Socialinės globos namai Lietuvoje: Eilės, iššūkiai ir kokybiškos senatvės siekiai

Socialinės globos namai Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant orų ir kokybišką gyvenimą įvairioms gyventojų grupėms. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra socialinės globos namai, kokias paslaugas jie teikia, kokios yra jų vertybės ir vizija, bei kaip jie veikia Lietuvoje.

Senelių namai Lietuvoje tampa vis labiau populiarūs ir reikalingi. Tai įrodo ne tik laukiančių į juos patekti senelių eilės, bet ir nemažas skaičius žmonių, norinčių steigti šias įstaigas. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.

Kas yra socialinės globos namai? Apibrėžimas ir teikiamos paslaugos

Socialinės globos namai yra socialinių paslaugų įstaigos, skirtos teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas asmenims, kuriems dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių reikalinga nuolatinė ar laikina priežiūra, globa ir pagalba. Tai - įstaigos, teikiančios socialines paslaugas asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė ar laikina priežiūra ir pagalba. Tai gali būti senyvo amžiaus asmenys, asmenys su negalia (intelekto, psichosocialine, kompleksine), taip pat asmenys, patiriantys socialinę atskirtį. Pagrindinis socialinės globos namų tikslas - užtikrinti asmens orumą, gerovę ir galimybę gyventi kuo visavertiškesnį gyvenimą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir galimybes.

Teikiamos paslaugos

Socialinės globos namai teikia platų spektrą paslaugų, pritaikytų prie skirtingų asmenų poreikių. Pagrindinės paslaugos apima:

• Ilgalaikė socialinė globa: Tai kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, skirta asmenims, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Ilgalaikė globa apima apgyvendinimą, maitinimą, asmens higienos paslaugas, sveikatos priežiūrą, socialinę reabilitaciją ir kitas paslaugas, reikalingas asmens gerovei užtikrinti. Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
• Trumpalaikė socialinė globa: Tai laikina kompleksinė pagalba, teikiama asmenims, kuriems dėl tam tikrų priežasčių (pvz., artimųjų liga, atostogos) reikalinga laikina priežiūra ir globa. Trumpalaikė globa gali būti teikiama tiek stacionariuose globos namuose, tiek asmens namuose.
• Dienos socialinė globa: Tai kompleksinė pagalba, teikiama asmenims dienos metu. Dienos globa apima maitinimą, užimtumą, socialinę reabilitaciją ir kitas paslaugas, padedančias asmeniui išlikti aktyviam ir integruotam į visuomenę.

Kitos paslaugos:

• Konsultavimas ir informavimas socialiniais klausimais
• Psichologinė pagalba
• Ergoterapija ir kineziterapija
• Laisvalaikio ir kultūrinės veiklos organizavimas
• Pagalba transporto klausimais
• Pagalba tvarkant dokumentus ir atstovaujant asmens interesus

Lietuvoje veikia įvairių tipų socialinės globos namai, teikiantys platų spektrą paslaugų. Pavyzdžiui, Valakampių socialinių paslaugų namai Vilniuje teikia ilgalaikės (trumpalaikės), dienos socialinės globos, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo ir socialinių dirbtuvių paslaugas. Anykščių socialinės globos namai teikia stacionarią ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą senyvo amžiaus asmenims, asmenims su sunkia negalia ir laikino atokvėpio paslaugas. Pagėgių socialinės globos namai užtikrina asmenų galimybę gyventi bendruomenėje Grupinio gyvenimo namuose. Kukarskės globos namai Šakių rajone užtikrina ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai.

Eilės ir vietų stygius: dabartinė situacija

Vietų apsigyventi stacionariuose socialinės globos namuose laukia per tūkstantį žmonių. Eilės susidaro ir norint gauti pagalbos paslaugą į namus. Kazlų Rūdos vicemerė Virginija Mitrikevičienė pažymi, kad eilės į socialines globos įstaigas nestebina, net ir didėjant įkainiams. Šiuo metu ilgalaikės globos laukiančių yra 9, o pagalbos į namus laukia 33 žmonės. Per šiuos metus pagalbos į namus šiame regione buvo suteikta 195 žmonėms. Į Marijampolės specialiuosius globos namus gyventojai atvyksta iš penkiolikos savivaldybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) viliasi, kad iki 2027-ųjų bus sukurta apie pusantro tūkstančio papildomų socialinės globos vietų. Tačiau specialistai teigia, kad vien tik didinti vietų skaičių socialiniuose globos namuose nepakanka, nes reikia ir pagalbos paslaugų namuose, o čia prisideda asmenų vienišumas. Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių, o vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į globos įstaigą, yra kiek daugiau nei 400. Vyriausybė planuoja įgyvendinti ilgalaikės priežiūros paslaugų reformą.

Iššūkiai ir problemos socialinės globos sektoriuje

Socialinės globos namai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Šiuo metu šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. tokia pertvarka būtų įgyvendinta.

Kitos problemos apima finansavimo trūkumą, kuris gali riboti galimybes teikti kokybiškas paslaugas ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas darbuotojams. Socialinės globos namai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, ypač kaimo vietovėse. Be to, visuomenėje vis dar egzistuoja neigiami stereotipai apie socialinės globos namus ir asmenis, gaunančius paslaugas.

Kukarskės globos namuose, kur gyvena 44 globotiniai, daugiau pusė jų - sunkiai judantys, populiarus terapinės rekreacijos kambarys, kuriame kasdien vyksta įvairios veiklos. Kitąmet planuojama gerinti gyvenimo sąlygas, sutvarkant antrą aukštą. Vienas iš gyventojų džiaugiasi veikla: "Daug knygų skaičiau, dabar dažniausiai spalvinu." Tačiau patekti į šią globos įstaigą, kaip ir kitas, sudėtinga. Nors kaita yra labai įvairi, buvę, kad per metus keičiasi 14 žmonių, o buvę metų, kad nė vienas nepasikeičia. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą.

Gyvenimo kokybės aspektai

VDU mokslininkė Rasa Naujanienė pabrėžė, jog nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ji kelia klausimą: ar žmogus gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę.“ Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.

Reglamentavimo neatitikimai

Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus. "Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos."

Specialistų trūkumas ir gyventojų priežiūra

Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė. Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra.

Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti. Globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. Yra konkretus atvejis, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus.

Kaip patekti į socialinės globos namus? Žingsniai ir apmokėjimas

Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. VšĮ Senjorų socialinės globos namuose teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos savivaldybės sprendimu. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose.

Norint patekti į socialinės globos namus, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Sprendžiant dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, atsižvelgiama į asmens bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros poreikį, įvertintą pagal Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą. Taip pat reikalingas asmens prašymas - paraiška (forma SP-8) socialinėms paslaugoms gauti su priedais. Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).

Mokėjimo tvarka

Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto normatyvą. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv.

Atrankos ir apgyvendinimo procesas

Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Jei Globos namuose yra laisvų vietų, Departamentas siuntimą išrašo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl socialinės globos skyrimo gavimo dienos. Siuntimas pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Siuntimo kopija pateikiama Globos namams, į kuriuos asmuo siunčiamas. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.

Jei Globos namuose nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti valstybės Globos namuose, kurią sudaro ir tvarko Departamentas. Svarbu žinoti, kad į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis bei esant ūmiai psichozei. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (F027/a), nuo kurio išdavimo iki asmens apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, yra saugomas asmens byloje.

Kokybės užtikrinimas ir lūkesčiai: link šiuolaikiškų globos namų

Socialinės globos namuose didelis dėmesys skiriamas paslaugų kokybės užtikrinimui. Tai apima licencijavimą, nuolatinį darbuotojų mokymąsi ir atsiliepimų rinkimą. Kai kurios įstaigos siekia akreditacijos, kuri patvirtina, kad jos atitinka aukštus kokybės standartus. Pavyzdžiui, EQUASS sertifikavimas užtikrina, kad veikla pakankamai efektyvi atsižvelgiant į EQUASS kokybės principus ir kad ši veikla atitinka Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistemą. BĮ Valakampių socialinių paslaugų namai dalyvauja projekte „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“, kurio tikslas - sudaryti sąlygas gerinti ir tobulinti socialinių paslaugų kokybę visoms Lietuvoje veikiančioms socialinių paslaugų organizacijoms.

Bendrovės „Civitta“ atlikta apklausa rodo, kad net 88 proc. žmonių palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu. Tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.

Kaina ir kokybės balansas

Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Tačiau Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms. Profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu.

Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais.

V. Bagdonas įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui - kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai. Jis sutinka, kad apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui.

Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Panašiais atvejais ypač svarbūs tampa atsiliepimai, kitų patirtis. Renkantis globos namus specialistas nepataria žavėtis mažiausia kaina, mat užtikrinti maksimalų komfortą ir kokybiškas paslaugas kainuoja. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.

Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Nors taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat, tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi.

Plėtros kliūtys: žemės naudojimo būdo apribojimai

Žemės naudojimo būdo apribojimai sukelia papildomų sunkumų socialinės globos namų plėtrai. Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, žemės sklypuose, kuriuose nustatytas Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas, gali būti statomi trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamosios paskirties pastatai ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamieji pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Žvelgiant formaliai, viskas atrodo neblogai - juk tai namai, kuriuose gyvena seneliai, vadinasi gyvenamieji.

Tačiau geriau įsigilinus į situaciją išryškėja viena problema - senelių namai, kaip ir prieglaudos ar vaikų namai, nėra pats pelningiausias verslas. Daugiabučių statybai tinkami sklypai su visomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis paprastai yra brangūs, ypač kalbant apie didžiuosius miestus. Be to, senelių namams geriausia rami, graži ir gamtoje esanti vieta. Tai reiškia, kad jiems netgi labiau tiktų miesto pakraštys ar netgi užmiestis. Kyla dar viena problema - teritorijų planavimo dokumentuose pakankamai retai leidžiama daugiabučių statyba tokiose vietose. O jei ir leidžiama, sklypai su visomis susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis, ir dar gražioje vietoje, kuriuose galima pastatyti daugiabutį namą, bus pernelyg brangūs.

Rinkoje yra gana nemažai sklypų, kuriems leidžiamas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas. Visuomeniniams pastatams skirtame sklype galima statyti gydymo paskirties pastatus, kurie STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra aprašyti kaip pastatai gydymo tikslams. Taigi, kyla klausimas - jeigu visuomeniniams pastatams skirtame sklype leidžiama statyti socialinę infrastruktūra, tokią kaip sanatorija ar slaugos namai, kodėl negalima būtų leisti statyti ir senelių namų? Visuomeninės paskirties teritorijose žemė yra nepalyginamai pigesnė, kadangi nėra tokia paklausi. Taip pat yra gana nemažas tokių sklypų pasirinkimas. Teko nagrinėti vieną sklypą, kuris yra labai gražioje vietoje prie upės, kur tikrai seneliams būtų malonu gyventi. Tačiau žmonėms, norintiems čia įkurti senelių namus teko ieškoti kitos vietos būtent dėl to, kad ten negalimas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių naudojimo būdas.

Aprašytai problemai išspręsti tiesiog užtektų pakoreguoti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą. Suinteresuoti turėtų būti visi - jei ne dėl noro išspręsti didelę socialinę problemą, tai bent dėl savęs ar savo artimųjų. Milžiniško pelno šis verslas tikrai neatneša, todėl tai daroma daugiau iš pašaukimo ir noro padėti ne tik seniems žmonėms, bet ir jų šeimoms. Aiškiai matosi, kad senelių priežiūros problema yra. Logiška, kad iniciatyvos ją spręsti turėtų būti visokeriopai palaikomos valstybės.

Vertybės ir ateities vizija

Socialinės globos namų veikla grindžiama tam tikromis vertybėmis, kurios užtikrina kokybiškų paslaugų teikimą ir asmens orumo puoselėjimą. Pagrindinės vertybės apima:

• Pagarba žmogaus orumui ir teisėms: Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių, turi teisę į orų ir pagarbius santykius.
• Orientacija į asmenį: Paslaugos teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, norus ir galimybes.
• Įgalinimas: Siekiama suteikti asmeniui galimybę kuo labiau kontroliuoti savo gyvenimą ir priimti sprendimus, susijusius su jo gerove.
• Atvirumas: Globos namai yra atviri bendradarbiavimui su asmeniu, jo artimaisiais, bendruomene ir kitomis organizacijomis.
• Bendradarbiavimas: Užtikrinamas efektyvus bendradarbiavimas tarp globos namų darbuotojų, asmens artimųjų ir kitų specialistų, siekiant geriausių rezultatų.
• Tobulėjimas: Nuolat siekiama tobulinti teikiamas paslaugas, diegiant naujoves ir atsižvelgiant į asmenų poreikius.
• Kūrybiškumas: Skatinamas kūrybiškas požiūris į paslaugų teikimą, ieškant naujų ir efektyvių būdų, kaip padėti asmenims.

Socialinės globos namų vizija - orus asmens su negalia gyvenimas įtraukioje visuomenėje. Šilavoto globos namų vizija - būti modernia ir lanksčia socialinės globos įstaiga, kurioje užtikrinama visapusiška gyventojų poreikių tenkinimas, kuriama artima ir komfortiška aplinka ne tik gyventojams, bet ir darbuotojams. Vertybės, kuriomis vadovaujasi Šilavoto globos namai, yra sąžiningumas, pagarba, empatiškumas ir komandinis darbas. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad socialinės globos namai Lietuvoje siekia užtikrinti kokybiškas paslaugas, atsižvelgiant į asmenų poreikius ir skatinant jų integraciją į visuomenę.

tags: #eile #laukianciu #i #socialines #globos #namus

• Keptas kiaušinis
• Informacija apie Žaliakalnio Darželį-Mokyklą
• Sužinokite daugiau apie vyrų vaisingumo iššūkius
• Kada kūdikiui kraujuoja akys?
• Čiuožimo pasirodymai vaikams