Endometriozė ir Nėštumas: Išsamus Vadovas

Endometriozė yra lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, kuri gali apsunkinti gyvenimą bent vienai iš dešimties merginų ir moterų. Vis dėlto, tikėtina, kad realybėje skaičiai yra gerokai didesni. Ši liga, kuriai būdingas į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimas už gimdos ribų, gali turėti įtakos vaisingumui ir nėštumo eigai. Endometriozė reiškia į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimą už jos ribų. Endometriozės židiniai dažniausiai susidaro dubens ertmėje (kiaušidėse, ant gimdos ir kiaušidžių raiščių, ant gimdos išorinės sienos, dubens pilvaplėvėje), pilvo ertmėje (žarnyne, šlapimtakiuose, ant šlapimo pūslės), pasitaiko, kad jų atsiranda plaučiuose ar netgi smegenyse. Normaliai funkcionuojančio organizmo atveju į svetimą vietą patekusi gimdos gleivinės ląstelė būtų atpažinta ir sunaikinta, tačiau sergant endometrioze susidaro židiniai, kurie, kaip ir vidinis gimdos sluoksnis, menstruacijų metu kraujuoja. Šie dariniai reaguoja į moters organizmo hormoninius pokyčius. Kaip ir audinys gimdoje, endometrioidiniai dariniai menstruacijų metu pradeda kraujuoti. Kadangi nėra natūralių būdų kraujui pasišalinti, vyksta vidinis kraujavimas, kuris sukelia uždegimą, formuojasi sąaugos ir cistos.

Akušerė-ginekologė Živilė Petrutienė sako, kad endometriozė nėra vėžinė liga, jos židiniai - ne piktybiniai. Audinys, panašus į gimdos gleivinės audinį, pradeda vešėti jai nebūdingose vietose, susidaro endometriozės židiniai. Per mėnesines minėti ligos židiniai padidėja ir kraujuoja. Šis kraujas pasišalinti iš organizmo negali, vyksta nespecifinė uždegiminė organizmo reakcija. Atsiranda endometriozės komplikacijos - ima formuotis cistos, sąaugos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. Endometrioze sergančių moterų amžius - 15-49 m., kitaip sakant - tai vaisingo amžiaus moterys, turinčios mėnesines. Skaičiuojama, jog endometrioze suserga apie 10 proc. moterų. 20-40 proc. susirgimo atvejų nustatoma tiriant nevaisingumo priežastis, trukdančias pastoti.

Endometriozės Atsiradimo Priežastys

Egzistuoja ne viena teorija ir bandymai paaiškinti, kodėl gimdos gleivinė pradeda vešėti už jos ribų, tačiau endometriozė sudėtinga ir paini liga, tad tikslių priežasčių nustatyti vis dar nepavyksta. Tarp galimų priežasčių minimos:

• Imuninės sistemos problemos: Organizmas neatpažįsta už gimdos ribų atsiradusių endometriumo ląstelių ir jų nenaikina.
• Sutrikusi menstruacijų tėkmė: Kraujas teka į dubens ertmę, o endometriumo ląstelės, prilipusios prie paviršiaus, ilgainiui virsta į endometriozės židinius, kraujuojančius kiekvienų menstruacijų metu.
• Pilvaplėvės ląstelių transformacija: Dėl hormonų ar imuninių faktorių pilvaplėvės ląstelės virsta į endometriumo ląsteles.
• Endometriumo ląstelių keliavimas: Endometriumo ląstelės kraujagyslėmis keliauja į kitas kūno dalis.
• Hormonų įtaka brendimo metu: Hormonai estrogenai embrionines ląsteles paverčia endometriumo ląstelėmis.
• Chirurginė endometriozės operacija: Pavyzdžiui, po Cezario pjūvio endometriumo ląstelės prisitvirtina pjūvio vietoje.

Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai ir hormoniniai veiksniai. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Vis daugiau kalbama ir apie sąsajas su aplinkos užterštumu, hormonais šertų paukščių bei galvijų mėsos vartojimu.

Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3-10 kartų didesnė).

Endometriozės Simptomai ir Požymiai

Endometriozė apie save gali pranešti šimtu įvairių simptomų. Pirmuoju simptomu, į kurį jau reikėtų atkreipti dėmesį - pilvo ar dubens skausmas menstruacijų metu, kuris yra gerokai stipresnis nei įprastai maudžianti pilvo apačia ar trumpalaikiai spazmai. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai nurodo susidūrusios su skausmingais lytiniais santykiais, vargina mėnesinių skausmas, taip pat lėtiniai dubens skausmai.

Kiti dažnesni endometriozės požymiai:

• Gausios mėnesinės, stipresnis kraujavimas menstruacijų metu ar tarp jų.
• Tirštos, rudos išskyros menstruacijų metu, prieš ar po menstruacijų.
• Pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas, dubens spazmai.
• Menstruacijų metu apsunkintas šlapinimasis ar tuštinimasis - ne tik skausmas, bet ir pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar net pykinimas.
• Nepavyksta pastoti.
• Jaučiamas lėtinis nuovargis.

Retais atvejais pasitaiko, kad endometriozė pasireiškia ir kraujingu kosuliu ar haliucinacijomis.

Kai moterys ilgai kenčia nemalonius pojūčius - neretai mano, kad tai susiję su menstruacijų ciklu. Ginekologinės apžiūros metu susirgimas gali būti nenustatytas. Kai endometriumo išvešėjimas jau nustatytas, ligos židiniuose išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. Jos gali paveikti ovuliaciją.

Endometriozės Diagnostika

Reguliari profilaktika ir ginekologinė patikra pas specialistą leidžia savalaikiai diagnozuoti endometriozę, pradėti gydymą. Tokiu būdu išvengiamos endometriozės komplikacijos, viena pagrindinių jų - nevaisingumas. Jei įtariama endometriozė, svarbu kreiptis į ginekologą. Endometriozę aptikti galima ginekologinės apžiūros metu, todėl reguliarūs profilaktiniai vizitai pas prižiūrintį ginekologą yra ypač svarbi rūpinimosi savo sveikata dalis. Kai ginekologas žino visą jūsų sveikatos istoriją, gali kur kas lengviau ir greičiau įvertinti pasireiškusius naujus simptomus.

Endometriozė dažnu atveju diagnozuojama atliekant kelis skirtingus tyrimus, kadangi pasitaiko atvejų, kai židinys vieno tyrimo metu tiesiog neužfiksuojamas dėl savo išplitimo vietos.

• Dubens tyrimas ir echoskopija: apžiūra ir apčiuopa ginekologinėje kėdėje. Echoskopijos metu įvertinama gimdos ir kiaušidžių bei juos supančių audinių būklė. Tyrimo metu dažniausiai gali būti nustatyta endometrioma (kiaušidėje išsivystanti cista).
• Magnetinio rezonanso tomografija.
• Chirurgija: tiksliausiai liga nustatoma atliekant operaciją - diagnostinę laparoskopiją. Šios operacijos metu paimamas ligos židinio audinio gabalėlis ištyrimui (atliekama biopsija).

Laparoskopijos procedūra dažniausiai yra paskutinė, kurios imasi gydytojas. Nors būtent jos metu galima detaliai apžiūrėti visus pilvo ir dubens organus, pamatomi endometriozės židiniai, gali būti nustatomos ir tikslios stadijos, vis dėlto tai yra invazinė procedūra, kurios metu moteris turi būti užmigdoma. Histologinis biopsijos tyrimas leidžia patikimai patvirtinti arba atmesti endometriozės diagnozę.

„Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7-12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus. Deja, neretai diagnozę tenka patikslinti ar nustatyti atmetimo keliu, ją ne visada galima nustatyti padarius tyrimą ultragarsu. Tiksliausias metodas šiai ligai nustatyti yra operacinis - laparoskopija. Tai yra invazinė diagnostinė procedūra, kurios metu apžiūrimi pilvo ir dubens organai bei matomi ir patvirtinami endometriozės židiniai“, - sako akušerė-ginekologė A.

Endometriozės Stadijos ir Tipai

Pagal endometriumo ląstelių išplitimą, gali būti išskiriamos keturios endometriozės stadijos:

• Endometriozė 1 stadija: Paviršiniai pažeidimai ar nedideli židiniai iki 3 cm dubens ar pilvo audiniuose, kiaušidėse.
• Endometriozė 2 stadija: Taip pat gana lengva stadija, tačiau pasitaiko ir didesnių negu 3 cm endometriozės židinių pilvaplėvėje, jie susiformavę giliau audinyje.
• Endometriozė 3 stadija: Židiniai jau nebe tik paviršiniai, bet ir gilūs, jų daug. Kiaušidėse aptinkamos ryškesnės sąaugos, mažos endometriozės cistos.
• Endometriozė 4 stadija: Pastebimi ir paviršiniai, ir gilumoje esantys židiniai, didesni negu 3 cm. Jie įsitvirtinę ant kiaušintakių, kiaušidžių, matomos storos sąaugos, didelės cistos.

Vertinant, kokią pilvo ar dubens sritį endometriozė pažeidžia, išskiriami ir keturi ligos tipai, kurie nustatomi laparoskopijos būdu:

• Paviršinis pilvaplėvės: Endometriumo ląstelės įsitaiso plonoje pilvą dengiančioje membranoje.
• Endometriomos: (tamsiu skysčiu užpildytos cistos) aptinkamos kiaušidėse, įvairiose dubens ar pilvo vietose. Kiaušidžių endometriozė pasireiškia židiniais kiaušidžių viduje arba paviršiuje. Susiformuoja „šokoladinės cistos“ (tamsiu skysčiu užpildytos endometriomos).
• Giliai infiltruojanti organuose dubens ertmėje ar už jos ribų: Endometriozė žarnyne, kiaušidėse, šlapimo pūslėje. Kai nustatoma gilioji infiltruojanti endometriozė, židiniai įauga į kitus dubens ertmės organus. Ši liga gali sukelti pakitimus žarnyne, šlapimo pūslėje ir kt.
• Pilvo sienos.

Taip pat išskiriamos genitalinė (išorinė) ir ekstragenitalinė formos. Genitalinė išorinė forma pažeidžia kiaušides, kiaušintakius ir mažojo dubens pilvaplėvę. Ekstragenitalinė forma diagnozuojama, kai endometriozės židiniai atsiranda dubens organuose, pilvo ertmėje, plaučiuose, žarnyne, odoje ir kt.

Šios ligos diagnozę apsunkina tai, kad neaiškios ne tik konkrečios endometriozės atsiradimo priežastys, bet ir šios ligos eiga. Vienais atvejais negydoma ji gali ir likti toje pačioje stadijoje visą gyvenimą, kitais - gana greitai pereiti visas keturias stadijas ir stipriai apsunkinti gyvenimą.

Endometriozės Gydymas ir Nėštumas

Nors gali būti sudėtinga priimti tokią informaciją, reikėtų suprasti ir susitaikyti, kad endometriozė nėra išgydoma, o „vaistai nuo endometriozės“ iš tiesų reiškia simptomų ir komplikacijų valdymą. Būtent į tai reikėtų sutelkti savo dėmesį. Tinkamai kontroliuojant ligą, endometriozė ir nėštumas taip pat suderinama, be to, galima išvengti kitų papildomų sveikatos sutrikimų.

Diagnozavus endometriozę, taikomas gydymas, atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomus bei pacientės amžių. Vaistai pacientei parenkami individualiai. Šiuolaikinėje medicinoje sprendimų yra įvairių: tai gali būti vaistai nuo skausmo, hormonų terapija, minimaliai invazyvi chirurgija išvešėjusiems endometriozės audiniams pašalinti.

Ginekologinės apžiūros metu, taip pat atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius ligą, dažniausiai skiriamas kompleksinis endometriozės gydymas, individualiai pritaikytas kiekvienai moteriai. Turi būti atsižvelgiama ne tik į ligos tipą ar stadiją, bet ir simptomus, amžių bei ateities planus pastoti. Gimdos endometriozė gali būti kontroliuojama įvairiai - nuo skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar hormoninių preparatų, iki chirurginio būdo. Būtent laparoskopija leidžia tiksliausiai nustatyti ligos išplitimą, tokios diagnostinės operacijos metu, esant poreikiui, atliekamas ir išvešėjusių audinių pašalinimas.

Atsižvelgiant į bendrą moters sveikatos būklę, endometriozės simptomai ir galimos komplikacijos valdomos parenkant asmeninį gydymo būdą:

• Vaistai nuo skausmo.
• Hormonų terapija ar endometriozės gydymas kontraceptikais gali padėti reguliuoti organizme siaučiančių hormonų balansą, kai kuriais atvejais ir sumažinti skausmus.
• Vaistai, dirbtinai stabdantys menstruacijas.
• Minimaliai invazinė chirurginė procedūra laparoskopija, kurios metu priekinėje pilvo sienoje atliekami kelis nedideli pjūviai ir pašalinamos endometriumo ataugos.
• Histerektomija (gimdos pašalinimas) atliekama retai, kadangi tokiu atveju nebeįmanoma pastoti.

Gydytojams specialistams iš apsilankiusių moterų tenka išgirsti ir kitą gydymo būdą, apie kurį informacijos jos randa internete ar sulaukia patarimų iš artimųjų, pažįstamų - pastojimas ar ilgas žindymas. Nėštumas ir žindymas išties keičia hormonų balansą organizme, tad sumažėjęs estrogenų kiekis pristabdo ir endometriozę, be to, gali ir sunaikinti dalį jau susidariusių židinių. Nėštumas ir žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą - tuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja. Dažniausiai nėštumas iš tiesų sustabdo endometriozės vystymąsi, bet daliai moterų po gimdymo ji pasireiškia dar aršiau: didesniais skausmais, varginančiomis menstruacijomis. Be to, ne visada pavyksta nėštumu gydyti endometriozę, nes ši liga 40 proc. moterų neleidžia pastoti.

Svarbu žinoti, kad jei gimdos endometriozė sutrikdė kiaušintakių praeinamumą ir negali įvykti apvaisinimas, tokia situacija dar nereiškia blogiausio. Ar galima pastoti sergant endometrioze? Tikrai taip. Laiku sureagavus ir išsprendus problemą, daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo endometrioze, gali pastoti. Svarbu neatidėlioti, kadangi ilgainiui liga gali progresuoti ir sukelti gretutinius susirgimus.

Endometriozė taip pat dažnai siejama su dubens srities skausmais ir nevaisingumu, tačiau daugiau nei 80 proc. moterų, kurioms yra diagnozuota endometriozė, pastoja. Tačiau endometriozė gali būti susijusi su padidėjusia savaiminio persileidimo rizika, negimdininio nėštumo rizika ir hipertenzinių sutrikimų rizika.

Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per 6 mėnesius, jai būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio medikamentinio gydymo ir/arba pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Galimos Endometriozės Komplikacijos

Nors dažniausios galimos endometriozės komplikacijos yra sutrikęs vaisingumas, ji sukelia daugybę kitų susijusių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, gali būti apsunkinami ir tokie kasdieniai fiziologiniai poreikiai kaip šlapinimasis ar tuštinimasis. Sudėtingesniais atvejais, kai endometriozės židiniai giliai infiltruojasi į šlapimtakius ar žarnas, laukia sudėtingos operacijos, kurių metu gali būti pašalinama net ir dalis organo.

Jos dažniausiai susijusios su simptomais - tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimais, apie 15 proc. moterų, sergančių endometrioze, dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės suserga ir depresija. Endometriozė taip pat yra susijusi su nevaisingumu - iki pusės moterų, sergančių šia liga, susiduria su vaisingumo sutrikimais.

tags: #endometrioze #ir #nestumas

• veiksmingo bendravimo su vaikais patarimai
• Kaip veikia nėštumo testai
• kodėl baltymai svarbūs nėštumo metu
• Patiekalai iš virtų kiaušinių
• kaip keitėsi tėvų vaidmenys istorijoje