Vaikų emocinė sveikata: tėvų vaidmuo ir pagalbos galimybės

Buvimo tėvais kelionė neabejotinai atneša daug iššūkių, ypatingai emocinės sveikatos srityje. Nuo pat pirmo momento, kai pora sužino, jog laukiasi, pradeda jaudintis dėl savo vaikų. Kyla neramūs klausimai: Ar naujagimis bus sveikas? Ar pavyks užmegzti ryšį? Kaip vaikas jausis darželyje ar mokykloje?

Nors daugeliui tėvų vaikų fizinė sveikata yra vienas iš tų aspektų, kuriam skiria bene daugiausiai dėmesio, reikėtų nepamiršti, kad lygiai tokia pat reikšminga yra ir vaikų emocinė sveikata. Vaikų fizinė ir emocinė gerovė yra stipriai susijusi viena su kita, kadangi būtent iš jų ir susideda bendra sveikata. Jei sutriko emocinė sveikata, taip pat bus paveikta ir fizinė sveikata bei atvirkščiai.

Tėvų emocinės sveikatos svarba vaikų gerovei

Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie vaikų emocinę sveikatą, neretai pamirštame svarbiausią jų emocinės aplinkos veiksnį - tėvų emocinę būklę. Vaikai ne tik mokosi stebėdami, jie sugeria tėvų emocijas kaip kempinė. Tad tėvų emocinė sveikata tiesiogiai veikia jų vaikų savijautą, elgesį ir gyvenimo kokybę.

Emocijos - tai informacija. Kaip ir mūsų fiziniai pojūčiai, jos mums padeda suprasti savo ir kitų poreikius bei teisingai juos atliepti. Jau gimus atžalai - pokyčių ir išbandymų kupinu metu, kai norisi visą savo dėmesį ir energiją skirti vaikams bei atliepti visus jų poreikius, svarbu nepamiršti ir savęs. Tėvų geros emocinės sveikatos užtikrinimas nėra prabanga ar perteklinė atsakomybė - tai būtinybė.

Emocinė tėvų būsena - pavyzdys vaikui

Tėvams dažnai tenka didelis iššūkis - slėpti savo emocijas, kad apsaugotų vaikus. Tačiau psichologai teigia, kad vaikams reikia ne tik džiugių ir pozityvių tėvų, bet ir autentiškumo. Jei tėvai yra įsitempę, pervargę ar liūdni, vaikai tai jaučia. Net jei tėvai bando slėpti savo jausmus, vaikai subtiliai perima jų nuotaiką, nesuvokdami, kodėl patys pradeda jaustis blogai. Taigi rūpinimasis savo emocine sveikata nėra savanaudiškumas - tai būtina investicija į vaikų gerovę.

Kas nutinka vaikams, kai tėvai patiria ilgalaikį stresą?

Kai tėvai kovoja su savo pačių emocinėmis problemomis, jie gali būti mažiau pajėgūs įsijausti į vaiko jausmus arba suteikti paguodą ir paramą, kai jiems to labiausiai reikia. Dėl to vaikas gali jaustis nepalaikomas, izoliuotas ar apleistas. Tėvai gali nesugebėti skirti vaikui reikiamo dėmesio ir įsitraukimo.

Tyrimais įrodyta, kad vaikai, gyvenantys stresą patiriančioje aplinkoje, gyvenimo eigoje gali susidurti su įvairiomis elgesio ir emocijų problemomis. Pavyzdžiui, jei tėvai jaučia nerimą, dažnai susiduria su “namų ūkio” stresu, bet nesugeba su tuo sėkmingai susitvarkyti ir šie emociniai sunkumai yra matomi bei atsispindi jų elgesyje. Tai gali stipriai paveikti jų vaikų gerovę bei sietis su vaikų emocinėmis problemomis, elgesio problemomis, agresija, nerimu ir net depresija.

To priežastis - ankstyvoje vaikystėje tėvai yra atsakingi už vaiko emocijų reguliaciją ir jiems paaugus išlieka vienu iš informacinių šaltinių - tėvų elgesys ar mimikos, kurios signalizuoja nerimą ar baimę yra pastebimos vaikų ir veikia kaip papildoma informaciją apie aplinką ir jos saugumą. Taip pat vis daugėja įrodymų, kad net ir nėštumo metu patiriamas nerimas ar stresas turi įtakos vaisiui ir gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko vystymuisi (pavyzdžiui: gali sietis su vėlesniu nerimu, sunkiu temperamentu, impulsyvumu, dėmesio problemomis).

Labiausiai šią įtaką patiria specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, nes jų elgesys dažnai reikalauja itin daug tėvų dėmesio, kantrybės ir stabilumo.

Sveikas tėvas - sveikas vaikas

Kad galėtume pasirūpinti vaikais, pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Emocinė sveikata nėra prabangos dalykas - tai kasdienė būtinybė. Tėvai dažnai neleidžia sau atsipalaiduoti ar pailsėti, nes bijo, kad tai sumažins jų, kaip gero tėvo ar geros motinos, įvaizdį. Visgi tiesa yra priešinga - kai tėvai skiria laiko sau, jų emocinė būklė stabilizuojasi, jie tampa ramesni ir ne tokie jautrūs stresui, o tai sukuria saugesnę ir šiltesnę aplinką vaikams. Sveikas tėvas ar mama yra ne tas, kuris visada šypsosi ar atrodo idealiai, o tas, kuris moka išreikšti savo jausmus, rūpinasi savo emocine sveikata ir taip leidžia vaikams matyti, kad jaustis įvairiai yra normalu.

Kai patys tėvai naudoja sveikas įveikos strategijas tokias kaip dėmesingas įsisąmoninimas, pagalbos ieškojimas, kvėpavimo pratimai, dainavimas ir t.t., tai gali turėti teigiamą poveikį jų vaikų emocinei sveikatai ir raidai. Tokie tėvai sukuria vaikams aplinką, kurioje jie gali jaustis saugūs ir laisvai reikšti savo emocijas.

Iššūkiai, su kuriais susiduria tėvai

Buvimas tėvais yra pilnas iššūkių, kurie gali paveikti jų emocinę gerovę:

• Miego trūkumas: Dėl ko tėvai gali tapti irzlūs, įsitempę ir neramūs.
• Darbo ir šeimos pareigų derinimas: Tai gali sukelti daug streso.
• Finansiniai iššūkiai: Vaikų auginimo našta gali kelti stresą ir nerimą, ypač jei biudžetas yra ribotas.
• Socialinė izoliacija: Daugeliui tėvų sunku palaikyti draugystę ir ryšius prižiūrint vaikus.
• Vaikų elgesio problemos: Pykčio priepuoliai, nepaklusnumas ir agresija gali būti emocinis iššūkis, dėl kurio tėvai gali jaustis nusivylę, pikti ir bejėgiai.
• Poros santykiai: Besikeičianti santykių dinamika, nauji vaidmenys (tėvai) gali kelti naujus iššūkius.
• Siekimas tapti tobulais tėvais: Tėvai gali jausti spaudimą būti „tobulais tėvais“ ir lyginti save su kitais, o tai gali sukelti stresą.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti ir pripažinti, su kokiais iššūkiais susiduriate būtent jūs. Konkrečių problemų identifikavimas padės ieškoti tinkamiausių įveikos strategijų.

Kaip padėti vaikams atpažinti ir valdyti emocijas

Vienas pirmųjų dalykų, ko galite išmokyti savo vaikus - atpažinti savo patiriamus jausmus, emocijas bei gebėti jas išreikšti žodžiais. Padėkite savo vaikams sužinoti naujų žodžių, skirtų skirtingoms emocijoms apibūdinti, bei kartu naudokite juos kasdienybėje.

Kai kurie vaikai vengia reikšti savo jausmus, nes galvoja, jog jie yra neigiami arba gėdingi. Būtina vaikams leisti suprasti, jog visi kylantys jausmai yra normalūs ir sveiki, tiesiog svarbu mokėti su jais susitvarkyti ir užmegzti gerą santykį su pačiu savimi. Net ir pykčio emocija gali būti naudinga, jei vaikai geba su ja susidoroti. Tinkamai mokomi mažyliai ima suprasti, jog pyktis kyla dėl tam tikrų priežasčių, kurias įvardijus galima priimti puikų problemos sprendimą.

Būtent viso to ir moko Gedimino miesto privatus darželis Vilniuje. Vienas iš metodų, taikomų jame, yra „Kimochi“ programa, orientuota į socialinių įgūdžių puoselėjimą bei emocinio intelekto lavinimą. Jos pagalba vaikai ima geriau pažinti save ir kitus, įgauna savireguliacijos bei savirefleksijos gebėjimus, savarankiškai priima atsakingus sprendimus.

Išklausykite ir supraskite savo vaikus

Dar vienas puikus patarimas tėveliams, norintiems tinkamai išmokti rūpintis savo vaikų emocine gerove - mokėkite juos išklausyti. Kuomet vaikai patiria tam tikras emocijas, ypač išgąstį, pyktį ar liūdesį, būtina būti atsargiems bei gerai suprasti vaiko mintis bei požiūrį į kilusią situaciją. Nuoširdžiai išklausydami savo vaikus, ne tik jiems leidžiate pasijausti priimtiems ir suprastiems, bet ir įnešate daugiau pasitikėjimo į savo santykius su jais.

Kartais vaikai yra nelinkę kalbėti apie problemas dėl baimės būti nesuprastiems, todėl tokiais atvejais jie jas parodo ne žodžiais, o veiksmais. Dėl to, jei jūsų vaikas dažnai patenka į bėdą ar jo elgesys būna netinkamas, turėkite omenyje, kad įprastai tai reiškia, jog jis išgyvena tam tikrą problemą ar jog jam reikia emocinės paramos.

Konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus konflikto su vaikais ar paaugliais sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų.

Galiausiai, vaikas turi suprasti, jog kiekvienas žmogus susiduria tiek su laimėjimais, tiek su nesėkmėmis. Dėl to, net jei ir vaikui nesiseka vienas ar kitas dalykas, stenkitės proporcingai išdėlioti jo laisvą laiką - jo turi užtekti ne tik sunkesnių dalykų mokymuisi, bet ir atžalos mėgstamoms veikloms.

Praktiniai patarimai vaikų emocinės gerovės stiprinimui

Gerai vaiko emocinei sveikatai užtikrinti padeda kasdienės praktikos ir tėvų sąmoningumas:

1. Atvira komunikacija: Visada patikinkite vaiką, kad jis su Jumis gali dalintis savo jausmais, išgyvenimais, kad ir kas benutiktų. Jeigu vaikui kyla klausimų ar rūpesčių, parodykite, kad klausotės.
2. Būtina dienos rutina: Psichologų teigimu, reguliarus dienos ritmas būtinas gerai vaiko emocinei sveikatai užtikrinti. Nustatykite laiką, kada mažieji valgo, žaidžia, ruošia namų darbus. Kalbant apie rutiną, ypač svarbus miego ritmas. Kad ir kaip vaikai norėtų naktinėti, kokybiškas, visavertis miegas sveikatai ir hormonų veiklai yra būtinas.
3. Apsauga nuo negatyvių naujienų: Vaikai toli gražu neturėtų augti šiltnamio sąlygomis, tačiau tėvai turi atidžiai atrinkti ir riboti vaiką pasiekiančių naujienų turinį.
4. Subalansuota mityba: Gera emocinė savijauta neatsiejama nuo maisto. Ne veltui sakoma: esi tai, ką valgai! Į mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisių, jais keisti cukrų ir miltinius patiekalus. Rudenį yra daug obuolių, moliūgų ir kitų sezoninių vaisių bei daržovių, o juose gausu vitaminų.
5. Laikas gryname ore: Tarp pamokų ir namų ruošos darbų, bent keletą valandų per dieną su vaikais praleiskite gryname ore. Nesvarbu, šviečia saulė ar byra lietaus lašai, tinkamai apsirenkite ir išeikite pasivaikščioti, pažaisti.
6. Profilaktika: Gydytojai primena, kad būtina reguliariai stebėti vaiko sveikatos rodiklius, net jei jokių nusiskundimų nėra.

Dienos rutina, atviri pokalbiai, sveika mityba ir laikas gryname ore užtikrins, kad Jūsų mažosios atžalos augs sveikos ir laimingos.

Humoro ir žaidimų svarba

Prasta nuotaika, blogas miegas, užsitęsęs liūdesys, nuobodulys ar net susikaupęs pyktis gali sutrikdyti vaiko emocinę sveikatą ar net sukelti ligas. Specialistų teigimu, juokas ir linksmi žaidimai vaiką atpalaiduoja, padeda įveikti neigiamas emocijas, sunkumus ir pažadina pozityvumą. Juokiantis veido raumenys organizmui perduoda impulsus, kurie teigiamai veikia nervų sistemą ir smegenų veiklą. Vaikui juokiantis dingsta nerimo jausmas, atsikratoma baimių, vaikas užmezga tarpusavio ryšį su suaugusiuoju.

Juokas pagerina kraujotaką, suaktyvina cheminius procesus. Juokiantis iškvepiamo oro srautas pagreitėja 10 kartų ir gali pasiekti 100 kilometrų per valandą greitį. Įprastai kvėpuojant neįmanoma taip giliai iškvėpti, kaip iškvepiama juokiantis, ir taip giliai įkvėpti, nustojus juoktis. Geram humorui reikia tinkamos atmosferos. Mokykite vaiką žvelgti giliau.

Žaiskite humoro jausmą lavinančius žaidimus: tegul vaikai eina ieškoti lobio, o jūs sufleruokite šnypšdami garsiai (prisiartino prie lobio slėptuvės) arba tyliai (nutolo). Vaikams patinka paslaptys. Įdėkite kokį daiktą į maišelį, užriškite - čiupinėdamas vaikas turi atspėti, kas maiše. Galite užrišti akis ir „slaptą daiktą“ duoti paragauti. Vaikas turi spėti, ką ragauja. Mažieji mėgsta žodžių žaidimus. Mama ką nors sako, vaikas turi atsakyti: „ir aš“. Mama: „noriu ledų“. Vaikas: „ir aš“. Mama: „krenta lapai“. Vaikas atsako „ir aš“.

Paauglių emocinė sveikata ir iššūkiai

„Paauglystė - kardinalių pokyčių metas vaikams, iššūkių tuo metu kyla ir suaugusiesiems. Pastaruoju metu, kai aplinkoje daug įtampos ir neapibrėžtumo, paaugliai ypatingai jautriai išgyvena šiuos visuomenėje vykstančius procesus, kurie atsispindi jų šeimose bei aplinkoje. Tokiame amžiuje, nesant patirties bei vidinių resursų labai sunku suprasti įvairius kylančius jausmus, būsenas, įveikti stresą, teisingai įvertinti savo santykius su aplinkiniais.

Psichikos sveikatos specialistai įspėja: pastaruosius dvejus metus besitęsianti pandemija ir šių dienų karas Ukrainoje gali išprovokuoti vaikų ir paauglių sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą.

Būtent šiuo laikotarpiu paauglių santykiai su tėvais galėjo blogėti dėl kylančių iššūkių, įtampų, susijusių su mokymusi, darbu ar buitimi, daugėjo nerimą, stresą patiriančiųjų, suicidines mintis išreiškiančių jaunų žmonių.

Dėl to, neretai patikimu būdu įveikti kylančius sunkumus tampa draugų būrys ir svaiginimasis cigaretėmis, alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.

Svarbu nepamiršti, kad iškilusių problemų smurtas neišspręs, tam yra kitų, kur kas geresnių būdų. Tėvams reaguojant į pasikeitusį paauglių elgesį svarbu išlaikyti ramybę, vengti nuolatinių priekaištų, „nekalbadienių“, konfliktų, o svarbiausia - vengti smurto.

Pagalbos ieškojimas ir prieinamumas

Ieškoti pagalbos, jeigu jos prireikia, yra visiškai normalu, o galimybių kreiptis pagalbos tikrai yra nemažai. „Kreipimasis į specialistus nereiškia, kad tėvams arba globėjams nepavyko, jie nesusitvarkė ar yra nesėkmingi. Kreipimasis reiškia, kad tėvai ar globėjai neignoruoja vaiko emocinės būklės ir elgesio bei adekvačiai įvertina vaiko poreikius, siekia jam padėti“, - sako S. Bieliūnė. Ji taip pat sako, kad Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu.

„Šios paslaugos itin tinkamos, kai susiduriama ne su sutrikimais, o sunkumais. Kitaip tariant, išgyvenant skyrybas, susidūrus su elgesio problemomis, netekties atveju ar dėl kitų socialinių veiksnių prireikus pagalbos tiek stiprinti psichikos sveikatą, tiek gauti psichologinę pagalbą“, - pasakoja S. Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams.

Vykdydama Ilgalaikių COVID-19 pandemijos neigiamų pasekmių žmogaus ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą bei siekdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iniciavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistais rengdama informaciją tėvams, SAM identifikavo aktualiausius klausimus, dažniausius pandemijos laikotarpiu išryškėjusius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai.

Pagalba priklausomybių turintiems jaunuoliams

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyrius - vienintelis akredituotas, turintis licenciją (Licencijos Nr. 2305) teikti tokio pobūdžio paslaugas mūsų šalyje, veiklą pradėjo 2006 m. Per 10 darbo metų sukaupėme patirties bei instrumentų, kuriais vadovaudamiesi galime dirbti ir padėti jaunuoliams ir jų šeimų nariams. Pradėję nuo trumpalaikės pagalbos jaunuoliams gyvenantiems Kauno apskrityje, šiuo metu mes aptarnaujame paauglius (nuo 14 iki 18 metų) ir jų artimuosius iš visos Lietuvos.

Teikdami paslaugas savo jauniesiems pacientams siekiame konjunktūrinio ryšio tarp medikamentinio gydymo ir psichosocialinių paslaugų. Įvairių priemonių derinimas - kompleksinė pagalba yra pagrindinis sėkmės garantas, sugrįžtant į produktyvų funkcionavimą savo aplinkoje ir visuomenėje. Vaikų ir jaunimo skyriuje darbo dienomis kasdien vyksta šeši grupiniai užsiėmimai, kurie trunka po vieną valandą. Taip pat per dieną yra skirta 2,5 val. individualioms konsultacijoms. Gydymosi laikotarpiu yra užtikrinamas bendrojo lavinimo ir ugdymo tęstinumas. Užsiėmimus veda ir individualiai konsultuoja skyriaus psichologai bei socialiniai darbuotojai. Psichologinė pagalba ir priežiūra užtikrinama 24 val. Paslaugos Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo skyriuje teikiamos nemokamai. Asmenims nuo 16 m. Giedraičių g. 8, Kaunas. Darbo laikas nuo 8-17 val. Tel. 8-37 331996. Valstybinis psichikos sveikatos centras konsultuoja asmenis, norinčius mesti rūkyti, elektroniniu paštu.

Vaikų linija - empatijos ir palaikymo šaltinis

Daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai - pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų. Emocinė pagalba turėtų būti prieinama kiekvienam vaikui, tačiau ne visi jaučiasi galintys jos ieškoti.

Viena iš savanorių pasakoja: „Pradžioje buvo šiek tiek neramu, ar spėsiu derinti darbus, šeimą ir savanorystę, ar nebus per sunku emociškai kalbėti su vaikais apie jų sunkumus. Po dvejų savanorystės metų galiu drąsiai teigti, kad pokalbiai su vaikais mane pačią labai augina dvasiškai, stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Ir tikrai spėju viską derinti, nes noras savanoriauti - didžiulis.“

„Visiškai to nesitikėdama labai daug išminties gavau - tai padeda visose gyvenimo srityse. Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų. Į Vaikų liniją savanoriauti atėjau be jokių lūkesčių, o savo sprendimo teisingumu įsitikinu kasdien, jau penkerius metus būdama joje. Įsimena nuoširdūs „ačiū“ ir visi sunkumai bei džiaugsmai, kuriuos išgyvena vaikai. Savanorystė Vaikų linijoje įnešė daugiau prasmės mano gyvenime, supratimo apie kitus ir save patį, padėjo tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau.“

Teisiniai aspektai ir sveikatos priežiūra

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją.

Pasak jos, tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. „Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų," - teigia Ž. Problemu kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. „Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų," - sako Ž.

Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. „Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose", - teigia Ž. Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra - globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku.

tags: #emocine #vaiku #sveikata

• Kaip naudoti Vagisan nėštumo metu
• Ikimokyklinių įstaigų vaidmuo lyčių tapatumo ugdyme
• Pagalba gyvūnams Biržuose
• Svarbiausi patarimai nėštumo metu
• Patarimai tėvams dėl vaiko pažangos mokykloje