Išsami informacija apie elektroencefalografijos (EEG) tyrimą vaikams
Kai vaikas nualpsta ar pasireiškia kiti nerimą keliantys neurologiniai simptomai, šeimos gydytojas dažnai siunčia pas vaikų neurologą ir gali užsiminti apie epilepsijos tyrimus. Vienas iš pagrindinių diagnostikos metodų šiais atvejais yra elektroencefalografija (EEG). Tai neinvazinis, neskausmingas ir saugus tyrimas, skirtas galvos smegenų elektrinio aktyvumo registravimui ir įvertinimui. Jis plačiai taikomas neurologijoje, padedant diagnozuoti įvairius centrinės nervų sistemos sutrikimus, stebėti ligų eigą bei įvertinti gydymo efektyvumą.
Kas yra elektroencefalografija (EEG)?
EEG - tai galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas. Elektroencefalografija (EEG) yra labai svarbi priemonė neurologijos srityje, naudojama smegenų elektriniam aktyvumui matuoti ir registruoti. Tai neinvazinė procedūra, padedanti gydytojams įvertinti smegenų elektros sistemos funkcionavimą. Smegenų ląstelės arba neuronai bendrauja siųsdami vienas kitam elektrinius signalus. Tyrimas laikomas neinvaziniu, be spinduliuotės, o signalai renkami nuo galvos odos paviršiaus uždėtais elektrodais. Registruojami ritmai ir jų pokyčiai padeda identifikuoti epileptiforminį aktyvumą (t. y. bangų derinius, būdingus epilepsijai) ar difuzinius sulėtėjimus, siejamus su įvairiomis smegenų funkcijos būklėmis.
Kodėl atliekamas EEG tyrimas vaikams?
EEG tyrimas yra esminė diagnostikos proceso dalis. Elektroencefalografinis (EEG) tyrimas yra vienas svarbiausių epilepsijos diagnozei patvirtinti, priepuoliams atskirti nuo kitos kilmės paroksizmų, taip pat ligos eigai stebėti. Kiek rečiau jis naudojamas kitų smegenų ligų ir būklių (miego sutrikimų, navikų, galvos traumų, encefalopatijų, neurodegeneracinių ligų, encefalito, insulto, demencijos, raidos atsilikimo, smegenų mirties) diagnostikai.
Epilepsija yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Šiandien ją galima sėkmingai kontroliuoti parenkant tinkamą gydymą, o kelią iki jos gerokai sutrumpina diagnostinis elektroencefalografijos (EEG) tyrimas. EEG dažniausiai naudojamas epilepsijai diagnozuoti ir priepuolių aktyvumui stebėti. Tai gali padėti nustatyti nenormalius smegenų veiklos modelius (pvz., aštrias bangas ar spyglius), būdingus priepuoliams. Šis tyrimas gali padėti nustatyti, ar žmogus serga generalizuota, ar židinine epilepsija ir kurioje smegenų srityje prasideda priepuolis.
EEG taip pat gali aptikti smegenų sužalojimų, infekcijų, navikų, insultų ar kitų smegenų funkciją turinčių būklių sukeltus sutrikimus. Miego sutrikimų įvertinimui EEG dažnai naudojamas miego tyrimuose (polisomnografijoje), siekiant stebėti smegenų bangas miego metu. Tam tikrų smegenų operacijų metu EEG naudojamas smegenų veiklai stebėti realiu laiku. Taip pat gali padėti diagnozuoti tam tikrus psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija, nerimo sutrikimai ir dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
Pasiruošimas EEG tyrimui
Ligonis, o ypač vaiko tėvai, turi tinkamai pasirengti tyrimui. Gerai pailsėkite: prieš tyrimą įsitikinkite, kad vaikas gerai išsimiegojo. Jei numatoma daryti EEG su miego deprivacija, vaikai turėtų atsikelti 2-3 valandomis anksčiau. Tyrimo dieną rekomenduojama negerti kofeino turinčių gėrimų. Prieš tyrimą venkite kofeino, nikotino ir plaukų produktų. Vakare prieš tyrimą išsiplauti plaukus, nenaudoti kondicionierių ir lako.
Vaistus nuo epilepsijos reikėtų gerti kaip įprasta, jei gydytojas nenurodė kitaip. Informuokite savo gydytoją apie visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant receptinius, nereceptinius ir vaistažolių papildus. Prieš tyrimą vaikas turėtų būti pavalgęs. Išsisegti auskarus. Dėvėkite patogius drabužius: dėvėkite patogius, laisvus drabužius, kurie leidžia lengvai pasiekti galvos odą. Gali būti naudinga pateikti simptomų ar įvykių (pvz., traukulių, alpimo, galvos svaigimo), dėl kurių buvo prašoma atlikti tyrimą, sąrašą.
Kaip atliekamas EEG tyrimas?
EEG tyrimas yra neskausmingas ir neinvazinis. Tiriamasis sėdi arba guli pritemdytoje, nuo triukšmo izoliuotoje patalpoje. Tyrimo metu pacientui ant galvos pritvirtinami elektrodai, kurie fiksuoja smegenų elektrinį aktyvumą. Galvos oda elektrodo dėjimo vietoje švelniai nuvaloma patrinant abrazyvine pasta. Elektrodas patepamas specialia pasta ir dedamas ant paruoštos odos pagal tarptautinę „10-20“ sistemą. Laidais elektrodai sujungiami su stiprintuvu ir kompiuteriu. Uždėjus elektrodus pacientas pasodinamas arba paguldomas, jo paprašoma atsipalaiduoti ir ramiai pabūti užsimerkus, kol vyks tyrimas.
EEG elektrodų išdėstymas | AIMS Education
Tyrimo metu atliekamos įvairios aktyvacijos procedūros, vadinamieji funkciniai mėginiai. Tiriamojo prašoma atsimerkti ir užsimerkti (akių atmerkimo testas), giliai pakvėpuoti (giliojo kvėpavimo mėginys), pažiūrėti į mirksinčią šviesą (šviesos stimuliacija pavieniais impulsais arba ritminė šviesinė stimuliacija), kartais - paskaityti tekstą, paskaičiuoti. Funkciniai mėginiai padeda aptikti ar paryškinti sutrikimus, kurie foninėje EEG nematomi arba yra sunkiai pastebimi. Tam, kad gydytojas galėtų tiksliau nustatyti patologiją, tyrimo metu gali būti registruojamas vaizdas.
EEG tyrimas vaikui: miegas ar budrumas?
Vaikams dažnai kyla klausimas, ar tyrimo metu reikės migdyti. „Jei vaikas ramiai sėdės ir klausys, niekas nemigdys“, - teigia tėvai, kurių vaikams buvo atliekamas tyrimas. Neseniai darytas EEG penkerių su puse metų mergaitei parodė, kad ji ramiai išsėdėjo, ir jos nereikėjo migdyti. Tyrimo metu uždeda laidelius ant galvos, o vėliau lempos junginėjamos, prašoma užsimerkti ir atsimerkti. Vaikui nieko neskauda, tik nuobodu.
Tačiau kai kuriais atvejais vaikui turi užmigti. „Vaikas turi užmigti, na kažkaip rekomenduoja valandą prieš tyrimą duoti tavegilio - jis migdo. Uždes kepurę, prijungs laidus, miegančiam užrašys EEG“, - teigiama patarimuose. Jei tyrimo metu reikia miegoti, EEG trunka ilgiau. Po tyrimo, jei nebuvo vartojami raminamieji vaistai, galima grįžti prie įprasto ritmo. Jei tyrimo metu miegui sukelti buvo duodami raminamieji vaistai, reikia palaukti, kol jie nustos veikti, ir tik tuomet vykti namo.
EEG tyrimai vaikams dažnai atliekami Vaikų ligoninėje Santariškių g. 7. Atvykus išsigandus dėl paūmėjusios dukros ligos, gydytoja nuramino, paskyrė reikalingus tyrimus ir vaistus, paaiškino viską maloniai ir rūpestingai.
EEG tyrimo trukmė ir paruošimas:
| Procedūros etapas | Trukmė |
|---|---|
| Elektrodų uždėjimas ir kontaktų patikra | 10-20 minučių |
| Rutininis EEG įrašymas | 30-60 minučių |
| EEG su miegu (jei reikia) | Ilgiau nei 60 minučių |
Procedūra yra neskausminga ir bendrai su paruošimu trunka apie 30-60 minučių. Tyrimo trukmė priklauso nuo jo specifikos ir klinikinės situacijos.
EEG rezultatų interpretavimas
EEG rezultatai paprastai pateikiami kaip smegenų bangos arba smegenų bangų modeliai. Smegenų bangos yra suskirstytos į penkis pagrindinius tipus pagal jų dažnį (greitį) ir amplitudę (intensyvumą). Gydytojas apdoroja kreives ir pateikia atsakymą. Jei EEG rezultatai rodo tipiškus smegenų bangų modelius, rezultatai laikomi normaliais. Nenormalūs EEG rezultatai gali rodyti įvairias sąlygas. Pavyzdžiui, per didelis lėtųjų bangų aktyvumas (delta arba teta bangos) pabudimo būsenoje gali reikšti smegenų sužalojimą, traukulių sutrikimus arba pažinimo sutrikimus.
Svarbu pažymėti, kad EEG rezultatai yra tik viena galvosūkio dalis. Normalus EEG rezultatas neatmeta visų neurologinių sutrikimų, todėl rezultatai vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į paciento simptomus ir kitus tyrimus. Pirmasis EEG tyrimas ne visada parodo pokyčius, tuomet tenka tyrimą kartoti, atlikti po nemiegotos nakties (tam, kad pavargtų smegenys) arba miegant. Tam tikrais laikotarpiais tyrimas kartojamas siekiant įvertinti, kaip smegenys reaguoja į gydymą, ar būklė gerėja, o jei priepuoliai ilgai nesikartoja, padeda nustatyti, ar galima užbaigti gydymą vaistais. Jei EEG pakitimų nerodo, bet pacientas serga, privalu atlikti provokacinius mėginius.
Kiti diagnostiniai tyrimai
Be EEG, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, siekiant nustatyti tikslią diagnozę, ypač jei įtariama epilepsija.
Vaizdiniai smegenų tyrimai
Jie padeda nustatyti epilepsijos etiologiją, kai matomi konkretūs smegenų pažeidimai ir patvirtinama, kad dėl jų prasideda priepuolis.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) atliekama siekiant išaiškinti epilepsijos etiologiją arba esant priepuolių, nors taikomas gydymas VNE. Ji pravarti ir svarstant operacinio gydymo galimybę. Tyrimui naudojamas stiprus magnetinis laukas bei radijo bangų impulsai, kurie leidžia išgauti detalų smegenų vaizdą. Tyrimas saugus ir informatyvus. Jeigu ligonis bijo uždaros erdvės (serga klaustrofobija) ar yra alergiškas kokioms nors rentgenokontrastinėms medžiagoms (gadoliniui, jodui), apie tai prieš tyrimą privalo informuoti gydytoją ir medicinos personalą. Tyrimas trunka apie 30-40 min. Tyrimo metu ligonis turi visiškai nejudėti.
- Kompiuterinė tomografija (KT) dažniau atliekama skubos tvarka, paprastai po priepuolio ar patyrus galvos traumą, taip pat asmenims, kuriems negalima atlikti MRT. KT yra radiologinis tyrimas, taigi skleidžia jonizuotąją spinduliuotę ir dažniausiai padeda atsakyti į klausimą, ar būtina operuoti skubiai, jei matomas smegenis spaudžiantis auglys, kraujavimas, kaukolės kaulų lūžiai. Prieš atliekant galvos KT tyrimą visada klausiama, ar tiriamasis nėra alergiškas jodui ir kitiems kontrastiniams dažams. Tyrimas yra neskausmingas, gali būti jaučiamas trumpalaikis metalo skonis burnoje, karščio pylimas ar pykinimas.
- Funkcinė MRT (fMRT) gali būti atliekama planuojant operacinį epilepsijos gydymą, kuri leidžia įvertinti smegenų žievės aktyvumą ir nustatyti funkciškai svarbias smegenų žievės zonas.
Radioizotopiniai tyrimai
Vieno fotono emisinė tomografija (SPECT) bei pozitrono emisinė tomografija (PET) padeda nustatyti epilepsigeninio židinio vietą smegenyse ir naudojamos tada, kai svarstoma chirurginio epilepsijos gydymo galimybė. Šiems tyrimams yra naudojamos radioaktyviosios medžiagos: PET tyrimui - radioaktyvioji žymėta gliukozė, SPECT - dažniausiai radioaktyvusis technecis ar kitos medžiagos. Tyrimų negalima atlikti nėščiosioms.
Laboratoriniai tyrimai
Kraujo tyrimas visada skiriamas siekiant įvertinti priepuolį galėjusias sukelti priežastis bei ruošiantis pradėti gydymą vaistais. Atliekamas klinikinis ir biocheminis kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti kepenų, inkstų, skydliaukės funkciją, elektrolitų kiekį, taip pat toksikologinis tyrimas, įtarus apsinuodijimą. Gydomiems vaistais ligoniams kraujo tyrimai kartojami kasmet arba kas dvejus metus.
Genetinis ištyrimas
Tai dar vienas diagnostinis tyrimas, kurį gali tekti atlikti epilepsija sergantiems ligoniams, bet jis nėra būtinasis. Net ir atlikęs visus tyrimus gydytojas ne visada gali atsakyti į klausimą, kodėl prasidėjo epilepsija, tačiau tyrimų rezultatų duomenys padeda parinkti tinkamą nustatytos formos epilepsijos gydymą, nes svarbiausias tikslas yra ligą kontroliuoti, kad priepuoliai nebepasireikštų. Kai kada atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogus neserga epilepsija, o pasikartojantys priepuoliai - ne centrinės nervų sistemos ligos simptomas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
