Ankstyvieji nėštumo požymiai ir savijautos pokyčiai

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Dažniausi ankstyvieji nėštumo požymiai

Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Apžvelkime detaliau dažniausiai pasitaikančius ankstyvojo nėštumo požymius:

1. Vėluojančios mėnesinės

Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.

2. Implantacinis kraujavimas

Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.

3. Nuovargis ir mieguistumas

Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Nėštumo pradžioje keičiasi hormonų pusiausvyra, todėl dažną moterį vargina mieguistumo protrūkiai. Nėščioji trokšta bent valandą pamiegoti naktį ilgiau nei įprastai, o dieną vis tiek jaučiasi pavargusi, nori prigulti. Nėštumo metu didesnis krūvis tenka moters širdžiai, inkstams, tad reikia prigulti ir pailsėti. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).

Patarimas: Pamėginkite eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.

4. Pykinimas ir vėmimas (rytinis pykinimas)

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.

Patarimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

5. Skonio ir kvapo pojūčių pokyčiai

Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.

6. Krūtų pokyčiai

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas, nes krūtinė ruošiasi kūdikio maitinimui ir gali padidėti keliais dydžiais.

Patarimas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

7. Dažnesnis šlapinimasis

Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Pirmais mėnesiais, kai didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę ir dažniau kelia iš miego šlapintis, atsigulusiai vėl reikia įmigti, o tai kartais užtrunka.

Patarimas: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

8. Nuotaikų svyravimai

Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Toks nėštumo požymis gali pasireikšti po ketvirtos nėštumo savaitės. Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka, stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant, nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.

Patarimas: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

9. Spazmai pilvo apačioje

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.

Apetito pokyčiai nėštumo metu: nuo potraukio iki praradimo

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Apetito praradimas nėštumo metu - ne toks jau ir retas reiškinys. Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.

Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Jei norisi riebaluose virtų bulvyčių, - tai viena, o jei raugintų kopūstų, - visai kas kita.

Kodėl kinta apetitas?

Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami.

Pagrindinės apetito sutrikimų priežastys gali būti:

• Rytinis pykinimas ir vėmimas: tai vieni dažniausių nėštumo, ypač pirmąjį trimestrą, negalavimų. Pykinimas ir vėmimas keičia maisto vartojimo įpročius, dažnai atsiliepia apetitui.
• Psichikos sveikatos sutrikimai: nerimas arba depresija gali lemti apetito sutrikimus. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų - folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt.
• Tam tikri vaistai: kai kurie nėštumo metu saugūs vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, gali sumažinti apetitą kaip šalutinį poveikį.
• Valgymo sutrikimai: kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją.

Ką daryti, kai kinta apetitas?

Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės vengti aštraus ir riebaus maisto, gerkite daugiau skysčių tarp valgymų, valgykite mažomis porcijomis bei dažniau nei įprastai. Taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų. Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nepykina.

Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parai ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų.

Taigi apetito sutrikimai būdingi nėštumo pradžioje.

Mityba ir svorio valdymas nėštumo metu

Daug moterų skundžiasi, kad nėštumas ir gimdymas labai pakeitė jų figūras. Grįžti į ankstesnes apimtis ir kilogramus būna labai sunku. Sakoma, kad nėštumo metu moterį valdo hormonai ir tik jie lemia, kad ji nori tai saldaus, tai sūraus, tai nuolat kažką kramtyti… Hormonai daug kam turi įtakos, bet figūrai svarbiau, ką, kada ir kiek žmogus valgo ar nevalgo. Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc.

Mažam augančiam kūdikio kūneliui tikrai nereikia tiek papildomų kalorijų. Kaip tik vaikeliui galima padaryti meškos paslaugą - valgant labai daug kaloringo maisto, jam gali susiformuoti polinkis į antsvorį jau gimus. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Tiesą sakant, nėštumo metu keisti mitybą verta, nes ir kūdikis, esantis moters įsčiose, pamėgsta mamos valgomus produktus ir mieliau juos valgo paaugęs. Be to, tokiu atveju išvengiame drastiškų pokyčių pagimdžius, ir pieno skonis mažyliui išlieka tinkamas.

Sveikos mitybos principai nėštumo metu

Mitybą reikia keisti taip, kad ji taptų įprasta ir maloni, kasdieninė. Svarbu būti sočiam ir valgyti skaniai, bet kartu ir vertingai. Alkanas žmogus yra piktas, ir tik viską pasunkina. Badas norint sulieknėti nėra išeitis. Aš už tai, kad pokytis išliktų ilgam. Kai renkamės vertingą maistą, mes gauname tai, ko reikia.

Reikia ieškoti receptų ir rasti tokį mitybos būdą, kad galėtum valgyti sočiai, vertingai, skaniai. Iš pradžių tam reikia skirti laiko, internete bei knygose ieškoti receptų, išmokti juos gaminti, bet įpratus procesas labai palengvėja. Kuo daugiau atrandame skanių sveikų receptų, tuo greičiau tai tampa įpročiu. Mokytis naujų receptų galima pačiam, galima kartu su specialistu.

Nėra būtina skaičiuoti kiekvieno suvalgyto kąsnio kaloringumo, bet svarbu suvokti pačius mitybos principus ir dažniausiai daromas klaidas, suprasti, kaip ir kodėl reikia rinktis tam tikrus produktus, kaip jie veikia mūsų organizmą. Svarbiausia, kad atsirastų labai aiškus priežasties-pasekmės suvokimas.

Svorio prieaugio rekomendacijos

Visoms moterims patariu nėštumo pradžioje nueiti pas savo gydytoją ir aptarti svorio planą. Svorio prieaugio rekomendacijos priklauso nuo moters kūno masės indekso (KMI) prieš nėštumą:

Jei moteris labai liekna, jai leidžiama priaugti daugiau, jei laukiasi dvynukų, - turėtų būti sudarytas kitoks planas, jei apkūni, - dar kitoks. Prieaugis gali svyruoti nuo 5 (jei moteris nutukusi) iki 12 kilogramų. Lietuvoje laikoma norma, jei moteris per nėštumą priauga 15 kilogramų, tuo tarpu Prancūzijoje viršutinė riba - 12 kilogramų.

Svoris auga palaipsniui, neuždėjus +10 kg ant nugaros per vieną naktį, tad kūnas prisitaiko. Jeigu sportuojate, tai raumenynas turėtų būti pakankamai stiprus.

Dažni nėštumo negalavimai ir jų valdymas

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Be jau minėtų pykinimo ir nuovargio, gali pasireikšti ir kiti negalavimai:

1. Miego sutrikimai ir knarkimas

Nėštukės miegas gali sutrikti ir pirmais nėštumo mėnesiais, ir artėjant gimdymui. Taip nutinka beveik 80 procentų nėščiųjų. Miegas dažniausiai sutrinka pirmojo ir trečiojo trimestro metu. Trečiąjį nėštumo laiko trečdalį miegas vėl gali sutrikti, nes didėjantis pilvukas spaudžia diafragmą, pradeda trūkti oro, sunku gulėti ant nugaros. Be to, padidėja skrandžio rūgštingumas ir graužia rėmuo. Be to, vartytis naktį nuo šono ant šono kartais verčia neramių kojų sindromas. Jis pasitaiko apie 15 proc. nėščiųjų. Naktį jos pabunda nuo „sunkumo“ kojose arba mėšlungio. Pajudinus kojas arba pasivaikščiojus tas nemalonus pojūtis praeina savaime. Tačiau šis simptomas gali būti ženklas, jog organizmui trūksta kai kurių mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, geležies ar folio rūgšties.

Apie 30 proc. iki nėštumo neknarkusių moterų pradeda knarkti ir todėl negali gerai išsimiegoti. Knarkimas gali būti kai kurių artėjančių ligų požymis. Tokioms nėščiosioms turėtų būti dažniau matuojamas kraujospūdis, nes joms dažniau pasitaiko aukšto kraujospūdžio liga, preeklampsija, jos susilaukia mažesnio svorio naujagimio. Pačios nėščiosios kartais nežino, kad naktį knarkia.

Patarimas: Venkite prieš miegą gausiai, sočiai valgyti. Geriausiai eiti į lovą 2-3 val. po vakarienės. Jei nesimiega, atsikelkite ir pavartykite knygą ar žurnalą, paklausykite malonios muzikos, pasivaikščiokite po namus, nes kankinantis vartymasis, noras užmigti gali trukdyti gerai įmigti. Kai apims snaudulys, vėl atsigulkite.

2. Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

3. Kojų tinimas ir venos

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius.

Patarimas: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

4. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję, moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

Patarimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės. Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

5. Dantenų kraujavimas

Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.

Patarimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

6. Odos pokyčiai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.

Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.

Patarimas: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai. Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

7. Mėšlungis

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Patarimas: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

8. Odos tempimo žymės (strijos)

Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Patarimas: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

9. Kiti pokyčiai

Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys. Taip pat dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.

Patarimas dėl intymios higienos: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Nėštumo patvirtinimas ir ankstyvoji priežiūra

Pastebėjus bent kelis iš paminėtų požymių ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

Gavus teigiamą rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją ginekologą. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.

Partnerio vaidmuo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu

Nors dar keletą mėnesių nėštumo nesimatys, jūsų partnerė jau gali patirti ankstyvuosius nėštumo požymius - nuovargį, skausmingumą krūtyse, dažnesnį šlapinimąsi, sustiprėjusius skonio ir kvapo pojūčius. Pastebėsite, kad jos nuotaika stipriai svyruoja. Nepriimkite to asmeniškai.

Išnaudokite pirmąsias nėštumo savaites pokalbiams, domėkitės, kaip ji jaučiasi. Dalykitės savo viltimis ir baimėmis - taip stiprinsite tarpusavio ryšį. Atvirauti verta - judviem tai bus labai svarbu ateinančiais sudėtingais, bet jaudinančiais nėštumo mėnesiais! Partnerystės kelyje jūsų laukia naujos patirtys. Jūs vienas kitam esate ne tik vyras ir moteris, bet abu esate vieno vaikelio tėvai. Dažniausiai aukštyn kojomis verčiasi ir partnerių tarpusavio santykiai. Šiuo metu išgyvenate vieną didžiausių pokyčių savo gyvenime. Abiem tai nauja ir intensyvi patirtis. Tad padėkite vienas kitam.

Hipoglikemija nėštumo metu

Hipoglikemija - tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje tampa mažesnis nei 3,9 mmol/l. Hipoglikemija laikoma kliniškai reikšminga tuomet, kai pasireiškia hipoglikemijos simptomai ir visi reiškiniai praeina suvartojus angliavandenių turinčio maisto, gliukozės ar sušvirkštus gliukagono. Pagal naujausias tarptautines rekomendacijas, nėščiųjų (gestaciniu) diabetu sergančių moterų, gydomų insulinu, gliukozės kiekis neturėtų būti mažesnis nei 3,9 mmol/l, siekiant sumažinti motinos savijautos pakitimus ir traumų riziką.

Vėlyvieji (sunkios hipoglikemijos) simptomai pasireiškia, jei hipoglikemija negydoma ir gali būti nerišli kalba, sumišimas, koordinacijos sutrikimas, mieguistumas, traukuliai, sąmonės netekimas, koma. Pagal naujausius tyrimus trumpalaikė, laiku nutraukta hipoglikemija tiesiogiai vaisiui nekenkia, tačiau pavojus kyla, jei motina nualpsta, patiria traumą ar autoįvykį, o dažnos, pasikartojančios hipoglikemijos gali būti susijusios su didesniu vaisiaus svoriu ir sudėtingesne nėštumo eiga.

Jei moteris prarado sąmonę ar dėl kitų priežasčių negali nuryti maisto ar gėrimų, leidžiamas gliukagonas po oda ar kviečiama pagalba, kad būtų sušvirkšta gliukozė į veną. Po kiekvieno hipoglikemijos epizodo svarbu užrašyti gestacinio diabeto dienyne visas su hipoglikemija susijusias aplinkybes, aptarti jas ir galimas priežastis su gydančiu gydytoju ar slaugytoja diabetologe ir imtis priemonių jai išvengti ateityje, pvz., koreguoti insulino dozę, valgymo laiką, fizinį aktyvumą. Taigi išsivysčius hipoglikemijai yra svarbūs trys žingsniai - matuoti, gydyti bei registruoti. Jų eiliškumas kiekvienu atveju gali skirtis, tačiau svarbiausia - veikti nedelsiant.

Daugiau informacijos apie hipoglikemiją, jos rizikos veiksnius ir pagalbą galite rasti gydytojų endokrinologių, doc. dr. Linos Zabulienės ir Eglės Rudinskienės, sudarytame leidinyje „Pažinti hipoglikemiją“.

tags: #alkio #jausmas #nestumo #pradzioje

• Kaip sunkūs laikai ugdo stiprybę
• Apie kūdikio seborėjinio dermatito priežastis ir priežiūrą
• Kaip išsirinkti patogiausią vokelį
• Nuo tradicijų iki dvasinės globos
• Išmokos, atostogos ir parama tėvams Lietuvoje