Meniu

Išsamus vadovas: lengvatos ir išmokos asmenims su negalia Lietuvoje

Lietuvoje asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos gali pasinaudoti įvairiomis finansinės paramos priemonėmis, kompensacijomis ir socialinėmis paslaugomis. Paramos sistema yra kompleksinė ir apima platų spektrą lengvatų, siekiant užtikrinti savarankiškesnį gyvenimą, geresnę priežiūrą ir integraciją į visuomenę. Negalios sunkumas skirstomas į 3 lygius: sunkaus, vidutinio ir lengvo lygio.

Negalios lygiai ir išmokų tipai

Pagal negalios sunkumą neįgalumas skirstomas į 3 lygius: sunkaus, vidutinio ir lengvo lygio. Negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo negalios bei kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Lietuvoje neįgalių vaikų šeimos gauna ne tik pašalpas, bet ir kitas kompensacijas bei socialines išmokas. Rekomenduojama kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją, kur specialistai galės suteikti išsamią informaciją apie galimas išmokas, kompensacijas ir jų sąlygas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Pavaizduota ranka, laikančia mažą medinę figūrėlę, su šeimos siluetu fone, simbolizuojančia socialinę paramą ir globą.

Išmokos ir lengvatos vaikams su negalia

Vaikams su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje skiriama įvairi parama, apimanti finansines išmokas, kompensacijas ir paslaugas.

Padidinta išmoka vaikui („vaiko pinigai“): LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, jeigu šeima augina ar globoja vaiką su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis, kiekvienam vaikui skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui - vaiko pinigai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma siekia 194,6 Eur per mėnesį. Išmoka skiriama vaikui su negalia nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką. Išmoka mokama ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, turinčiam negalią, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 m. Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Nuo bendrų pajamų nepriklauso ir papildoma išmoka vaikui.
Šalpos pensijos vaikams: Vaikams su negalia skiriamų šalpos pensijos dydis priklauso nuo neįgalumo lygio: esant sunkaus neįgalumo lygiui - 496 Eur, esant vidutinio neįgalumo lygiui - 372 Eur, esant lengvo neįgalumo lygiui - 248 Eur.
Didesnis neapmokestinamų pajamų dydis (NPD): Vaikų, kuriems nustatytas neįgalumas, tėvams taikomas didesnis mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis (NPD).
Mokestis už ugdymą darželiuose: Neįgalius vaikus auginantiems tėvams už ugdymą valstybiniuose darželiuose reikia mokėti 50 proc. sumos.
Kompensacijos už medicinines paslaugas: Neįgaliems vaikams kompensuojama visa medicininės reabilitacijos bazinė kaina, taip pat kompensuojama 90 proc. Neįgaliems vaikams kompensuojama ir 100 proc. bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos.
Viešojo transporto lengvatos: Neįgalus vaikas ir vienas jį lydintis asmuo visų rūšių viešojo transporto bilietus gali įsigyti su 80 proc. nuolaida.
„Neįgalusis“ ženklas: Vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tėvai turi teisę naudoti ženklą „Neįgalusis“.
Prieiga prie kultūros: Neįgalūs vaikai (dažnai - ir vienas lydintysis asmuo) nemokamai gali lankytis muziejuose, įvairiose kultūros įstaigose, taip pat įsigyti bilietus su nuolaida.
Ankstyvosios pagalbos paslauga: Nuo 2024 m. pradžios pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga, kurios tikslas - kuo anksčiau suteikti reikalingą pagalbą krizinėje situacijoje dėl galimos negalios atsidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems.
Laikinojo atokvėpio paslauga: Tėvai, kurių neįgaliems vaikams būtina nuolatinė priežiūra, gali pasinaudoti laikinojo atokvėpio paslauga. Tai reiškia, kad pagalba prižiūrint vaiką gali būti teikiama namuose, įstaigose, taip pat galima ir trumpalaikė socialinė globa.
NVO pagalba: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR SADM finansuoja NVO, teikiančias pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia: teisinės konsultacijos, informavimas, konsultavimas, seminarai tėvams, savarankiško gyvenimo ugdymo įgūdžių mokymai, vasaros stovyklos, švietėjiškos ir kultūrinės veiklos, savitarpio pagalbos grupės.

Šypsantis vaikas su negalia, piešiantis prie stalo, simbolizuojantis integraciją ir edukaciją.

Šalpos ir socialinio draudimo negalios pensijos suaugusiems

Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje numatytos dvi pagrindinės pensijos asmenims su negalia - socialinio draudimo negalios pensija ir šalpos neįgalumo pensija. Jos skiriasi finansavimo šaltiniais ir skyrimo sąlygomis.

Kas yra šalpos negalios pensija? Tai valstybės skiriama finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos, traumos ar įgimto sutrikimo prarado darbingumą ir dėl to negali pilnavertiškai dirbti. Šios išmokos skirtos padėti kompensuoti prarastas pajamas, užtikrinti bazinį gyvenimo lygį ir suteikti bent minimalią finansinę apsaugą, kad žmonės galėtų oriai gyventi. Šalpos negalios pensija skiriama vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taip pat ji mokama tėvams ar globėjams, kurie pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Kas yra netekto darbingumo (socialinio draudimo negalios) pensija? Tai „Sodros“ mokama išmoka asmenims, kurie buvo apdrausti socialiniu draudimu ir prarado darbingumą. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir buvusių pajamų (t. y. įmokų). Socialinio draudimo negalios pensija mokama kas mėnesį, jei asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį.

Šalpos neįgalumo pensija - tai valstybės biudžeto lėšomis mokama išmoka tiems, kurie neturi reikiamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba įgyjo negalią vaikystėje ar dar iki įgydami stažą. Jos dydis fiksuotas, nepriklauso nuo anksčiau turėto darbo stažo ar pajamų. Netekto darbingumo pensija priklauso nuo sukaupto stažo.

Šalpos negalios pensijos dydis priklauso nuo asmens dalyvumo procento. Šiuo metu šalpos neįgalumo pensija esant sunkiam neįgalumui siekia 286 eurų, esant vidutiniam neįgalumui - 214 eurų, esant lengvam neįgalumui - 143 eurų, netekus darbingumo - nuo 143 iki 321 euro.

Nuo 2026 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 74 eurus vietoje 70 eurų, šalpos pensijų bazė - 261 eurą vietoje 248 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - 219 eurų vietoj 208 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis - 233 eurus vietoje 221 euro.

Kam priklauso šalpos negalios pensija?

Šalpos negalios pensija gali būti skiriama ir mokama tiems asmenims, kurių darbingumo lygis sumažėjęs nuo 45 % iki 100 % ir kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą. Ši pensija gali būti mokama šių kategorijų asmenims:

Lietuvos Respublikos piliečiams.
Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, jei jie turi teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus.
Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams bei jų šeimos nariams, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, turintiems dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.

Suaugęs žmogus su negalia, naudojantis neįgaliojo vežimėlį, su slaugytoju, kalbančiu su juo. Vaizdas simbolizuoja paramos svarbą.

Papildoma finansinė parama ir kompensacijos

Be pensijų ir padidintų „vaiko pinigų“, asmenims su negalia ir jų šeimoms teikiama ir kita finansinė parama bei kompensacijos.

Tikslinės kompensacijos: Asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir slauga, gali būti nustatomas pirmo, antro, trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija nuo 0,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (124,8 Eur) iki 2,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (540,8 Eur). Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie LR SADM. Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Kompensacijos lengvajam automobiliui įsigyti ar pritaikyti: Šios kompensacijos skiriamos vieną kartą per 6 metus. Nuo 2024 m. sudaryta galimybė gauti dvi atskiras kompensacijas - automobilio įsigijimo kompensaciją ir automobilio pritaikymo kompensaciją. Lengvojo automobilio įsigijimo kompensacija gali siekti iki 64 bazinių socialinių išmokų dydžio (4480 Eur), o pritaikymo - iki 128 bazinių socialinių išmokų dydžio (8960 Eur). Dėl kompensacijų lengvajam automobiliui įsigyti ir pritaikyti skyrimo bei mokėjimo reikia kreiptis į „Sodrą“.
Tokios kompensacijos gali būti skiriamos šeimai, auginančiai vaiką su negalia, kuriam iki 18 m. nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), tokia šeima turi teisę šias kompensacijas gauti už kiekvieną vaiką su negalia ir įsigyti lengvuosius automobilius bei juos techniškai pritaikyti pagal kiekvieno vaiko su negalia poreikius.
Būsto pritaikymas: Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Būsto pritaikymo asmenims su negalia pagalbos priemonė skirta organizuoti ne tik būsto, bet kartu ir aplinkos pritaikymą. Teisę į būsto pritaikymą, anot SADM, turi vaikai, kuriems nustatyta negalia ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, pavyzdžiui, turintys judėjimo, regos, raidos ar kitus sutrikimus. Šią pagalbą gali gauti ir vaikai, kuriems nustatyta negalia ir judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis bei kurie naudojasi judėjimo techninės pagalbos priemonėmis. Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas vaikams iki 18 metų, taip pat asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas. Dėl būsto pritaikymo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Tam (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama iki 6000 eurų. Taip pat yra galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, pavyzdžiui, balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje.

Pritaikytas namų interjeras su pandusu, simbolizuojantis būsto pritaikymą asmenims su negalia.

Techninės pagalbos priemonės ir asmeninė pagalba

Techninės pagalbos priemonės yra bet koks standartinis ar nestandartinis gaminys, įrenginys, padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti. Reikiamą priemonę galima įsigyti pačiam ir gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją arba ją gauti iš Techninės pagalbos priemonių centro. Techninės pagalbos priemones gali gauti vaikai, kuriems nustatyta negalia ir vaikai po ūmių ligų ar traumų, turintys judesio, raidos ar kitus sutrikimus, kol negalia jiems nenustatyta.

Priemonių rūšys:

Judėjimo: įvairūs vežimėliai, stovėjimo atramos, vaikštynės. Dėl judėjimo priemonių reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį.
Regos: laikmačiai, matymo, orientavimo, rašymo, garso perdavimo ir įrašymo įtaisai.
Klausos: laikmačiai, telefonai, garso perdavimo, signalizavimo sistemos.
Komunikacijos ir sensorikos: kalbiniai dialogo įtaisai, pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga; atminties lavinimo priemonės, laiko planavimo priemonės, nusiraminimo, saugumą užtikrinančios priemonės.

Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių reikia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. Nuo 2023 m. veikia keturios mobilios komandos, kurios paslaugą teikia visoje Lietuvos teritorijoje.

Asmeninė pagalba - tai individualiai teikiama pagalba asmeniui atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Dėl asmeninio asistento pagalbos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus.

Techninės pagalbos priemonės - neįgaliojo vežimėlis ir vaikštynė, simbolizuojantys pagalbą judėjimui.

Socialinės paslaugos ir parama bendruomenėje

Asmenims su negalia ir jų šeimoms teikiamos įvairios socialinės paslaugos, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir skatinti integraciją.

Kompleksinės socialinės paslaugos: Įvertinus asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius interesus, vaikui su negalia ir jo šeimai gali būti teikiamos socialinės paslaugos tiek namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose - pagalba į namus, vaiko dienos socialinė priežiūra vaikų dienos centre, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje, socialinė priežiūra šeimoms, teikiant ir individualios priežiūros darbuotojų praktinę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus, taip pat dienos socialinė globa asmens namuose ar dienos globos centre.
Integralios pagalbos paslaugos: Gali būti teikiama integrali pagalba - slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiant ir psichologo konsultacijas integralios pagalbos gavėjams bei juos prižiūrintiems artimiesiems.
Akredituotos socialinės reabilitacijos paslaugos: Lietuvoje teikiamos akredituotos socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos - kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos. Jomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. Dėl socialinės reabilitacijos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa: Kai bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų nepakanka - gali būti suteikta ir trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa šeiminiuose namuose.
Kita socialinė parama iš savivaldybės biudžeto: Susiklosčius sudėtingoms situacijoms, įskaitant ir negalios atveju, iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita.

Darbo integracija ir parama užimtumui

Valstybė ir savivaldybės skatina asmenų su negalia integraciją į darbo rinką, teikdamos paramą tiek darbdaviams, tiek patiems asmenims.

Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui: Jeigu darbdavys turi pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama - iki 19,9 tūkst. eurų. Darbdavys, steigdamas ar pritaikydamas darbo vietą, turi prisidėti ir savo lėšomis: už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, - 20 proc.; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 proc. darbingumo lygis, - 30 proc.
Subsidija steigti darbo vietą sau: Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 19,9 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Tokia parama galima darbuotojams su lengva, vidutine ar sunkia negalia ir neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis. Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą.

Asmuo su negalia dirba prie kompiuterio pritaikytoje darbo vietoje, simbolizuojant užimtumo galimybes.

Pajamų vertinimas ir išimtys

Vis dėlto, svarbu pažymėti, jog tam tikros socialinės paramos priemonės gali būti tarpusavyje susijusios arba turėti įtakos kitų išmokų dydžiui. Pavyzdžiui, gaunant tam tikras pašalpas, gali būti vertinamos šeimos pajamos, kas gali paveikti teisę į kitas socialines išmokas ar kompensacijas. Tikslinės kompensacijos, skirtos neįgalių vaikų priežiūrai, paprastai nėra priklausomos nuo šeimos pajamų.

Kai kurios socialinės paramos priemonės yra teikiamos atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Tokiais atvejais gaunamos išmokos, tokios kaip šalpos neįgalumo pensija ar tikslinės kompensacijos, gali būti įskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas, kas gali turėti įtakos teisės į tam tikras kompensacijas ar jų dydį.

Socialinė parama mokiniams: Socialinė parama mokiniams, tokia kaip nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti, yra skiriama šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija nustatytos ribos. Jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur (1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio), visi mokiniai, nepaisant, kurioje klasėje mokosi, turi teisę į paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams, o 3-12 klasėse besimokantys vaikai turi teisę į nemokamą mokinių maitinimą. Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Savivaldybių administracijos taip pat turi teisę išskirtiniais atvejais skirti socialinę paramą mokiniams ir tada, jei vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra didesnės nei 331,5 Eur, bet neviršija 442 Eur.
Būsto šildymo ir vandens kompensacijos: Būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos - taipogi skiriamos šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų normatyvų. Tad apskaičiuojant teisę į kompensaciją, į bendras pajamas gali būti įtraukiamos gaunamos išmokos.
Socialinė pašalpa: Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų - nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties - nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos žmonėms su negalia mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.

Išmokų skyrimo ir perskaičiavimo procesas

Norint gauti ar perskaičiuoti išmokas asmenims su negalia, svarbu laikytis nustatytos tvarkos. Procesas yra aiškiai apibrėžtas ir vykdomas per „Sodrą“ arba savivaldybę.

NDNT sprendimas

Neįgalumo ar darbingumo netekimo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Pateikiate prašymą per šeimos gydytoją. NDNT priima sprendimą dėl jūsų darbingumo lygio ar neįgalumo grupės. Sprendimas galioja tam tikrą laikotarpį (pvz., 1 metai arba neterminuotai). NDNT sprendimas priimamas per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo.

Jei nesutinkate su NDNT sprendimu - galite jį apskųsti.
Prašymo pateikimas išmokai gauti

Šios išmokos skiriamos, kai žmogui nustatomas neįgalumo lygis arba netektas darbingumas. Jos turi būti patvirtinamos NDNT išvadose. Taip pat reikia pateikti prašymą „Sodrai“ (dėl netekto darbingumo pensijos) arba savivaldybei/SADM (dėl šalpos pensijos). Po to, kai nustatomas neįgalumo lygis - pradedamas išmokų skyrimo procesas.
- Jei turite stažą (socialinio draudimo įmokas mokėjote), kreipiatės į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos. Galima pateikti elektroniniu būdu: www.sodra.lt.
- Jei neturite stažo (pvz., negalia nuo vaikystės), kreipiatės į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl šalpos pensijos.
Reikalingi dokumentai

Pateikiant prašymą, reikalingi šie dokumentai:
- Asmens dokumentas (tapatybę patvirtinantis).
- NDNT sprendimas dėl darbingumo/netekto darbingumo.
- Prašymas skirti arba perskaičiuoti išmoką.
- (Jei reikia) Darbo stažo dokumentai, jei nėra sukaupta pakankamai įrašų „Sodros“ duomenų bazėje.
Terminai ir informacijos gavimas

„Sodros“ sprendimas dėl išmokos priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Išmoka pradedama mokėti nuo sprendimo priėmimo dienos (arba atgaline data, jei numatyta).

Kaip sužinoti, kokia išmoka jums paskirta:
- Prisijunkite prie „Sodros“ asmeninės paskyros (www.sodra.lt → „Gyventojui“ → „Pensijos ir išmokos“). Skiltyje „Mano išmokos“ matysite skiriamas arba numatomas skirti išmokas.
- Kreipkitės telefonu 1883 arba +370 5 250 0883.
- Pateikite užklausą per elektroninę paklausimų sistemą.
- Jei kreipiatės dėl šalpos pensijos, tikslią sumą nurodo savivaldybės socialinės paramos skyrius. Išmokos dydis priklauso nuo nustatyto neįgalumo lygio, amžiaus ir kitų veiksnių.
Svarbu žinoti: Jei jūsų darbingumo lygis pasikeičia - būtina iš naujo kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo. Galite stebėti savo prašymų eigą prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros.