

„Paskutinėje ataskaitoje Jungtinėms Tautoms minėjome, kad viena ryškiausių priežasčių, kodėl vaikai atskiriami nuo tėvų - alkoholizmas. Bet kartu - galimybės gauti pagalbą, susiduriant su alkoholio problemomis, labai mažos.“ Pašnekovė priduria, kad šioje šalyje buvo pakeista ir finansavimo sistema, dabar alternatyvią globą finansuoja vietos valdžia.

Statistikos palyginimas

Ši lentelė pateikia dabartinę vaikų globos situaciją Estijoje ir Lietuvoje:

tags: #estijos #globos #namai

• Paneikite nėštumo mitus
• Laukimo ir gerumo kelionė
• Centras: kompleksinės paslaugos
• Dovanojimo tradicijos antram vaikui
• Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika