Kaip batatai atrodo darže ir sėkmingai auga Lietuvos žemėje
Nors Lietuvoje saldžiosios bulvės (batatai) dar nėra itin populiarios, daugelis mėgsta jų skonį ir vertina maistines savybes. Saldžiųjų bulvių auginimas - įdomus, tačiau specifinis procesas, reikalaujantis šiek tiek kitokio požiūrio nei auginant įprastas bulves. Svarbu suprasti, kad saldžiosios bulvės nėra giminingos įprastoms bulvėms, todėl ir jų auginimo būdas skiriasi.
Batatas arba saldžioji bulvė - vijoklis iki 3-5 m ilgio, vijoklinių šeimos augalas, kilęs iš Centrinės Amerikos. Reikia pastebėti, kad batatas arba saldžioji bulvė turi dar vieną lietuvišką pavadinimą - batatinis sukutis. Suprantama, geriau turėti vieną, beveik visame pasaulyje vartojamą batato vardą, kuriam, kaip ir bananui, nereikėtų kitų sinonimų. Nuo seno auginamo batato, dar vadinamo saldžiąja bulve, tėvynė yra Centrinė Amerika ir Meksika. Saldžiųjų bulvių kultūros plačiai paplitusios atogrąžų ir subtropikų platumose. Šis tropinis augalas daugiau susijęs su ipomėja (sukučiu).
Saldžiosios bulvės gali būti auginamos tiek tropiniame, tiek vidutinių platumų klimate. Ypač saldžiosios bulvės populiarios Azijos šalyse. Kultivuojamas plačiai atogrąžų, subtropikų juostoje, užauginama daugiau nei 100 milijonų tonų šakniagumbių, daugiausia Kinijoje - daugiau nei 80 mln. tonų. Galima paminėti, kad šiltų kraštų šalyse vietoj mūsų bulvių auginamos įvairios krakmolingos kultūros: jamsai, manijokos, gumbiniai kiškiakopūsčiai ir kitos.
Batatų privalumai ir ypatybės
Saldžiosios bulvės, dar vadinamos batata, yra vienas iš populiariausių ir sveikiausių šakniavaisių pasaulyje. Jos puikiai tinka tiek kaip maistinis produktas, tiek kaip dekoratyvinis augalas sodui ar daržui. Skirtingai nuo mums gerai pažįstamų įprastų bulvių, saldžiosios bulvės turi švelniai saldų skonį ir daugybę sveikatai naudingų medžiagų. Jos auginamos dėl stambių, spalvingų šakniavaisių, kurie gali būti oranžiniai, balti, violetiniai ar net geltoni.
Maistinė vertė
Batatai vertinami dėl maistinių medžiagų gausos, jų gero įsisavinimo ir itin daug įvairių vitaminų, didelio kaloringumo - iki 1,5 karto didesnio nei bulvės. Saldžiosios bulvės turi daug naudingų medžiagų ir vitaminų, todėl yra vertingas maisto produktas kiekvienam. Saldžioji bulvė (Ipomoea batatas) yra šakniavaisis, kuris priklauso vijoklinių šeimai. Vitaminai ir mineralai: saldžiosios bulvės yra puikus A, C ir E vitaminų šaltinis. Jose gausu vitaminų A, C ir E.
Saldžioje bulvėje esančių baltymų yra daugiau nei paprastoje bulvėje, ir jie yra vertingesni, nes didžioji jų dalis yra lengvai įsisavinamų albuminų formoje. Batatas turi medžiagų, gerinančių kraujotaką, nervų sistemos darbą, padedančių normalizuoti kraujospūdį, tinkančių artrito profilaktikai, imuniteto stiprinimui. Jis naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, norintiems palaikyti normalų kraujospūdį, taip pat naudingas moterims klimakteriniu laikotarpiu, nes teigiami veikia hormoninį foną. Saldžiosios bulvės turi santykinai žemą glikemijos indeksą, todėl sukelia mažesnį cukraus šuolį kraujyje nei kai kurie kiti angliavandeniai.
Botaninės savybės
Saldžioji bulvė arba batatas (Ipomoea batatas) yra vijoklinių šeimos augalas. Nors saldžioji bulvė dalinasi pavadinimu su mums puikiai pažįstama bulvinių šeimos daržove, tai visiškai skirtingi augalai. Jos priklauso skirtingoms augalų šeimoms - saldžioji bulvė yra artimesnė dekoratyviniam sukučiui nei paprastai bulvei. Kitaip tariant, tai sukučio rūšis, vijoklis, subrandinantis valgomus šakniavaisius. Saldžiųjų bulvių stiebai užauga iki 1-5 m ilgio, jie šliaužiantys, besivejantys. Lapai gali būti paprasti ar skiautėti. Žiedai stambūs, piltuvėlio formos, balti arba rožiniai. Batato vaisius - ketursėklė dėžutė, sėklos 3-5 mm dydžio, rudos ar juodos spalvos.
Yra išvesta daugybė - apie 6000 - saldžiųjų bulvių veislių. Jos skirstomos į maistines, desertines ir pašarines. Skirtingų veislių batatai turi nevienodas savybes. Jie skiriasi savo odelės spalva - gali būti balta, pilka, oranžinė, rausvo atspalvio; minkštimo spalva - būna baltos, kreminės, oranžinės, violetinės spalvos šakniagumbių. Kuo tamsesnės spalvos gumbai, tuo jų skonis saldesnis. Gumbai sveria nuo 200 g iki kelių kilogramų.
Panaudojimas
Saldžiąsias bulves galima ruošti įvairiais būdais: kepti, virti, troškinti ar naudoti sriubose, salotose. Jos tinka ir desertams - pyragams, blynams. Saldžioji bulvė valgoma šviežia, virta, kepta, užkepta orkaitėje. Ji patiekiama ne tik mums įprasto garnyro pavidalu, bet iš jos gaminami ir įvairūs suflė, traškučiai, uogienės, miltai, krakmolas, sirupas, cukrus. Vartojamas maistui ne tik batato šakniavaisis, tačiau ir lapai - jauni ūgliai - jie naudojami salotoms. Tik prieš darant salotas, ūglius ir lapus reikia apvirti, kad jie nebūtų kartūs.
Marijampolietė Virginija Pauliukaitienė jau senokai su šeima pamėgusi saldžiąsias bulves. Pauliukaičių šeima senokai pamėgusi bulvių košę ir sriubą, į kurias deda ir saldžiųjų bulvyčių. Bet visiems šios bulvės skaniausios keptos orkaitėje kaip garnyras, puikiai tinkančios su kepta traškia vištos krūtinėle ar žuvimi. Žinoma, jos gardesnės supjaustytos norimo dydžio gabalėliais, apibarstytos česnakais, pipirais, druskyte ar kitais prieskoniais, apšlakstytos alyvuogių aliejumi.
Iš saldžiųjų bulvių išgaunamas krakmolas naudojamas medicininių preparatų gamyboje. Kosmetologijoje jos naudojamos jauninimo procedūroms. Tiek batatų gumbai, tiek stiebai su lapais naudojami gyvulių pašarui. Yra ir dekoratyvinių batatų, auginamų gatvių, sodų, parkų puošybai. Taigi saldžioji bulvė, arba batatas, yra visokeriopą naudą teikiantis augalas, plačiai paplitęs pasaulyje.
Batatų auginimas Lietuvoje: žingsnis po žingsnio
Lietuvoje, vidutinių platumų klimate, saldžiosios bulvės auginamos kaip vienmečiai augalai. Mokslų daktarė Edita Mačiulaitienė pasidalijo viskuo, ką reikia žinoti, norint Lietuvoje užsiauginti šių egzotiškų bulvių giminaičių.
Kada ir iš kur gauti batatų sodinukų
Augintoja sako, kad batatų sodinukais (gumbais) reikėtų pasirūpinti dar rugsėjo-spalio mėnesį, kai nuimamas batatų derlius ir augintojai tais sodinukais dalijasi. Jų parsisiųsti galima iš Lietuvos augintojų ir iš užsienio. Labai svarbu batatų gumbų atsisiųsti tada, kai lauke yra pliusinė temperatūra, nes užėjus šalčiams, jų transportuoti nebegalima. O siųstis pavasarį jau irgi per vėlu, nes daiginti gumbus pradedama vasario mėnesį.
Gera žinia ta, kad net jeigu nepasirūpinom gumbais rudenį, daiginimui tiks ir maisto prekių parduotuvėje įsigyti batatai. Iki daiginimo vasario mėnesį reikia laikyti juos sausoje patalpoje, kur temperatūra yra maždaug 10-13 °C šilumos. Tam geriausiai tinka sausas rūsys ar sandėliukas.
Daiginimo procesas
Batatai pradedami daiginti vasario pradžioje. Tai daroma taip:
- Daiginimas vandenyje: Gumbus iki pusės merkiame į stiklainėlius su vandeniu ir laikome ant palangės. Pirmiausia batatai išleis šakneles, o paskui ir daigelius viršuje.
- Daiginimas dirvožemyje: Bet jeigu batatai smulkūs ar pažeisti, tada ne merkiame į vandenį (kad nesupūtų), o guldome į drėgną dirvožemį, vos įspaustus. Daiginimas vyks sunkiau, bet vis tiek batatas išleis nors kelias šakneles, o tada - ir daigelius.
- Persodinimas į vazonėlius: Kai mirkomas arba į žemę paguldytas batatas išleidžia šaknis, galima jį persodinti į vazonėlį su dirvožemiu (vėl iki pusės). Taip padidėja daiginamo gumbo produktyvumas, nes jis turi kuo maitintis, aktyviau auginamos šaknys ir daigeliai.
- Daigelių atskyrimas: Kai daigeliai užauga apie 20 cm aukščio, juos nulaužiame (geriausia, jei pavyksta nulaužti su „pėdute“), pamerkiame į vandenį ir dabar jau laukiam, kol daigeliai išleis šaknis.
- Sodinimas į vazonėlius arba auginimas vandenyje: Kai išleidžia šaknis, daigelius pasodinam į vazonėlius arba toliau paliekame vandenyje, kol galėsime sodinti į dirvą gegužės mėnesį.
Taigi, į dirvą sodiname ne sudygusį batato gumbą, o tik jo daigelius su šaknimis. E. Mačiulaitienė sako, kad net šiltuosiuose kraštuose jie auginami būtent iš daigelių, o ne iš gumbų.
Dirvožemio paruošimas
Edita Mačiulaitienė pabrėžia, kad batatai negali augti sunkioje dirvoje - ji turi būti itin puri ir labai giliai įdirbta. Gausiausiai ši daržovė auga kalio ir fosforo turinčioje purioje žemėje, kurios rūgštingumas yra tarp pH 6,0 ir 6,5. Dirvožemis turi būti neutralus arba šiek tiek rūgštinis, su pH tarp 5,5 ir 6,5. Tinkamas šaknų formavimasis vyksta tuomet, kai dirvoje pakanka oro, todėl labai tinka smėlėta žemė.
Vadinasi, norint gero batatų derliaus, pirmiausia reikia dirvą tinkamai paruošti. Norėdami užtikrinti, kad dirvožemis šiai daržovei tiks - savaitę iki sodinimo lysvę praturtinkite šviežiu kompostu. Jeigu dirva sunkesnė, molinga, bulves sodinkite pakeltose lysvėse, pripildytose specialiai paruoštu dirvožemiu, kuris tinka tokio tipo augalams.
Kada ir kaip sodinti į dirvą
Batatų daigelius į dirvą sodiname gegužės mėnesį, praėjus pavasarinių šalnų grėsmei. Saldžiosios bulvės mėgsta šiltą klimatą, todėl jas reikia sodinti po paskutinių šalnų. Lietuvoje geriausias laikas pradėti sodinimą yra gegužės pabaiga arba birželio pradžia. Skirtingai nei paprastosios bulvės, kurios geriausiai auga vėsesnėje dirvoje, saldžiosios bulvės mėgsta aukštesnę temperatūrą. Šie atogrąžų augalai neatsparūs šalčiui, todėl šiltuose regionuose daigai sodinami praėjus maždaug mėnesiui po paskutinių pavasario šalnų, kai ne tik oras, bet ir žemė būna pakankamai įšilę. Sodinimui rekomenduojama rinktis stiprius, gerai įsišaknijusius saldžiųjų bulvių daigus.
Daigelius sodinkite į aukštesnes lysves (kaip įprastoms bulvėms) 40-50 cm atstumu. Daigai turėtų būti sodinami bent 30 cm atstumu vienas nuo kito, o tarp eilių palikite apie 60-90 cm, kad augalai turėtų pakankamai vietos vystytis. Saldžiosios bulvės yra vijoklinis augalas, plačiai išsirango po lysves, tad tarp lysvių taip pat reikia palikti nemažą atstumą, geriausiai - apie metrą. Specialistė sako, kad batatai labai mėgsta šilumą, todėl pasodinusi juos dar apdengia juoda plėvele, kad dirva gerai sušiltų. Didesnis atstumas tarp augalų leis bulvėms užaugti daug didesnėms. Žemei pasiekus maždaug 20 laipsnių temperatūrą, nieko nelaukite ir skubėkite į daržą - nuo pasodinimo iki užaugusio vaisiaus teks palūkėti dar 30-120 dienų.
Priežiūra auginimo metu
Saldžiųjų bulvių dirva purenama, išravimos piktžolės.
Laistymas
Batatai yra šiltų kraštų daržovės, todėl jos mėgsta šilumą. Bet persistengti laistant tikrai nebūtina. Batatams patinka, kai jie yra laistomi retai, bet gausiai, panašiai kaip pomidorai. Nors teoriškai batatai toleruoja sausrą, vanduo padeda vaisiams užaugti kur kas didesniems, tad laistyti juos reikėtų gausiai, bet retai. Laistykite saldžiąsias bulves reguliariai, ypač sausros metu, tačiau venkite perlaistymo. Augalai geriausiai auga drėgnoje, bet ne per drėgnoje žemėje. Atėjus ankstyvam rudeniui, tris savaites iki derliaus nuėmimo, batatų nelaistykite, nes jų vaisiai gali suskilinėti.
Tręšimas
Dirvoje turi būti gausu kalio ir fosforo, tad verta ir patręšti. Saldžiųjų bulvių dirva tręšiama mineralinėmis, organinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo. Galima retsykiais palaistyti raugintu mėšlu, nes jame gausu batatų mėgstamo kalio. Nors saldžiosios bulvės nėra labai reiklios trąšoms, reguliarus organinių trąšų naudojimas gali padėti pagerinti derliaus kokybę. Parinkite trąšas, kuriose būtų daugiau kalio - trečiasis skaičius etiketėje, pavyzdžiui, ilgesnio veikimo birios trąšos. Trąšas dėkite pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas, po to žemę uždenkite centimetro storio nupjauta žole ar kita biologiškai skaidaus mulčiu.
Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Lietuvoje saldžiosios bulvės retai kenčia nuo kenkėjų, tačiau šiltuose klimatuose jos gali tapti amarų, nematodų ar kitų vabzdžių taikiniu. Didžiausias batatų priešas - po žeme gyvenantys kenkėjai, kurių padaryta žala dažnai pasimato tik atėjus laikui nuimti derlių. Jei batatų lysvę paruošėte vietoje, kurioje anksčiau augo žolė, žemėje gali knibždėti vielinių kirminų ir nematodų, kurie gali sugraužti vaisius. Vienas pirmųjų signalų apie kenkėjus - pageltę arba sulysę lapai. Juos pamačius, reiktų pakasinėti ir patikrinti žemę.
Sėjomaina, augalų uždengimas ir sodinimas pakeltose lysvėse gali padėti užkirsti kelią dirvožemyje gyvenantiems kenkėjams. Jei batatų lapuose atsirado nedidelių skylių, gali būti, kad jūsų darže įsiveisė kenkėjiškų vabalų. Tiesa, jei augalas sveikas, su šia problema jis susidoros pats. Šakniavaisius puola kenkėjai nematodai, grambuolio lervos, lapus - voratinklinės erkės, sraigės. Šios daržovės serga grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip fuzariozė, miltligė. Grybelinių ligų paveikti juoduoja lapai, pūva šakniagumbiai ir lapija. Labai pavojinga grybinė liga - skurfis, kurią sukelia dirvoje gyvenantis grybas, gali visiškai sunaikinti derlių ir yra itin sunkiai išnaikinama. Švelnūs saldžiųjų bulvių lapai patinka stirnoms, todėl gali prireikti apsaugoti augalus dengiamąja agroplėvele. Japoninės straubliukai ir kiti lapus graužiančių vabzdžių sukelia nedidelius nuostolius, tačiau dažniausiai augalai atauga sparčiai ir išaugina sveikus lapus.
Kada nuimamas batatų derlius
Saldžiosios bulvės užauga maždaug per 5 mėnesius, tad jų derlius kasamas ne anksti, rugsėjo antroje pusėje. Batatai kasami rugsėjo mėnesį. Geriau antroje pusėje, nes jie yra gana ilgos vegetacijos augalai ir savo gumbus pradeda auginti tik rudeniop. Pirma nukerpama lapija, o po 2-3 dienų esant sausam orui iškasami šakniavaisiai. Derlius laikomas apie 13 °C temperatūros rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje. Priklausomai nuo veislės ir laikymo sąlygų, saldžiosios bulvės išlaiko savo maistingąsias savybes 1-2 metus.
Rekomenduojamos veislės
Specialistė išskyrė tris jai labiausiai pasiteisinusias batatų veisles, kurių sodinukus siunčiasi iš Lenkijos: ‘T65 white’, ‘Orange African’, ‘Radiosa’. Augintoja sako, kad šių veislių batatai labai derlingi. Editai yra pavykę iš vieno daigelio užauginti po 10 gumbų. Kai kurių ilgis siekė net 40 cm! Ar ne įspūdinga?
Jeigu mėgstate batatus ir turite galimybę juos auginti patys, Edita Mačiulaitienė tikrai rekomenduoja pabandyti. Ji sako, kad pačių užauginti batatai yra gerokai saldesni, nei pirkti parduotuvėje. Kai kurių veislių batatai tokie traškūs, kad skanu juos triauškinti net šviežius, neapdorotus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
