Ar kompiuteriniai žaidimai iš tiesų kenkia vaikams?

Vis didesnę dalį mūsų gyvenimo užimantys išmanieji įrenginiai neišvengiamai paveikia ir mūsų laisvalaikį. Ne išimtis, kad vaikai naudotis jais pradeda nuo vis ankstesnio amžiaus, o dabartiniai paaugliai jau yra įgudę socialinių tinklų vartotojai. Nors socialiniuose tinkluose praleidžiama nemažai laiko, psichologė Š. Vienė pastebi, kad kompiuteriniai žaidimai tikrai nelieka užmiršti, o šeimų, susiduriančių su šia problema, tendencingai daugėja.

Vis dėlto priklausomybe psichologė to vadinti nedrįsta - pasak jos, vieningo sutarimo, kaip pavadinti šią problemą, kol kas nėra. Šiai dienai šiuos sunkumus galima pavadinti probleminiu interneto ar išmaniųjų technologijų naudojimu, kuris kenkia įprastiniam gyvenimui.

Kai pramogos tampa problema

Nors ilgėjantį laiką prie ekranų galima pateisinti nuotoliniu mokymusi, psichologė pabrėžia, kad išmanieji įrenginiai naudojami ne tik mokslams. Tyrimai rodo, kad pailgėjo laikas prie kompiuterio, skirtas pramogoms bei laisvalaikiui, o tai neigiamai veikia vaikų sveikatą ir įpročius. Labai svarbu ir tai, kad ilgos valandos prie ekranų gali turėti neigiamų pasekmių.

Kuo stipresnis įsitraukimas į virtualius žaidimus, tuo prastesni mokymosi pasiekimai. Taip yra, nes dėl laiko trūkumo šie vaikai pradeda skirti mažiau dėmesio įprastai veiklai - pamokoms, mėgstamiems užsiėmimams, sportui, bendravimui su draugais. Taip pat kyla rizika patirti miego sutrikimų, nes įsitraukus į kompiuterinius žaidimus sudėtinga išlaikyti pastovų poilsio ir darbo ritmą.

Kada verta susirūpinti?

Visiškai atsisakyti laisvalaikio prie ekranų dabartiniame pasaulyje greičiausiai nepavyks, tad kaip suprasti, kada reikia susirūpinti? Psichologė pataria atkreipti dėmesį į šiuos signalus:

• Sutrinka miego ritmas, atsiranda nuovargis ir irzlumas.
• Atsisakoma anksčiau mėgiamų laisvalaikio leidimo būdų ir hobių.
• Prastėja mokymosi rezultatai.
• Mažėja gyvų socialinių kontaktų.
• Vaikas tampa uždaresnis arba bando žaisti pasislėpęs.

Pagal rekomendacijas per dieną ne darbo ir ne mokymosi tikslais prie ekranų reikėtų praleisti iki 2 valandų. Jei virtualiame pasaulyje vaikui darosi įdomiau nei realiame, reikia ieškoti priežasčių.

Ar žaidimai turi naudos?

Psichologė sako, kad kompiuteriniai žaidimai ne visada žalingi, o kai kurie iš jų gali turėti ir naudos. Yra nemažai tyrimų, kurie teigia, kad saikingas žaidimas kompiuteriu yra naudingas - gerėja rankų judesių koordinacija, erdvinis suvokimas, orientacija, greitėja reakcija, skatinamas kūrybinis mąstymas.

Be to, mokslininkai pastebi, kad vaizdo žaidimai gali padėti lavinti įvairius gebėjimus:

Kaip susidraugauti su technologijomis?

Svarbiausia tėvų užduotis - įtraukti vaiką ar paauglį į kitokią, kuo įvairesnę veiklą ir sudominti bendrais užsiėmimais. Moralizavimas tikrai nepadės, greičiau pablogins situaciją. Kompiuterinių žaidimų tema namuose ims kelti įtampą tiek tėvams, tiek vaikui. Atsiras daugiau konfliktų, o problema liks.

Sprendžiant šį klausimą, verta laikytis šių rekomendacijų:

1. Ribokite laiką: Nustatykite aiškias ribas, kiek laiko per dieną skiriama pramogoms.
2. Domėkitės: Paklauskite vaiko, ką jis žaidžia, kokie personažai jį domina. Tai padės išlaikyti ryšį.
3. Rinkitės kokybę: Siūlykite socialinius, nesmurtinius ir edukacinius žaidimus.
4. Būkite pavyzdžiu: Rodykite, kad poilsį galima atrasti ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje.

tags: #ar #video #zaidimai #kenkia #vaikams

• Maistinė vertė vaikams
• kaip numegzti kombinezoną naujagimiui
• Kaip išrinkti tinkamiausią avalynę vaikams vasarai
• Pacientų atsiliepimai apie Antakalnio gimdymo namus
• Grožio verslo kūryba Agnės Žobovienės