Egmonto Bžesko kūrybinis kelias: nuo menininko iki pramogų pasaulio žvaigždės

Egmontas Bžeskas (gimė 1974 m. sausio 4 d. Kaune) - įvairiapusė Lietuvos asmenybė, žinomas muzikos prodiuseris, dailininkas, grupės „Tipo grupė“ narys ir televizijos laidų vedėjas. Jo kūrybinis kelias apima įvairias meno sritis, pradedant vaizduojamuoju menu ir baigiant muzikos bei televizijos projektais.

Ankstyvasis gyvenimas ir meninės ištakos

Egmontas Bžeskas gimė menininkų šeimoje: močiutė Sofija Juknienė buvo tapytoja, o mama Marija Danutė - grafikė, piešimo dėstytoja, daugelio vaikiškų knygų iliustratorė. Būtent mamytė buvo jo pagrindinė piešimo mokytoja ir meno guru. Vaikystėje Egmontas iliustravo Anzelmo Matučio knygą „Kas žmogiuko širdyje“. Jis piešdavo ir dienomis, ir naktimis, penkiolika metų paaukodamas žmogaus anatomijos analizei ir piešimui. Dar vaikystėje, devynerių metų, Mantas parašė „knygą“ apie visatą ir nupiešė, kaip ji atrodo, paaiškino, kas yra žmogus ir iš kur mes atsiradome.

Akademijoje Egmontas lankė anatomijos paskaitas kartu su gydytojais, būsimais chirurgais. Tuo metu jis žinojo visus raumenų pavadinimus lotyniškai, piešė žmogaus anatomiją atmintinai. Ši ankstyvoji patirtis suformavo jo unikalų požiūrį į meną ir kūrybą. Baigęs mokyklą, jis aiškiai žinojo, kad stos į Vilniaus dailės akademiją.

Mokslai ir pirmieji pasiekimai meno srityje

1992 m. Egmontas baigė Kauno dailės mokyklą. Tais pačiais metais, 1992-1998 m., studijavo Vilniaus dailės akademijos grafikos katedroje, kur įgijo magistro laipsnį. Nuo 1999 m. jis tapo Tarptautinio grafikos meno centro „Grafiken Hus“ Švedijoje nariu. Jau tada jauno grafiko paveikslai atsidūrė išskirtinėse ekspozicijose: Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Švedijos Karalystės meno kolekcijoje, garsių meno kolekcininkų ekspozicijose. Egmontas sako - nė vieno savo projekto jis nedarė vedamas išskaičiavimo, tiesiog mėgavosi kūrybos procesu. Tuo metu jis surengė ne vieną tarptautinę parodą, įstojo į Dailininkų sąjungą, atrado naujas grafikos technologijas.

E. Bžeskas yra ne kartą ginčijęsis su akademijos profesoriais dėl savo technologinių eksperimentų, ieškodamas naujų išraiškos priemonių. Jis nenustojo daryti revoliucijos, ėjo savo ieškojimų keliu, kuris šiandien įvertinamas profesionalų ir patenka į šiuolaikinio meno muziejų. Jo darbai išskirtinai didelio formato, o pats menininkas nuolat ieško naujų technologinių sprendimų, įdomiai panaudoja kūriniuose silikono medžiagą, plokštuminį grafinį vaizdą jungia su apimtiniais šviečiančiais bei kalbančiais skulptūriniais objektais.

Teatro ir televizijos veikla

Menininko ieškojimai nuvedė jį ir į teatro sritį. Su tuomete gyvenimo drauge, dainininke Karina Krysko, Egmontas įkūrė teatrą „Karman“. „Susitikau Kariną, kuri buvo ką tik baigusi choreografiją. Aš joje mačiau didelį potencialą, kad mes galime kartu daug nuveikti, - pasakoja Egmontas. - Tuo metu užsiėmiau parodomis ir man kažko trūko. Plokščias paveikslas, parodų atidarymai, vyno pagėrimai... Aš tada sugalvojau, kad reikia įkurti teatrą, sakau: „Karina, tu choreografė, aš sugalvoju spektaklio istoriją ir mes padarome gyvus paveikslus“. Realybės teatro trupė buvo suburta iš neprofesionalių aktorių. Pasak Egmonto, tuo metu kuriami performansai kėlė didžiulių audrų meno pasaulyje. Tai buvo daugiau nei paveikslas ant sienos - judesys, muzika, šviesos efektai - tiesiog judantys meno kūriniai. Mantas jautė, kad tai - naujas jo kūrybos etapas.

Šie spektakliai atvėrė jam duris į televiziją. Egmontas Bžeskas dalyvavo TV laidose: TV6 - „Mergišiai“, LNK - „Pirmas kartas su žvaigžde“ ir kt. Jis buvo pakviestas režisuoti televizijos laidų, kurti kitų populiarių projektų. Bžeskas taip pat yra žinomas kaip televizijos laidų prodiuseris, reklamos ir dizaino kūrybos vadovas. Jis sukūrė ne vienos televizijos studijos dizainą. Dar vėliau sukūrė LRT žinių studiją, kuri iki šiol rodoma, o visos kanalų grupės vinjetės su linksmais kubais LRT eteryje sukiojasi jau 8 metus. Kelerius metus jis prižiūrėjo ir nacionalinio kanalo bendrą stilių, dekoracijas, dizainą, vedėjų stilių.

Muzikinė karjera ir prodiusavimas

Ne tik televizijoje, bet ir muzikos pasaulyje Egmontą lydėjo sėkmė. 2003 m., su dar 14 žmonių, jis įkūrė grupę „Naujieji lietuviai" (arba NL). Labiausiai grupė išgarsėjo dainomis „Afigenai“ ir „Pasitūsinam“. 2006 m. išleido 2 albumus: „001“ ir „002“. Egmontas teigia, kad „Naujieji lietuviai“ buvo kultūros dalis, o jų klounada parodė, kiek yra galingas scenos menas, šou, popkultūra. Grupė iširo 2007 m.

Nuo 2007 m. Egmontas Bžeskas tapo muzikinės grupės „Tipo grupė“, kuri susikūrė iširus „NL“, nariu. 2009 m. išleistas albumas „Tipo“. Sarkastiškais ir provokuojančiais tekstais garsėjanti grupė greitai tapo populiari.

Vienas žymiausių E. Bžesko prodiusavimo projektų yra merginų grupės „69 danguje“ sukūrimas. Grupę sumanė prodiuseris Egmontas Bžeskas ir tuometė jo mylimoji bei choreografė Karina Krysko. Karina tapo pirmąja grupės nare. Taip trys skirtingos merginos tapo viena pirmųjų muzikinių merginų grupių Lietuvoje, o jų startą buvo galima išvysti BTV laidoje „Klausk“, kurios himnas - pirmoji „69 danguje“ daina. Grupės narės pabrėžia E. Bžesko indėlį į grupės sėkmę. Iki dabar E. Bžesko prodiusuojamų grupių muzika išliko populiari, o naujų dainų, sugrįžimo į sceną gerbėjai vis dar laukia.

Tarptautinė veikla ir Azerbaidžanas

Mantas prisiminė savo ilgai užsitęsusią kelionę į tolimąjį Azerbaidžaną. Ten Egmontas praleido daugiau nei penkerius metus, rado gerų draugų, įkūrė verslą. Viskas prasidėjo nuo renginių bendradarbiaujant su Azerbaidžano kultūros ministerija Baku mieste. Nemenku kūrybiniu iššūkiu vyras vadina savo režisuotą bei prodiusuotą vieną renginių - spektaklį-misteriją, kur vaidino ir šoko 360 profesionalių Azerbaidžano artistų. Spektaklis buvo pristatytas Pasaulio kultūrų dialogo forumo svečiams, įtakingiems kultūros veikėjams iš viso pasaulio kaip vakarinė iškilminga renginio dalis. „Tuo metu trijų tūkstančių išskirtinių svečių ovacijos man buvo labai svarbios. Tada supratau - tai buvo mano tolesnės veiklos Azerbaidžane sėkminga pradžia. Vėliau ten sukūriau ne vieną socialinės reikšmės verslo projektą. Azerbaidžanas man paliko neišdildomus pačius geriausius prisiminimus, tai didi šalis su ypač turtinga kultūra ir puikiais žmonėmis“, - sakė E. Bžeskas.

Asmeninis gyvenimas ir vertybių pokyčiai

Per aktyvų dešimtmetį muzikos ir televizijos scenoje Egmontas patyrė, ką reiškia būti dėmesio centre. Daugelio vadinamas merginų numylėtiniu ar „lovelasu“, pats teigia, kad jis toks nėra, o tokia nuomonė yra todėl, kad jis viešas žmogus. Jis pirmasis asmuo šou versle, taip atvirai prabilęs apie savo asmeninius santykius. „Vėjavaikio etiketė, manau, man prikabinta nuo tų laikų, kai buvau nevedęs, neturėjau vaikų, mėgavausi laisvu ir nepriklausomu gyvenimu.“

2012 metais atostogų metu Egmontas Bžeskas sumainė aukso žiedus su Reda Gikyte. Redai Gikytei tai jau antroji santuoka. „Kas paskatino mane pabėgti? Paskatino, kaip bebūtų banalu ir netikėta, pirmas signalas, kad aš noriu šeimos. Tik 38-erių metų aš supratau, kad noriu šeimos, noriu pabėgti nuo viso triukšmo, nuo visų spalvų, nuo šviesų, kurios pastoviai mirksi į akis - nuo visų tų reikalų. Tada nusprendžiau šiek tiek atsitraukti, o vėliau ir išvažiuoti iš Lietuvos į Ispaniją su visa šeima“, - sėkmingos karjeros nutraukimo priežastis dėsto E. Bžeskas.

Nors susilaukė antrosios dukros, šeimos nepavyko išsaugoti. „Kai sako, žinai, reikia kentėti, reikia puoselėti kažkokius santykius, tai vėlgi susidaro toks įspūdis, kad tų vaikų auginimas, žmonos arba šeimos turėjimas, tai yra darbas, dirbti reikia. Tai aš esu iš tų, jeigu man reikia dirbti, tai aš dėl to nuo 2016 metų nebedirbu to darbo. Mes išsiskyrėme. Aš galvoju, kad mergaitės, matydamos mane laimingą, tuo pačiu ir mamą laimingą, o ne dirbančius du tėvus, jaučiasi kur kas geriau. Dabar jos mato laimingą tėvą“, - tvirtina E. Bžeskas. Pasak Egmonto, jo dukros - Amelija ir Elvija - geriausi gyvenimo projektai. Joms gimus, tėvystė, pripažįsta, pakirto kojas, o linksmybės nutolo.

Prieš kelerius metus grįžęs iš Tenerifės, po ilgos pertraukos jis vėl kuria. „Dabar esu gyvenimo etape, kurį galėčiau pavadinti kitos serijos pradžia arba „Laukite tęsinio“, - puikios nuotaikos nestokojo Egmontas. E. Bžeskui visai negaila jo pašėlusios jaunystės. Kiekvieną gyvenimo periodą jis įvardija kaip mokyklą, patirtį, kuri šiandien jam suteikia kitų galių. „Nesėkmės ateina mūsų pamokyti, jei nepalūžtame - gyvenimas toliau teka savo vaga.“ Šiandien jis turi labai aiškų tikslą ir jaučiasi itin užtikrintai.

Grįžimas prie meno ir ateities planai

Nuo mažų dienų menas buvo Egmonto Bžesko gyvenimo dalis, tačiau šou pasaulis ilgam užgožė jo vizualinio meno veiklą. „Menas - tai mano kitos, nematomos, pusės draugas, kuriam visada kartojau: „Ne dabar, palaukim, dar pakentėk“, - pasakojo vyras, prie vizualinio meno neprisilietęs daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau pokalbis su pianistu Petru Geniušu įkvėpė jį grįžti prie kūrybos. Meno mugėje „ArtVilnius '20“ jo darbus nupirko MO muziejus, o tai tapo esminiu postūmiu. „Dabar grįžtu į meną, kai jau pats galiu jį pirkti. Tai sakau ne dėl to, kad pasigirčiau, koks esu šiuo metu sėkmės lydimas, o dėl to, kad dabar galiu kurti nepriklausomą meną“, - sakė E. Bžeskas.

Sukūręs naujų paveikslų, E. Bžeskas juos pristatė tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius '21“. Juos vėl iškart įsigijo MO muziejus. „Šiandien tai, kad mano darbai yra šiame muziejuje, - esminis postūmis, suvokimas, kad galiu kurti toliau. Tai svarbus įvertinimas, tiesą sakant, labai mane nustebinęs, net nesapnavau tokios sėkmės. Juk kiekvienas menininkas nori, kad jo darbus žmonės matytų ir po jo mirties“, - sakė jis.

Pastaraisiais metais Egmontas tapo tarptautinės kompanijos meno vadovu, kuria televizijos studijas užsienio rinkai ir sako, pagaliau rado dvasinę ramybę. „Jau kitais metais būsiu produktyvesnis menininkas. Tačiau neatmetu galimybės toliau rengti televizijų studijų dizaino projektus, režisuoti spektaklius, renginius, klipus, reklamas - tai irgi menas, kurio per pastarąjį dešimtmetį sukūriau iki valiai“, - kalbėjo Egmontas. „Aš noriu nuo penkiasdešimt metų gyventi gyvenimą, kad ne tik tai darbas būtų, bet daugiau laiko skirti vaikams, savo šeimai, daugiau savo aplinkai ir, galbūt, menui, kuris yra mano kaip ir šeimos narys“, - atsisveikindamas sako garsus muzikos prodiuseris E. Bžeskas.

tags: #egmontas #bzeskas #gime

• Spalvingas dainelių pasaulis mažiesiems
• Privalumai ir iššūkiai dienos chirurgijoje
• kaip ugdyti sąmoningą vaiką: tėvystės filosofijos pagrindai
• Istorija apie meilę, draugystę ir dvasines vertybes
• Apie vaikiškus dviračius ir jų pasirinkimą