Eglės Markūnienės patarimai dėl žindymo ir kūdikio priežiūros
Eglė Markūnienė, gydytoja neonatologė, dalijasi savo patirtimi ir patarimais, padedančiais mamoms susidoroti su žindymo iššūkiais ir užtikrinti tinkamą kūdikio priežiūrą.
Eglės Markūnienės profesinis kelias ir požiūris į mediciną
Esu Eglė Markūnienė - naujagimių gydytoja, neonatologė. Kai 1984 m. baigiau mokyklą, stojau į tuometinį Kauno medicinos institutą. Per mandatinę komisiją buvau paklausta, kodėl renkuosi mediciną, atsakiau, jog noriu padėti žmonėms. Ir šiandien mano atsakymas nesikeičia. Tada atsakiau nežinodama, ką reiškia padėti žmonėms. 1991 m. baigiau Kauno medicinos akademiją, 1994 m. baigta pediatrijos rezidentūrą, 1996 m. Nuo 1998 m. pradėjau doktorantūros studijos ir 2003 m. apgyniau disertaciją „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikio žindymo veiksniai“. Linkėdama visiems likti sveikiems, konsultacijas dėl kūdikio sveikatos, raidos, žindymo ir kitais rūpimais klausimais galima ne tik asmeniškai, bet ir nuotoliniu būdu. Registruotis galite kontaktų formoje, el.paštu arba telefonu 0 684 88050.
Dažni žindymo iššūkiai ir kaip juos įveikti
Viena mama dalijasi savo patirtimi: „Mano kūdikiui 3 mėn. bet labai vargstu su maitinimu. Priaugo pirmą mėn 1,2kg, antrą 1,4 kg. Kaip ir viskas būtų gerai, bet nesuprantu kodėl mano krūtys tokios minkštos jos tokio minkštumo kai kūdikis pavalgo, o čia būna tokios prieš žindymą aš labai pergyvenu kad baigiasi pienas tada kelias dienas dirbu su pientraukiu tada pienelio padaugeja vaikas tikrai viską išvalgo, tada su pientraukiu nieko nedarau ir po kelių dienų vėl visklas grįžta į senas vėžias krūtys pradeda darytis minkštos vaikas neramus ypač vakare o dieną būna momentas kai miega ir kas kiek laiko reikia duoti krūtį nors ne ką ten žinda o palaiko ir vėl išspjauna po kiek laiko viskas kartojasi. Skaičiuoju sauskelnes sakyčiau kad 6 kartus pasisioja. Šeip ji labai trumpai žinda krūtį jei pradžioje nieko nėra tuoj pradeda pykti, atbėgus pienui išgeria ir vel laukia bet nežinda. Mėgsta kai maitinu gulint bet blogai apžioja o sėdint geriau apžioje bet labai pyksta spardosi nenori imti krūties internete dorai neradau kad būtų aprašyta kaip geriau ir kokia poza žindyti. Maitinau prieš tai du vaikus tokiu problemų nebuvo visad prieš maitinimą jausdavau, kad yra krūtyse pienelio pavalgo ištuštėja, o dabar prieš žindymą jos kaip po žindymo. Ką aš darau negerai ar su mano organizmu kas nors gal negerai. Prašau patarimo. Ir kai krūtys būna tokios minkštos tas dienas vaikas geriausia jei pasituština vieną kartą. turiu primaitinimą bet man su juo sunkiai sekasi nes atrodo kad jį ji atpažysta ir nenori imti krūties verkia neima o jei paima nedaug ištraukia. Gal man reikia nuolatos su pientraukiu stimuliuoti nes ji trumpai žinda.“
Kitas mamos atsakymas, susidūrusios su panašia situacija: „Jūsų atvejis 100% sutampa su mūsų. Mano mažylei dabar tuoj bus 2 mėn. Irgi krūtys šiuo metu minkštos, irgi trumpai žinda, vėliau gulint nori būti su krūtimis valandom, dieną lyg dar nieko, vakare pyksta. Bandau, kaip ir jūs, stimuliuoti pieno gamybą elektriniu pientraukiu, bandau nusitraukti likutį po maitinimo. Ir taip banguojančiai, tai gausu, tai tuščia, kankinamės. Kreipėmės į žindymo specialistę, neonatologę Eglę Markūnienę. Dėl trumpo žindymo, ji patarė žindyti iš abiejų krūtų, kai numeta vieną, duoti kitą, o kai numeta antrą grįžti prie pirmos (mūsų komplikuotesnis variantas, nes turime mėgstamą ir nemėgstamą krūtį). Prieš maitinimą daryti masažiuką, kad suaktyvinti vaikutį. Pasiūlė pozas. Viską darėm, lyg susitvarkė viskas. Tačiau šiuo metu vėl išgyvenam pieno krizę, kaip vadinu, krūtys minkštos, nes labai trumpai valgo, daug miega ir t.t.“
Eglė Markūnienė pataria: „Jei bent kiek pučia pilvuką, gali padėti nešiojimas varlytės pozoje. Aš buvau apsinuoginusi, išrengdavau dukrą (oda prie odos kontaktas labai ramina), ir marširuodavom abi po valandą dvi po kambarį, vis keisdamos pozą, kol ji užmigdavo arba pagaliau nuspręsdavo, kad nori pienuko. Sunku, bet laikina.“
Dėl vakarinio neramumo, gydytoja nuramina: „Vakarinis "siutas" šiaip normalus dalykas ir būdingas daugeliui kūdikių. Jie taip apdoroja dienos įspūdžius. Galbūt pavargę. O gal diegliukai kokie kamuoja. Ne visada aišku, kokia priežastis. Bet sprendimas beveik visada tas pats - būkite su vaikučiu, rūpinkitės, glauskite, stenkitės išlikti kantri. Šnekinimas, lopšinės, nešiojimas tigriuko pozoje padeda.“
Žindymo pozos ir jų svarba
Dėl žindymo pozų, viena mama klausia: „Mano mažylė labiausiai mėgsta gulint, nors man nepatogi ši poza, bandau sėdint, bet sunkiai sekasi, kartais visai neima krūties sėdint, o pasiūlau gulint ima ir valgo, nežinau ar jai taip lengviau ar čia jau merginos charakteris.“
Eglė Markūnienė paaiškina: „Dėl pozu: pas mus yra viena valgymo krūtis, kita "pramoginė". Iš valgymo krūties ji geriau žinda, o pramoginė tinkama rytiniam ir vakariniui kabėjimui ant papo, kai reikia nusiraminti ir pan. Valgyti iš jos nebais patinka, nes joje pieno mažiau (nes nenori ypatingai iš jos traukti), o kai po kelių pirmu patraukimų liesas pienukas tryksta fontanu, kad nespėja ryti.“
Gydytoja taip pat pabrėžia: „Pirmomis dienomis kūdikis maitinamas gulint. Po gimdymo 3-4 dieną kūdikis maitinamas sėdomis ir toliau niekada nežindomas gulint. Žindoma sėdint kėdėje su atlošu. Kai kurios motinos po gimdymo įpranta maitinti gulėdamos ir taip maitina ir vėliau. Toks maitinimo būdas netinka ir yra pavojingas.“
Tačiau vėliau ji priduria: „Ištyrinėjus maitinimo pozų įtaką sėkmingam žindymui, drąsiai galima teigti, jog pirmomis paromis mokytis žindyti ir mokyti naujagimį žįsti geriausia sėdint. Abiems gerai įvaldžius šį meną, mokytis žindyti gulint ir toliau elgtis taip, kaip kūdikiui ir mamai patogiau. Gulint maitinti naktį, kad kuo mažiau išsijudintų mažylis ir mama. Kūdikiui reikia suprasti, kad naktis yra naktis, o mamai naktį, nors ir pertraukiamai maitinimo epizodų, turi būti suteikiamas kuo įmanoma geresnis poilsis.“
Skydliaukės reikšmė pieno gamybai ir tyrimai
Viena mama nerimauja dėl savo skydliaukės: „Kai nėščia buvau tyrė lyg viskas gerai buvo su skydliauke, nes širdelė visą nėštumą problemų kėlė. Vaistų jokių nenaudoju kaip ir šių išvardintų arbatų. Ilgo tarpo tarp žindymų nėra nes ji kas 1 -1,5 valgo ir naktį pertrauka ilgiausia 3 val. Ačiū, kad bandote padėti, bet ką man daryti kodėl taip yra. Kaip seniai jau tas tęsiasi, kad reikia papildomai nutraukinėti? Kaip trumpai būna prie vienos krūties? Ar išmatos nežaliuoja, pilvuko nepučia? Jei labai trumpai žinda, išties gali mažėti MP. Man tas sumažėjimas ir vėl lyg pagerėjimas vyksta nuolat nuo pat pradžių. Ji žinda labai trumpai net 5 min. daugiausia neišbūna. Kažkaip pastebėjau tas sumažėjimas daugiausia į savaitės pabaigą gal tik sutapimas. O kaip gali įtakoti skydliaukė pieno gamybą? jūs neišsivaizduojat kaip pavargau kiekvieną dieną galvoti kad jau gal paskutinį kartą maitinu, aš nesuprantu kas čia yra. Taip buvau nusiteikusi žindyti o pasirodo kartais neviskas priklauso nuo noro.“
Eglė Markūnienė paaiškina: „Kaip konkrečiai skydliaukės problemos atsiliepia pieno kiekiui, pasakyti negaliu, žinau tik, kad tai susiję su hormonų disbalansu.“
Klausimas gydytojai: „O tai gal žinot kokius pasidaryti skydliaukės tyrimus kurie parodytų jei negerai yra su hormonais kurie trugdo pieno gamybai?“
Atsakymas: „Dėl skydliaukės reiktų turbūt kraujo tyrimą daryti hormonui Thyrotriopin. Jeigu vaikelis trumpai ir chaotiškai žinda, bet pavalgo užtektinai - gal tiesiog nori atsirūgti arba pritingi iš giliau traukti pienuką (tokiu atveju dažnai pasiseka pažindyti apsnūdusį).“
Vėliau viena mama dalijasi patirtimi: „Aš tikrai kitą savaitę eisiu išsitirti skydliaukės hormonų TTH čia jis jūsų rašomas tirotropinas? Nes nutariau darytis šiuos tyrimus TTH, FT3, FT4, ATPO. Nėštumo metu man buvo nedaug bet padidėję ATPO, bet gydytoja sakė, kad taip būna nėštumo metu kiti buvo normos ribose.“
Ir dar viena: „Ačiū už pararimus. Dabar jokių vaistų nutariau nebegerti žiūrėsiu kaip bus, pasidariau skydliaukės tyrimą viskas normos ribose tik ATPO 40 KlU/L, o norma 34 bet man gydytoja sakė, kad tai nedidelis rodiklis nieko baisaus.“
Motinos pieno nauda ir žindymo trukmė
Medikė ir žindymo specialistė Eglė Markūnienė pasakoja apie motinos pieno naudą: „Motinos pieno teigiama įtaka vaiko sveikatai jau seniai įrodyta. Apie kokią ligą bepagalvosi, tokia mažiau ir sirgs. Pradedant bakterinėmis, virusinėmis, lėtinėmis imuninės sistemos ligomis, ir baigiant alergijomis, diabetu, ar net vėžiu. Jau nekalbu apie aukštesnį intelekto koeficientą. Be to, žindymas mamą apsaugo nuo krūties vėžio, nuo gimdos vėžio, nuo artrito, infarkto, diabeto, osteoporozės.“
Anot jos, svarbus ir mamos bei vaiko ryšys: „Kai kurios mamos klausia, jei aš nežindau, ar dėl to esu blogesnė mama? Kaip čia pasakius. Viskas yra susiję. Buvo atliktas toks tyrimas, kuriuo bandyta išsiaiškinti, ar motinos pieno negavę vaikai paauglystėje labiau ieško kokių nors priklausomybių kaip rūkymas ar pan. Šito įrodyti nepavyko. Bet pastebėtas kitas dalykas - jei mama visiškai nežindė arba žindė trumpiau nei keturis mėnesius, kai jų vaikai sulaukia paauglystės, jos pradeda užsiimti hipergloba. Jos vaiką kontroliuoja, nepasitiki juo.“
Pasak jos, žindymo metu išsiskiria svarbūs hormonai - prolaktinas ir oksitocinas. Jie turi įtakos bendravimui ir visai moters psichologijai. Yra įrodyta, kad žindanti mama ne tik vaiko atžvilgiu, bet ir visos visuomenės atžvilgiu yra tolerantiškesnė bei kantresnė. „Prolaktinas yra vadinamas kantrybės hormonu.“
Istorija parodo: „Net Senajame Testamente yra tokie žodžiai, kur motina kalba sūnui: mano sūnau, pasigailėk manęs, nešiojau tave devynis mėnesius savo įsčiose, žindžiau tave trejus metus. Jau čia yra tai fiksuojama. Atlikus epidemiologinius tyrimus, kuriais buvo bandoma sužinoti, kiek turėtų būti žindomi tie vaikai, paaiškėjo, kad patys vaikai, niekieno neįtakoti (buvo tyrinėti Afrikos ir Amazonės bendruomenės), atjunksta tarp 3-4 metų. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ir rekomenduoja žindyti iki dvejų metų ar ilgiau. Net neišdrįsta pasakyti, kad normalu gali būti ir 3, ir 4 metų.“
Anot jos, pats minimaliausias žindymo laikotarpis turėtų būti bent jau iki metų, o toliau - jei mamai tai patinka, vaikui reikia ir tėtis pritaria - priklauso nuo paties vaiko, kiek jį žindyti.
Amerikoje daryti tyrimai apie žindymo trukmę parodė, kad vaikai, kurie žindomi ir 4, ir 5 metų, yra visiškai sveiki, bet įdomu tai, kad dažniausiai yra vienišų mamų. „Šiuo atveju gal ir galima kalbėti apie tam tikrą seksualinį priekabiavimą, nors tai nėra sąmoningas dalykas. Kai moteris neturi partnerio, o žindymas yra malonus, nes išsiskiria oksitocinas - tas pats hormonas, kuris dalyvauja ir lytinio akto metu, ji nenori jo nutraukti.“
Ji griauna mitus, kad, neva, ilgai motinos pienu maitinami vaikai jaučiasi labiau priklausomi nuo savo mamų. Anot tyrimų, yra atvirkščiai - ilgai žindyti vaikai turi didesnį saugumo jausmą, jie drąsiau eina tyrinėti pasaulio.
Dar vienas mitas - ilgainiui motinos pienas praranda savo gerasias savybes. „Ir po dvejų, ir po trejų metų pienas lieka tokios pačios sudėties, kaip ir buvo. Tai yra nepaprasto vertingumo maisto papildas, nors natūralu, kad nuo šešto mėnesio vaikui reikia pradėti duoti papildomo maisto. Ne dėl to, kad piene kažko trūksta, bet dėl to, kad nepatenkina augančio organizmo poreikių. Juk anksčiau ar vėliau jam vis tiek reikės pereiti prie paprasto kokybiško maisto.“
Europoje - blogiausia situacija žindymo srityje
Panagrinėjus, kuriose šalyse vaikai žindomi ilgiausiai, paaiškėjo, kad Europa yra pačioje blogiausioje situacijoje - čia mamos vidutiniškai žindo apie penkis mėnesius. „Bet šalis nuo šalies labai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijoje iki metukų žindo apie 60 proc. moterų, Prancūzijoje - tokių išvis mažuma. Tai labai susiję su motinystės įstatymais. Tose šalyse, kurios turi palankius įstatymus motinystei, kad mama galėtų pati prižiūrėti vaiką, žindomi vaikai ilgiau. Pavyzdžiui, Prancūzijoje moterys turi grįžti į darbą po trijų mėnesių, todėl ten žindymas yra menkai paplitęs. Šiaurės Amerikoje vidutiniškas žindymo laikotarpis yra 6 mėnesiai. Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azija - 18-24 mėnesiai. Artimuosiuose Rytuose - 16 mėnesių“, - pasakojo gydytoja. Lietuvoje tokie tyrimai buvo daryti labai seniai. Anot E. Markūnienės, kai tik Lietuva atgavo nepriklausomybę, žindančių moterų beveik nebuvo. Dabar tie skaičiai yra panašūs kaip Skandinavijoje - iki metų žindo apie 40 proc. moterų.
Žindymas padeda ir mamai, ir vaikui
Psichologė Ramunė Murauskienė taip pat sutiko, kad ilgalaikis žindymas teikia abipusę naudą - ne tik fizinę, bet ir psichologinę. „Ilgalaikis žindymas yra natūralus globos aktas, bet mūsų visuomenėje anksčiau, po karo, kai reikėjo atstatyti ekonomiką ir pradėti kuo greičiau dirbti, mamos lyg ir neteko šios natūralios savo prigimties. Pramonė ir farmacija labai gerai išvystė mišinukų verslą, kuris ir šiandien klaidina žmones.“
Anot jos, geriausia vaiką žindyti pagal jo poreikį, be to, motinos pienas yra labai svarbus, kai vaikas serga. „Jei kūdikiui sloga, mamos pienas, lašinamas į nosį, sukelia čiaudulį, todėl gerai išvalo nosytę. Be to, kai vaikas serga ir karščiuoja, įsivaizduokite, koks yra stebuklas, nes mamos pienas keičia sudėtį, jis tampa ne toks riebus, o skystas ir padeda tiesiog gauti daug skysčių, kad neįvyktų dehidratacija.“
Be to, žindymas pagal vaiko poreikį, anot jos, padeda mamai ilsėtis naktimis, mat išsiskiria ją raminantis hormonas ir moteris gali ilsėtis. „Žinoma, yra moterų, kurios sako, kad žindyti turi būtinai atsisėdusios prie šviesos. Tokiais atvejais jos ir neišsimiega, atsibunda piktos ir pavargusios, susidaro įspūdis, kad žindymas yra nesąmonė. Bet iš tiesų naktinis žindymas yra ypač svarbus, nes jei nežindai naktį, dieną pieno nebus.“
Žindyti kalbantį vaiką irgi yra normalu
Pasak R. Murauskienės, dauguma senosios kartos žmonių vis dar yra įsitikinę, kad vaikas, kuris pradeda vaikščioti, kalbėti, jau nebeturėtų būti žindomas. „Žindyti ir tokio amžiaus vaiką yra sąmonė, nes čia žindymas jau atlieka kitą vaidmenį. Mama šitaip gali vaiką užmigdyti, nuraminti. Kai vaikas auga, žindymas retėja. Vaikas niekada nežindo per daug - tik tiek, kiek reikia. Ir netgi tos mamos, kurios yra natūralaus žindymo sekėjos, jau žino, kada jų vaikas susirgs, nes jau išvakarėse, kaip sakoma, „kabo ant krūties“. Jis jau nenori valgyti, o tik žįsti.“
Anot jos, yra labai daug specialistų, kurie buvo ruošti Froido ir vėlesnės psichoanalizės metodais ir yra įsitikinę, kad mama vaikui yra sekso objektas. „Laimei, buvo atlikta labai daug tyrimų, kur psichologai stebėjo ilgai žindytus berniukus. Įrodyta, kad kai berniukas žindomas ilgai pagal jo poreikį, iš prigimties turi didesnę pagarbą moterims, negu tie, kurie nebuvo žindomi. Moters kūnas jiems nereiškia pasitenkinimo objektą. Jie žiūri į ją kaip į mamą. Be to, buvo atliktas tyrimas darželyje, kur mažų vaikų paklausė, kaip jiems atrodo, kam reikalingos krūtys. Tie vaikai, kurie matė, kad yra žindomi broliai ar sesės, ar kurie patys buvo žindomi, iškart sakė, kad tai skirta vaikams maitinti. Tie, kurie nebuvo žindomi, ar žindomi labai trumpai, jie nežinodavo, o kita vaikų grupė - suglumdavo, raudonuodavo. Bet visi žinome, kad moterys gimė ne tam, kad taptų sekso objektu vyrams, mūsų didžioji paskirtis - gyvybės nešiojimas“, - teigė psichologė.
Be to, pasak pašnekovės, žindanti mergaitė taip pat turės atitinkamą nuomonę apie savo kūną. „Natūraliai žindoma mergaitė paskui nepūs savo krūtų iki trečio dydžio. O rūpinsis savo kūnų, kaip gyvybę nešančiu objektu ir neleis niekam elgtis su juo netinkamai, nes naudos jį pagal paskirtį - išnešios vaiką, žindys jį ir glaus.“
Kada nuogumas prie vaikų netoleruojamas
R. Murauskienė paprieštaravo ir seksologo nuomonei apie nuogumą prie vaikų. „Vaikščioti prie vaikų nuogiems yra normalu, bet nereikia to akcentuoti. Vaikas turi matyti, kad artimoje aplinkoje persirengti vieniems prie kitų, nusirengti, kad nueitum į dušą, yra normalu. Be abejo, mamos neturėtų prie berniukų, kurie jau domisi savo kūnais (o tai gali būti įvairus amžius - ir du, ir trys metai), skėryčiotis ir savo paketų keistis. Nors kai kurios sako, kad viską pasidaro prie vaiko, nes jis dar nieko nesupranta. Gal ir nesupranta, bet ar tai gražu? Ar vaikas nuo to praturtės? Juk mes gerbiame savo kūną ir visa tai darome, kai niekas to nemato“, - teigė psichologė.
Jei vaikas prašosi kartu praustis, specialistė nieko blogo dėl to nemato. „Kai vaikas nebenorės, pats pasakys. Vyresni vaikai nori daugiau privatumo ir tai normalu. Bet yra kita bėda, ką daugelis tėvų su vaikais daro. Tarkime, einame vasarą gatve ir bet kur jį patūpdo, kad pasišlapintų, ar bet kur pakeičia sauskelnes. Paskui, kai mergaitė, būdama šešių metų, pakelia sijoną ir sako „aš noriu sysioti“, mes išsižiojame ir pradedame ją barti. Bet palaukite - o tai kada tai yra normalu? Tai niekada nėra normalu. Dėl to mes artimoje aplinkoje turime vienas ribas, o tolimoje turime kitas ribas ir tą vaikai irgi mato ir mokosi. Vaikas nepradės nuogas bėgioti prie bendraamžių, jei karts nuo karto tėtis ar mama nuogas nueina iš kambario į vonią“, - sakė psichologė.
Kalbėdama apie nuogumą, seksualumą ir ilgalaikį žindymą, ji pabrėžė dar vieną labai svarbų aspektą - ar ilgai žindant kūdikį, dėl to nenukenčia poros seksualinis gyvenimas? „Poros gyvenimas nėra vien tik seksas, jis tėra vienas iš aspektų. Jei vyras gyvena šalia šeimos, o žmona jam tėra namų šeimininkė, su kuria kartais pasimyli, tai, žinoma, kad ilgalaikis žindymas jam tik trukdo. Jis gražus, nuolat turi energijos, nes neaugina vaikų, netvarko namų ir nesupranta, kodėl žmona tokia pasipiktinusi ir negeidulinga vaikšto. Tokiu atveju poros santykiai gadinasi, bet ne dėl ilgalaikio žindymo, o dėl vyro egoizmo ir žmonos baimės tą vyrą pritraukti į gyvenimą kartu su vaikais. Bet, kai vyras dalyvauja šeimos gyvenime, jis puikiai žino, ką reiškia pavargti nuo mažų vaikų.“
Išmintingi patarimai dėl žindymo ir kūdikio priežiūros
Eglė Markūnienė teigia: „Neretai mamas gąsdina ne tik įvairiausios mintys ir abejonės, bet ir tam tikri įvykiai, kuriems reikalinga kompetentinga pagalba čia ir dabar.“
Viena mama dalijasi: „Kai pirmomis dienomis trūksta pieno, nereikia nusiminti.“
Gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė primena, kad natūralus mamos pienas yra nepakeičiamas kūdikio maistas ir vaistas, o padėties be išeities nėra, todėl atsiradus abejonėms vertėtų pasitarti su kompetentingu gydytoju ar specialistu. „Net įsivaikinusios ir vaikų negimdžiusios moterys geba žindyti, tik tam reikia žinių, tikslingos pagalbos ir pasiruošimo - to paties, kaip ir savo įsčiose vaiką nešiojančioms moterims.“
Pediatras docentas Algimantas Vingras ir gydytoja neonatologė med. dr. Eglė Markūnienė pateikia rekomendacijas dėl kūdikio maitinimo: „Kūdikis maitinamas 6 kartus per parą kas 3,5 val. Pavyzdžiui, 6 val., 9.30 val., 13 val., 16.30 val., 20 val., 23.30 val. Naktį būtina 6 val.“
Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad naujagimis, kūdikis geriau auga, kai pats nusprendžia, kada ir kiek laiko jam žįsti krūtį. Įrodyta, kad motinos pieno daugiau pasigamina, kai žindymas yra intensyvus ir trunka be ilgų pertraukų visą parą. Alkanas kūdikis neramus - verkia. Verkimui jis paaukoja energiją, kurią gamta skirta augimui.
„Nusitraukinėti pieną būtina. Tai svarbiausia priemonė pienui ilgiau išsilaikyti. Tik visiškai ištuštinta krūtis pagamina kitam maitinimui pakankamą pieno kiekį. Kaskart kūdikis maitinamas vis iš kitos krūties, kuri po maitinimo išmelžiama iki paskutinio pieno lašo. Kai kiekvieną kartą kūdikis žindomas iš abiejų krūtų, jos nepakankamai ištuštinamos ir greitai mažėja pieno.“
Tačiau vėliau priduriama: „Pieno išmelžimas „iki paskutinio lašo po maitinimo“, įsukdavo nereikalingą perteklinę pieno gamybą. Tai alindavo motinų organizmą, jos jausdavosi pervargusios, nes visa diena būdavo kūdikio maitinimas, po to krūtų „maigymas“ ir vėl viskas nuo pradžių. Nuo tokio intensyvaus darbo dieną, naktį moteris vargindavo išpampusios, skausmingos krūtys. Pieno vonios lovoje… Ir nesibaigiantys mastitai. Kai viskas stojosi į savo vėžes, vaikai buvo pradėti maitinti tuoj po gimimo, maitinami pagal jų poreikį ir nustota nutraukinėti pieną bei masažuoti krūtis, mastitų sumažėjo iki pastovaus minimumo.“
„Pienas gali būti nusitraukinėjamas, kai pasigamina jo perteklius - kai po žindymo motina dar jaučia, kad krūtis „sunki“. Nusitrauktą pieną reikia tuojau pat sušaldyti šaldiklyje (ne šaldytuvo šaldymo kameroje) - taip sudaromos jo atsargos.“
„Kūdikis iš abiejų krūtų turi būti žindomas, kai jam neužtenka vienam žindymui vienos krūties. Kad jam neužtenka vienos krūties, rodo tai, kad po žindimo moteris jaučia, kad krūtis aiškiai palengvėjo, o kūdikis po 1,5-2 val.“
Eglė Markūnienė pataria dėl kūdikių maudynių: „Iš pradžių maudoma tik virintame vandenyje. Prieš maudymą į vandenį įlašinama kalio permanganato 10 proc.“ Tačiau ji taip pat perspėja: „„Sterilumo“ idėja toliau plėtojosi ir palietė net kūdikių maudymą: virintas vanduo, kalio permanganatas… Kalio permanganatas - stipri dezinfekuojanti medžiaga. Karo sąlygomis, jei reikėdavo gerti vandenį iš atvirų telkinių ir nebūdavo sąlygų jį virinti, ši medžiaga būdavo pilama į vandenį ir jis geriamas. Tai leido išvengti įvairių ligų protrūkių tarp kareivių. Tai buvo empiriškai perkelta ir į naujagimių priežiūrą, o idėja gaji net iki šių dienų. Nuo odelės ligų vis tiek nepavykdavo apsiginti, nes būdavo išderinama normali odos mikroflora. Dabar net nepatariama kasdien kūdikių maudyti, ypač su muilu, kad nenuplautume per daug normalios mikrofloros, per daug nenusausintume odelės, nes ji pasidaro ypač pažeidžiama.“
Gydytoja rekomenduoja: „Mažam kūdikiui labai anksti reikalingi vitaminai. Todėl antrą mėnesį nuo 5-6 savaitės jam duokite vaisių-daržovių sulčių.“ Tačiau ji pabrėžia: „Šiuolaikiniai tyrimai parodė, jog iki 6 mėnesių kūdikiui pakanka tik motinos pieno, kuriame yra visos reikalingos mitybinės, brandinančios, kompensuojančios ir nuo ligų apsaugančios medžiagos. Todėl nuo 2000-ųjų metų ta pati Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)... rekomenduoja šalis skatinti išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėnesių (kai kūdikis negauna jokių arbatėlių, sulčių ir pan., išskyrus vaistus ar vitaminus, jei to reikia). Nuo šešto mėnesio patariama pradėti kūdikiui duoti papildomo maisto, tęsiant žindymą tokiu pat ritmu iki 2 metų ar ilgiau.“
Anot jos, „įrodyta, kad bet koks papildomas maistas, taip pat ir sultys, nesvarbu, kada ir iš ko jos būtų pagamintos, turi būti duodamas tik tuomet, kai kūdikiui sukanka 6,5 mėn.“
Žindymo konsultantės patarimai
tags: #egle #markuniene #sauskelnes
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
