Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo svarba: privalumai, metodai ir mitų griovimas
Šiuolaikiniame pasaulyje gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis tampa esminiu, nes jis prisideda prie asmeninio tobulėjimo, bendravimo su pasauliu, kitų kultūrų supratimo, prieigos prie informacijos šaltinių ir keitimosi informacija su žmonėmis iš kitų šalių. Šios temos tyrimai yra vertingi ir būtini siekiant gilesnio supratimo ir rasti praktinių sprendimų, kurie padėtų veiksmingiau mokyti užsienio kalbų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas/mokymasis leidžia pasinaudoti amžiaus periodu, kuris yra palankus kalbų mokymuisi, ir pagerina mokymosi rezultatus vėlesniuose etapuose. Straipsnyje gilinamasi į aktualią problemą - ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(si) poreikius, iššūkius, galimybes ikimokykliniame amžiuje.
Daug diskusijų kelia klausimas, kada vaiką pradėti mokyti užsienio kalbos? Mišrios šeimos jaudinasi, ar jų vaikučio raidai nepakenks, jei tėtis kalbės su vaiku viena kalba, o mama - kita? Mūsų visuomenėje vis dar egzistuoja nemažai mitų apie daugiakalbystę, tačiau objektyvūs moksliniai tyrimai atskleidžia ankstyvojo kalbų mokymosi naudą.
Ankstyvojo kalbų mokymosi privalumai
Mokslininkai pabrėžia, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis gali suteikti vaikams pasitikėjimo savimi ir entuziazmo mokytis kalbų ir mokytis mokyklos. Užsienio kalbų mokymasis ikimokykliniame amžiuje stimuliuoja smegenų veiklą, padeda lavinti atmintį, kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius, palengvina kitų dalykų, įskaitant matematiką ir gamtos mokslus, mokymąsi ir įvaldymą. Vaikai be didelių pastangų gali lavinti tarimą, intonaciją, plėsti žodyną, įvaldyti kalbines struktūras.
Tyrimai rodo, kad dvi kalbas mokančių vaikų už atmintį ir dėmesių sutelkimą atsakingų smegenų sričių nervinis audinys yra tankesnis. Dvi kalbas mokantys vaikai turi geresnius pažintinius ir analitinius gebėjimus, yra kūrybiškesni, jiems geriau sekasi tikslieji mokslai. Fonetinių įgūdžių vystymosi tyrimai irgi patvirtino, kad vaikai, kurie girdi kitos kalbos garsus ir intonacijas ankstyvame amžiuje, lengviau išmoksta atskirti savo gimtosios kalbos žodžius.
Naujausi Northwestern universiteto tyrimai rodo, kad vaikas, kalbantis daugiau, nei viena kalba, geriau mokosi užsienio kalbų. Mokslininkai dirbo su grupe žmonių, kurie antrąją kalbą išmoko būdami maži vaikai. Jie tyrė dvikalbių žmonių galimybes mokantis naujos kalbos. Rezultatai parodė, kad dvikalbiai per tą patį laiką išmoko dvigubai daugiau, nei tie, kurie kalbėjo tik viena kalba. Manoma, kad - kartą išmokus užsienio kalbos - tie patys principai yra pritaikomi mokantis vis naujų kalbų.
Toronto universiteto mokslininkė Ellen Bialystok atliko daugybę tyrimų su kanadiečių vaikais iš dvikalbių šeimų ir lygino juos su vaikais, kurių šeimoje kalbama tik viena kalba. Mokslininkė priėjo prie tokių išvadų: vaikai iš dvikalbių šeimų anksčiau pradeda skaityti, nes jie sugeba atpažinti ir surasti ryšius tarp raidžių ir garsų nematydami objekto vaizdo ir supranta, kaip tas objektas apibūdinamas raštu. Taigi užsienio kalbos mokymasis labai ankstyvame amžiuje gali daryti didelę įtaką gebėjimui skaityti. Vaikai nuo 4 iki 8 metų iš dvikalbių šeimų, lyginant su vaikais, kurie užsienio kalbos nesimokė, buvo stipriai pranašesni, kai reikėjo spręsti problemas ir naudoti kritinį mąstymą. Apskritai antros kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką vaiko pažintiniam vystymuisi.
Be abejo, suaugusieji irgi gali mokytis užsienio kalbą, įsiminti naujus žodžius. Tačiau kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos, tuo didesni šansai, kad jis kalbės be akcento. Taigi būtų gaila neišnaudoti natūralaus vaikų gebėjimo mokytis svarbiausiu laiku, kai išmokti antrą kalbą taip pat lengva, kaip ir išmokti pirmąją. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau vaikas mokosi užsienio kalbos, tuo geresni būna jo rezultatai mokantis kitus dalykus, tarp jų ir matematiką. Gebėjimas kalbėti dviem ar daugiau kalbų sustiprina pažintinį vystymąsi, o kartu ir moko sukaupti dėmesį. Tai daro teigiamą įtaką tiek gimtosios kalbos, tiek kitų disciplinų (tarp jų ir kitų užsienio kalbų) mokymuisi.
Ankstyvas kalbų mokymasis leidžia vaikams natūraliai ugdyti šnekamosios kalbos įgūdžius ir užtikrina pasitikėjimą savimi bendraujant. Mokytojai pabrėžia pažintinę naudą, pavyzdžiui, atminties, susikaupimo ir problemų sprendimo ugdymą, taip pat kultūrinį sąmoningumą ir toleranciją. Be to, užsienio kalbų mokymasis stiprina savivertę. Daugiakalbiai žmonės dažnai pastebi, kad kiekvieną naują kalbą įsisavina vis efektyviau, nes jau žino, kokie metodai jiems veikia geriausiai. Šis procesas padeda geriau suvokti savo mokymosi stilių, identifikuoti dažniausias klaidas ir rasti būdus joms įveikti.
Mitų dekonstravimas ir iššūkiai
Tyrimo problema kyla dėl susirūpinimo, kad ankstyvasis užsienio kalbų mokymas/mokymasis ikimokykliniame amžiuje gali trukdyti vaikų gimtosios kalbos raidai. Lietuvoje šiuo klausimu trūksta vieningos nuomonės, o mokslininkai apie tai plačiai nediskutavo. Tačiau Lietuvoje vis dar vyksta diskusijos apie šio mokymo poveikį vaikų gimtajai kalbai. Objektyvių tyrimų duomenys rodo, kad tai tėra mitas, o kalbos raidą labiausiai lemia vaiko savybės ir artimiausios aplinkos pastangos ugdant vaiko kalbinius gebėjimus.
Mitas: Vaikas normaliai nekalbės nė viena kalba
„Jūsų vaikas normaliai nekalbės nė viena kalba”. Šis mitas labai gajus uždarose visuomenėse. Per pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta begalė tyrimų, ir visi jie rodo, kad normaliems vaikams kelių kalbų mokymasis/mokėjimas yra tik privalumas. Be to, juk yra valstybių, kuriose vaikai auga nuo pat mažens mokydamiesi kelių kalbų. Jau šįvakar galite eiti ramiai miegoti, nes jūsų vaiko smegenys yra daugiau, nei pajėgios susidoroti su dviem kalbom iš karto.
Mitas: Dvikalbystė vėluoja kalbos raidą
Nors nėra šį teiginį pagrindžiančių mokslinių įrodymų, tačiau iš esmės pastebėta, kad šie vaikai paprastai pradeda kalbėti maždaug pusmečiu vėliau. Kai pagalvoji, tai kaip ir viskas suprantama - juk tokiam vaikui reikėjo išmokti dvigubai daugiau žodžių! Be to, juk ir vaikščioti ne visi pradeda dešimties mėnesių! Ir nors pirmuosius žodžius iš vaikų lūpų tėvai gali išgirsti šiek tiek vėliau ir ilgiau laukti gramatiškai taisyklingų sakinių, dvikalbystės / daugiakalbystės nereikėtų tapatinti su kalbėjimo vėlavimu ir laikyti kalbos sutrikimu.
Mitas: Dvikalbiai vaikai painioja kalbas
Dvikalbėje aplinkoje gyvenantys vaikai painioja kalbas. Toks įspūdis gali susidaryti, nes kartais šnekėdami viena kalba vaikai įterpia kitos kalbos žodžių. Taip nutikti gali dėl dviejų priežasčių: arba vaikui paprasčiau ištarti kitos kalbos žodį arba jis pritrūko žodžio vienoje kalboje, todėl pakeitė jį atitinkamu kitos kalbos žodžiu. Paprastai maišymasis išnyksta, kai vaikui būna 4-5 metai.
Mitas: Neverta mokytis kalbos, kurios neprireiks
Pirma, niekada negalite žinoti, kokių kalbų prireiks jūsų vaikui. Antra, visada prisiminkite, kad vaikui kalbos mokymasis yra kur kas daugiau, nei tik kalbos mokymasis: tai jo smegenų mankšta! Nuolat priminkite sau ir vaikui kalbų mokėjimo teikiamus privalumus: bendravimo laisvę keliaujant, žiūrint filmus ar skaitant knygas. Net ir „nepopuliari“, aplinkiniai nesuprantama kalba gali praversti. Tad net jei buvote nusprendę, kad Jūsų vaikui vienos ar kitos kalbos neprireiks, persvarstykite tai dar kartą. Kad ir kokia kalba tai būtų, nei jūs, nei jūsų vaikas tikrai niekada nepasigailės jos išmokęs.
Iššūkiai ir logopedų perspektyva
Logopedai dažniau pabrėžia individualų požiūrį į kiekvieno vaiko kalbos raidą ir galimus iššūkius vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad užsienio kalbų mokymas gali apsunkinti gimtosios kalbos fonologinę sistemą vaikams, turintiems kalbos sutrikimų. Tačiau Logopedai rekomenduoja pradėti mokytis užsienio kalbų kuo anksčiau, kai kurie net nuo kūdikystės.
Būtina rasti būdų, kaip veiksmingai integruoti užsienio kalbų mokymą į ikimokyklinio ugdymo programą, nekenkiant vaikų gimtajai kalbai. Tiesa, dviem kalbomis kalbančių vaikų kiekvienos kalbos žodynas buvo siauresnis, nei tik vieną kalbą mokančių vaikų. Tačiau dvikalbis vaikas - kai atsiduriame situacijoje „be žodžių” - galės save išreikšti…kita kalba!
Kada geriausia pradėti mokytis kalbų?
Manau, šiandien jau dauguma mūsų žinome, kad vaikams kalbas mokytis daug lengviau, nei suaugusiems. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikio smegenys praranda gebėjimą atskirti garsus tų kalbų, kurių vaikutis negirdi. Tai patvirtina tyrimai, atlikti su japonų vaikais. Šis periodas vadinamas jautriuoju periodu. Prisiminkite, kad vaiko kalbos raida prasideda daug anksčiau, nei vaikas pradeda kalbėti. Jau per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kelių kalbų aplinkoje gyvenančių vaikų smegenyse kiekvienai iš kalbų susikuria atskiros sritys, leidžiančios jas atskirti ir jų nepainioti. Kiek vėliau, nuo 6 mėnesių, vaikas gali pradėti rodyti polinkį vienai iš jų. Šiuo tarpsniu labai svarbu, kad vaikas turėtų vienodai galimybių bendrauti abejomis kalbomis - tik taip užtikrinsite tolygų kalbų mokymąsi.
Nepaisant daugybės privalumų, kyla klausimų dėl tinkamiausio užsienio kalbos mokymosi amžiaus. Dėl to nesutaria ir mokslininkai: vieni teigia, kad kuo anksčiau, tuo geriau, kiti nurodo 6-7 metus kaip optimalų amžių, o dar kiti pabrėžia, kad kalbų mokymosi langas tęsiasi ir paauglystėje. Vis dėlto, sutariama, kad po paauglystės kalbų mokytis darosi vis sudėtingiau. Kalbų mokymąsi ankstyvajame amžiuje palengvina ir tai, kad vaikų paprastesnis mąstymas leidžia greičiau kalbą įsisavinti, nes jie dar nemąsto sudėtingomis sąvokomis ar sakinių struktūromis.
Efektyvūs kalbų mokymo metodai ir strategijos
Kad kalbos mokytumėmės kuo lengviau, reikia, kad kuo labiau ji mus suptų. Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, daineles ar aktyvią veiklą - tai padeda jiems natūraliai įsisavinti naujus žodžius ir frazes. Paveikslėlių, animacijų ar spalvingų iliustracijų naudojimas gali padėti vaikams susieti kalbą su konkrečiais objektais ar veiksmais. Mokymasis turi teikti džiaugsmą. Kuo daugiau džiaugsmo suteiks kalbos mokymasis, tuo labiau vaikas norės tai daryti. Reikėtų pabrėžti, kad reguliarus kalbos kartojimas yra svarbus - kartodami žodžius ir frazes, vaikai gali stiprinti savo užsienio kalbos įgūdžius.
Praktiniai patarimai tėvams
- Bendraukite su kalbančiais ta kalba. Iš tiesų vaikai geriausiai mokosi vieni iš kitų.
- Skaitykite ta kalba. Pavyzdžiui, mes vakarais skaitome tik lietuviškai, bet retkarčiais visai smagiai vartome prancūziškas knygeles.
- Naudokite kompaktinius diskus ir žaidimus. Kompaktiniai diskai su dainelėmis, žaidimai (ypač puikiai naujų žodžių moko „Memory”) padeda natūraliai įsisavinti kalbą.
- Dainuokite ir šokite. Juk ir mes daug lengviau išmokstame, kai žodžiai liejasi ritmiškai! Muzika padeda aktyvuoti visas smegenų sritis.
- Atkreipkite dėmesį į tai, kas patinka Jūsų vaikui. Tarkim…mes pastebėjome, kad Mortai patinka Doros filmukai. Taigi dabar žiūrime juos prancūziškai ir…Morta mokosi anglų kalbos! Vilhelmas - žiūrėdamas jam patinkančius filmukus angliškai - išlaiko ir tobulina savo anglų kalbos žinias.
- Būkite kūrybingi. Kai kurie tėvai atranda įvairiausius kultūros centrus, kur lankosi su vaikais; kai kurie veda į ta kalba kalbančių vaikų darželius; kai kurie samdo kita kalba kalbančią auklę; kai kurie leidžia vaikui žiūrėti televizorių tik ta kalba; su vyresniu vaiku galima ten keliauti, siųsti jį į stovyklas.
- Mokykite ką nors veikdami. Žaiskite parduotuvę, gaminkite užkandžius, eikite pasivaikščioti. Sustiprinkite įspūdį paveikslėliais ir garsais.
- Mokykite judėdami. Smegenys ir kūnas sudaro vieną visumą. Galima išmokti daugiau, jei mokantis judėsime.
- Mokykite kalbėdamiesi. Leiskite mąstyti. Labai svarbu vaikams palikti laiko „pribręsti“. Pirmiausia vaikai sugeria kalbą.
- Mokykite liesdami, ragaudami, uostydami. Žaiskite pirštukų žaidimus naudodami užsienio kalbą. Pažaiskite tokį žaidimą - paslėpkite daiktą krepšyje, duokite vaikui pauostyti.
- Visą pasaulį naudokite kaip vietą savo mokslams. Kiekvieną kartą, kai išeinate iš namų, pasinaudokite proga išmokti ką nors naujo.
Mokykite tuomet, kai abu esate atsipalaidavę. Niekada nekelkite vaikui streso. Ir, žinoma, jei vaikas jau mokosi, tai reikia…jį skatinti ir pagirti! Kai Augusto mokytoja pasakė, kad jis nuostabiai kalba prancūziškai, mūsų vaikinui išaugo sparnai! Vaikai kalbų išmoksta natūraliai, be pastangų. Vaikai yra labai imlūs, tačiau tam, kad jie imtų, jie turi turėti ką pasiimti iš aplinkos: jei vaikas neturės progų bendrauti viena ar kita kalba, jis jos ir neišmoks.
Dvikalbystė šeimoje: principai ir patarimai
Šeima yra pirmoji kovos už lietuvybę arena, kurioj lemiama, ar jaunoji karta išauga tėvų tautoje, ar jos atsisako. Labai svarbu tvirtos, teigiamos tėvų nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu. Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioj vaikas bręsta. Gimtosios kalbos vartojimas, išlaikymas, perdavimas, priklauso tik nuo šeimos. Mokyti vaiką dviejų kalbų - tai papildomas darbas tėvams, reikalaujantis daugybės progų, kada vaikai galėtų bendrauti su aplinkiniais. Klausymasis ir kalbėjimas yra svarbios kalbos mokymosi dalys. Papildomas darbas tėvams, reikalaujantis daugiau kantrybės ir įsipareigojimo.
Jei gyvenate dvikalbėje šeimoje, laikykitės principo „Vienas tėvas - viena kalba“. T.y., jei mamos gimtoji kalba - lietuvių, o tėčio - vokiečių, mama su vaiku turėtų kalbėti tik lietuviškai, o tėtis - tik vokiškai. Žinia, kartais sutuoktinis jaučiasi tarsi išstumtas iš „artimųjų rato”, kai kitas sutuoktinis kalba su vaiku kalba, kurios jis nesupranta, tačiau iš tiesų reikėtų ieškoti kompromiso. Sakoma, kad vienu metu kalbėti su vaiku galima net keturiomis kalbomis, tačiau mokslinių tyrimų duomenimis vaikas turi girdėti kalbą 30proc. to laiko, kurį yra atsibudęs, kad ją gerai išmoktų. Kadangi laikas yra ribotas, logiškai mąstant, riba turėtų būti trys kalbos.
Jei gyvenate kitakalbėje aplinkoje, kalbėkitės su vaiku tik gimtąja kalba, ypač jei patys tos šalies kalbos gerai nemokate ar kalbate su akcentu - taip vaikas neperims Jūsų klaidų ir greičiau išmoks taisyklingo tarimo ir gramatikos. Antrojoje stadijoje pradedama perimti skirtingas žodyno sistemas. Gyvenant svečioje šalyje dvikalbystė, o kartais ir daugiakalbystė yra neišvengiama ir jos tikrai nereikia bijoti. Dvikalbystė - tai privalumas ir investicija visam gyvenimui!
Kalbas reikia atskirti ir jas vartoti skirtingose situacijose - „viena aplinka - viena kalba“. Tai reiškia, kad namuose su vaiku kalbama viena kalba, pavyzdžiui, lietuviškai, o už namų ribų - kita kalba, pavyzdžiui, angliškai. Labai svarbu suprantamai vaikams paaiškinti, kodėl šeimoje kalbama viena ar kita kalba, o gal net keliomis kalbomis. Laikykitės nuoseklios tvarkos: pvz., per savaitę perskaityti vieną knygą (lietuvių kalba); per mėnesį parašyti rašinį, atpasakojimą ir pan. Tėvai turėtų įsidėmėti, kad dvikalbystė - tai ištisas mokslas, kuriam reikia pastangų ir pasiryžimo, trunkančio ne vienerius metus.
Švietimo įstaigų vaidmuo ir perspektyvos
Sėkmingam dvikalbiui ugdymui būtinas tinkamas pasirengimas ir kvalifikuoti pedagogai, išmanantys dvikalbės mokymo metodikas. „Saulės gojus“ jau du dešimtmečius taiko „vienas žmogus - viena kalba“ principą, pagal kurį su vaikais pakaitomis dirba pedagogai, kalbantys tik lietuviškai arba tik užsienio kalba. Tam, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis, pedagogai naudoja įvairias neverbalines priemones, tokias kaip kūno kalba, mimika, pasikartojantys verbalizmai, ritmiškos dainelės, skaičiuotės ir žaidimai. Taip natūraliai skatinamas vaikų kalbinis suvokimas ir sudaromos palankios sąlygos dvikalbei kompetencijai formuotis.
Preliminaraus tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai ir logopedai teigiamai atsiliepia apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymąsi, pabrėždami jo naudingumą ir svarbą vaikų kalbiniam, socialiniam ir pažintiniam vystymuisi. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, žodinė apklausa (interviu) leido empiriškai nustatyti mokytojų ir logopedų požiūrį į ankstyvojo užsienio kalbų mokymo aktualumą.
Tuo tarpu Lietuva - vienintelė šalis ES, kur privalomam užsienio kalbos mokymui pradinėje mokykloje per metus skiriamų valandų skaičius trigubai mažesnis nei kitose šalyse. Dabartinėse Europos Sąjungos rekomendacijose patariama mokėti bent tris kalbas, neabejotina, kad praėjus keleriems metams ieškant darbo darbdaviai tikrai to reikalaus. Šis straipsnis prisideda prie Vytauto Didžiojo universiteto rengiamos informacinės kampanijos, skirtos tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
