Kasdien vis intensyviau žmogus sąveikauja su aplinka, įsitvirtina joje ir aktyviai dalyvauja ją pertvarkant. Šiuolaikiniame pasaulyje ekologinis sąmoningumas tampa ne tik vertybe, bet ir būtinybe. Kaip teigia vienas iš žymiausių Lietuvos pedagogų B. Bitinas, šiuolaikinis žmogus turi rinktis, ar eiti humanistinio vystymosi keliu, ar susinaikinti. Norint išsaugoti aplinką, žmogus turi subręsti asmenybės lygiu ir ugdyti ekologinę kultūrą. Ekologinis raštingumas - tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje. Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą.
Šiandien to dar nėra, tačiau problema egzistuoja visame pasaulyje: įvairiais būdais ir priemonėmis raginama ekologinį ugdymą pradėti nuo mažų dienų. Seniai seniai, kai žmonės dar buvo gamtos dalis ir sau maisto rasdavo gamtoje, jie teršė tiek nedaug, kad gamta to net nepajusdavo. Vėliau prasidėjo technikos amžius. Tuomet žmonės ėmė daryti įrankius iš metalo, vėliau išmoko gaminti stiklą, plastmasę ir kitas dar sudėtingesnes medžiagas. Dirbtiniu būdu pagamintos medžiagos skyla tik per labai ilgą laiką - dešimtis ir šimtus metų. Todėl gamta ir nebegali pati susidoroti.
Be to, Žemėje labai daug gyventojų - beveik 6,8 milijardo, daugelis jų gyvena miestuose. Todėl ir vanduo, ir oras, ir dirvožemis palaipsniui vis labiau užteršiamas. Šiandien atliekos ilgai nesuyra, o jų skilimo laikas gali siekti šimtus metų.
| Atlieka | Skilimo trukmė |
|---|---|
| Popierius | 2 metai |
| Konservų dėžutės | 90 metų |
| Plastiko pakuotės | 200 metų |
| Stiklas | 900 metų |

Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie - neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą. Vaikų darželyje skiriama ypatingas dėmesys gamtai, gamtos reiškiniams ir gamtos įvairiais metų laikais pažinimui. Svarbu nepavėluoti, nes gamta sunkiai skiepijama jau subrendus, o jos suvokimas formuojasi tik ankstyvoje vaikystėje. Vaikai turi pažinti pasaulį ir tobulėti, nenurimdami. Gamtoje viskas keičiasi, todėl kiekvieną kartą vaikai atranda kažką naujo, netikėta. Kad tausoti gamtą, pirmiausia reikia ją pažinti. Todėl svarbu supažindinti vaikus su gamtos pasauliu, jos grožiu.
Ekologinio ugdymo procese esminiai dalykai yra aplinkosauginis problemų svarstymas, žmogaus elgesio gamtoje vertinimas, praktinių gamtotyros ir aplinkosaugos gebėjimų formavimas. Rudolfo Štainerio pedagoginė sistema siekia laisvos ir harmoningos asmenybės ugdymo, skatinant kuo glaudesnius santykius su gamta. Šis pedagogas pasisakė už visybinio požiūrio ugdymą į gamtą. Jis teigė, jog ryškiai įsivaizduodami augalus, vaikai turi pajusti skirtybes: šaknys priklauso žemei, o žiedai ir vaisiai - saulei. Augalo žydėjimas - tai žemės ir saulės ryšys. Vaikas turi pajusti, kad saulės šiluma padeda skleistis žiedams, o žydėdamas ir nokindamas vaisius augalas išsilaisvina iš žemės. Žemė, augantys augalai ir saulės poveikis žemei yra nedaloma visuma.
Pedagogai skatina vaikus suprasti, džiaugtis kaip žmogus, ir kartu formuoti aplinkosaugines nuostatas. Lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ Klaipėdoje veiklos turinys orientuotas į sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą ir etnokultūrinių vertybių puoselėjimą. Sveikos gyvensenos ugdymas glaudžiai siejasi su ekologinio mąstymo propagavimu, gamtos pažinimu bei gamtos išsaugojimu. Ugdytiniai mokosi globoti ir prižiūrėti gyvūnus, supranta, kaip žmogus daro įtaką gamtai, ir stengiasi būti ne jos naikintojai, o kūrėjai.

Vaikų darželiuose ekologinis ugdymas įgyvendinamas per įvairias, patrauklias ir įtraukiančias veiklas, kurios skatina praktinį pažinimą ir kūrybiškumą.


Daugelis pedagogų dirba kompleksinio ugdymo būdu, todėl gamtos pažinimą stengiasi integruoti į visas veiklas. Lopšelio-darželio programoje gausu sveikatinimo užsiėmimų, kurie skatina ugdytinius gamtos turtus panaudoti sveikatos stiprinimui. Ikimokyklinės įstaigos programose numatyta pakankamai ekologinės bei gamtosauginės veiklos. Tai sritis, kurioje daugiausia tyrinėjimų, eksperimentų ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas.
Ugdant vaikų ekologinį raštingumą siekiama suteikti ugdytiniams aplinkosauginių žinių, skatinti tvaraus vartojimo pagrindus, ugdyti jų vertybines nuostatas, paremtas meile gamtai, suvokimu, kad gamtoje esame tik svečiai, nuo kurių priklauso mūsų planetos ateitis.
Klaipėdos lopšelio-darželio „Aušrinė“ veiklos turinys orientuotas į sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą ir etnokultūrinių vertybių puoselėjimą. Šis lopšelis-darželis ilgą laiką dirba pagal austrų pedagogo Rudolfo Štainerio sukurtą sistemą. Šios pedagogikos mokymo tikslas - laisva ir harmoninga asmenybė. Harmonijos siekiama plėtojant kuo glaudesnius santykius su gamta. Ekologinis ugdymas šiame darželyje integruojamas į visas veiklas - nuo praktinių akcijų iki modernių technologijų naudojimo. Ugdytiniai mokosi globoti ir prižiūrėti gyvūnus, supranta, kaip žmogus daro įtaką gamtai, ir stengiasi būti ne jos naikintojai, o kūrėjai.
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ gamtamokslinis, ekologinis vaikų ugdymasis yra vienas iš prioritetų. Jau ketvirtus metus Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“ vykdomas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Mes - gamtai, gamta - mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Projekto idėja remiasi švietimo dokumentais, kuriuose akcentuojama, kad ugdoma savarankiška ir kūrybinga, savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė. Atliekant tyrimus natūralioje aplinkoje padedama asmeniui atsiskleisti socialinėje, gamtinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti aplinkosauginę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien aplinkos vertybių vartotojas, bet ir jų kūrėjas, atsakingas už aplinkos pokyčius ir identiteto išsaugojimą. Taip pat vadovaujamasi Gamtamokslinių kompetencijų ugdymo(si) žaliosiose mokymosi aplinkose koncepcija, kurioje pažymima, jog gamtamokslinės kompetencijos ugdomos visą gyvenimą: pradedama nuo mažens šeimoje, o vėliau tęsiama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bendrojo ugdymo mokykloje, universitetuose, darbovietėse.
Bendradarbiaujant su tėvais (globėjais), lauko teritorijoje įkurti ekologiniai daržai, pastato reprezentacinėje zonoje įrengti daržovių ir vaistažolių auginimo vazonai, įrengtos lietaus vandens surinkimo talpos prie pastato lietaus nutekėjimo vamzdžių, kuriuose surinktas vanduo panaudojamas augalų laistymui. Grupėse sukurtos erdvės gamtamokslinio ir ekologinio raštingumo ugdymui: gamtinės medžiagos žaidimų kampeliai, augalų daiginimo šiltnamiai, šiukšlių rūšiavimo dėžės ir kt.
Įgyvendindami projekto veiklas organizuojame vaikams edukacines išvykas, eko dirbtuves, parodas bei kitus renginius, kurių metu vaikams sudaromos galimybės natūraliose aplinkose, realiose situacijose ugdytis aplinkosaugines kompetencijas. Projektų įgyvendinimo metu organizuotos edukacinės išvykos vaikams į Vilniaus universiteto Botanikos sodą, LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyrių, Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą. Taip pat suorganizuoti pažintiniai žygiai po Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio parką, Vingio parką. Vaikams organizuojamos edukacinės pamokėlės apie paukščių, varliagyvių, vabzdžių, sliekų pažinimą. Šie renginiai skatina vaikus ir suaugusiuosius kaupti potyrius ir įspūdžius apie gamtą, aplinkosaugą, įprasminti savo patyrimą ir žinias menine raiška bei kitomis pasirinktomis raiškos priemonėmis. Taip pat vykdome taršos prevenciją, organizuojame aplinkosauginio ir ekologinio švietimo veiklas, stengiamės skleisti aplinkosauginio ir ekologinio švietimo idėjas, skatinant vaikus ir kitus bendruomenės narius sąmoningai ir atsakingai veikti prisidedant prie aplinkos apsaugos siekių. Jau antri metai organizuojame renginius, skirtus Klimato kaitos savaitei.
tags: #ekologinis #ugdymas #vaiku #darzelyje #literatura